Japoniją patogiausia lankyti du kartus per metus: pavasarį, nuo kovo pabaigos iki gegužės vidurio, ir rudenį, nuo spalio iki gruodžio pradžios. Pavasaris – tai sakurų žydėjimas ir švelni šiluma, ruduo – raudonuojantys klevai, giedras dangus ir mažesnė drėgmė. Vasara karšta ir drėgna, žiema – rami, saulėta ir pigesnė.
Vieno geriausio laiko nėra. Yra laikas, kuris geriausias tam, ko iš šalies tikitės.
Pavasaris: dvi savaitės, dėl kurių skrenda visas pasaulis
Sakuros Tokijuje ir Kiote paprastai pražysta kovo pabaigoje ir žydi iki balandžio pirmosios pusės, o pats žydėjimo pikas trunka vos apie savaitę. Planuojant, kada turi įvykti kelionė į Japoniją, pirmiausia verta nuspręsti, ar šis reginys yra pagrindinis tikslas, ar malonus priedas.
Žydėjimo banga juda iš pietų į šiaurę. Kiusiu saloje vyšnios pražysta apie kovo dvidešimtąją, centrinėje Honšiu dalyje – mėnesių sandūroje, Tohoku regione – balandžio viduryje, o Hokaido saloje – tik gegužės pradžioje. Japonijos meteorologai kasmet skelbia žydėjimo prognozes, ir jos atnaujinamos kas savaitę.
Mažiau žinomas dalykas: tiksli data kasmet svyruoja iki dešimties dienų, priklausomai nuo žiemos pabaigos orų. Todėl maršrutas, apimantis kelis regionus skirtingose platumose, gerokai padidina tikimybę pataikyti į žydėjimą bent vienoje vietoje. Net jei pagrindinė banga praėjo, vėlyvosios veislės parkuose žydi dar savaitę ar dvi.
Pavasario kaina – žmonių gausa. Populiariausiose vietose balandžio pradžioje lankytojų daug, o viešbučiai užsakomi prieš daugelį mėnesių.
Gegužė: nepelnytai pamirštas mėnuo
Gegužės antroji pusė – vienas maloniausių laikotarpių Japonijoje: šilta, žalia, žydi glicinijos ir azalijos, o lankytojų gerokai mažiau nei per sakuras.
Tik reikia aplenkti „Auksinę savaitę“ – kelių valstybinių švenčių virtinę nuo balandžio 29-osios iki gegužės 5-osios. Tuo metu keliauja patys japonai: traukiniai pilni, kainos aukščiausios, o prie lankytinų vietų rikiuojasi eilės. Savaitė po jos – priešingai, viena ramiausių pavasarį.
Vasara: festivaliai ir Fudžio kalnas
Vasara Japonijoje karšta ir labai drėgna: liepą ir rugpjūtį didžiuosiuose miestuose temperatūra dažnai viršija 30 laipsnių, o birželį ir liepos pirmąją pusę daugelyje regionų tęsiasi liūčių sezonas.
Vis dėlto vasara turi tai, ko neturi kiti sezonai. Tai didžiųjų festivalių laikas – Kioto „Gion Matsuri“ vyksta visą liepą, o fejerverkų šventės rengiamos beveik kiekvieną savaitgalį. Tik vasarą, nuo liepos pradžios iki rugsėjo pradžios, oficialiai atviri pėsčiųjų takai į Fudžio kalną. Hokaido sala šiuo metu vėsi ir sausa, ten žydi levandų laukai.
Rugpjūtis ir rugsėjis – taifūnų metas. Jie retai sugriauna visą kelionę, bet gali dienai ar dviem sutrikdyti susisiekimą.
Ruduo: spalvos be skubos
Rudens spalvų sezonas Japonijoje ilgesnis ir nuspėjamesnis nei sakurų: klevai ir ginkmedžiai nusidažo palaipsniui, o grožėtis jais vienoje vietoje galima dvi ar tris savaites.
Banga juda priešinga kryptimi nei pavasarį – iš šiaurės į pietus ir nuo kalnų į slėnius. Hokaido kalnuose lapai parausta jau rugsėjo pabaigoje, Nikko apylinkėse – spalį, o Kiote ir Tokijuje gražiausia nuo lapkričio vidurio iki gruodžio pradžios.
Lapkritis laikomas vienu geriausių mėnesių kelionei: sausa, giedra, dieną apie 15 laipsnių šilumos. Kioto šventyklų sodai su raudonais klevais vakarais apšviečiami, ir daug keliautojų šį reginį vertina ne mažiau nei žydinčias vyšnias.
Žiema: giedras dangus ir karštosios versmės
Žiema – ramiausias ir dažnai pigiausias metas, išskyrus Naujųjų metų savaitę. Tokijuje ir Kiote žiemos sausos ir saulėtos, temperatūra dieną laikosi apie 8–10 laipsnių, o sniegas iškrenta retai.
Būtent žiemą Fudžio kalnas matomas dažniausiai – šaltas, sausas oras būna skaidriausias. Tai ir geriausias laikas karštosioms versmėms: maudytis lauko baseine, kai aplink sniegas, yra viena įsimintiniausių japoniškų patirčių. Naganos prefektūroje galima pamatyti sniego beždžiones, besišildančias versmėje, o vasarį Sapore vyksta sniego festivalis.
Žiema tinka ir tiems, kurie nori derinti kultūrą su slidinėjimu: Japonijos kalnų kurortai garsėja ypač puriu, sausu sniegu, o po dienos trasose laukia ta pati karštoji versmė. Vasario pabaigoje ir kovo pradžioje pražysta slyvos – ne tokios garsios kaip sakuros, bet ne mažiau gražios ir lankomos ramiai, be minių.
Sezonai greta
| Laikas | Privalumai | Į ką atsižvelgti |
|---|---|---|
| Kovo pabaiga–balandis | Sakuros, švelnus oras | Daug lankytojų, aukštesnės kainos |
| Gegužės antroji pusė | Žaluma, mažiau žmonių | Aplenkti „Auksinę savaitę“ |
| Birželis–rugpjūtis | Festivaliai, Fudžis, Hokaido | Karštis, drėgmė, liūtys |
| Spalis–lapkritis | Rudens spalvos, giedra | Lapkritį Kiote taip pat gausu žmonių |
| Gruodis–vasaris | Ramu, giedra, versmės | Trumpesnės dienos |
Kaip pasirinkti
Renkantis laiką padeda vienas klausimas: ką labiausiai norite parsivežti – nuotraukas, patirtis ar ramybę. Sakuros ir rudens klevai duoda pirmąjį, vasaros festivaliai – antrąjį, žiema ir vėlyvas pavasaris – trečiąjį.
Organizuotos kelionės datos paprastai parenkamos taip, kad sutaptų su gražiausiais laikotarpiais, o maršrutas sudaromas atsižvelgiant į sezono ypatumus. Organizatoriai, tokie kaip „Kelionių laikas“, kelionių datas skelbia gerokai iš anksto – populiariausiems pavasario ir rudens terminams vietos dažnai išperkamos prieš pusmetį ar anksčiau. Tad Japonijoje, kitaip nei daug kur kitur, sezono pasirinkimas ir yra pirmasis kelionės planavimo žingsnis.