Sakuros ar raudoni klevai: kada vykti į Japoniją ir ką kiekvienas sezonas duoda

Japoniją patogiausia lankyti du kartus per metus: pavasarį, nuo kovo pabaigos iki gegužės vidurio, ir rudenį, nuo spalio iki gruodžio pradžios. Pavasaris – tai sakurų žydėjimas ir švelni šiluma, ruduo – raudonuojantys klevai, giedras dangus ir mažesnė drėgmė. Vasara karšta ir drėgna, žiema – rami, saulėta ir pigesnė.

Vieno geriausio laiko nėra. Yra laikas, kuris geriausias tam, ko iš šalies tikitės.

Pavasaris: dvi savaitės, dėl kurių skrenda visas pasaulis

Sakuros Tokijuje ir Kiote paprastai pražysta kovo pabaigoje ir žydi iki balandžio pirmosios pusės, o pats žydėjimo pikas trunka vos apie savaitę. Planuojant, kada turi įvykti kelionė į Japoniją, pirmiausia verta nuspręsti, ar šis reginys yra pagrindinis tikslas, ar malonus priedas.

Žydėjimo banga juda iš pietų į šiaurę. Kiusiu saloje vyšnios pražysta apie kovo dvidešimtąją, centrinėje Honšiu dalyje – mėnesių sandūroje, Tohoku regione – balandžio viduryje, o Hokaido saloje – tik gegužės pradžioje. Japonijos meteorologai kasmet skelbia žydėjimo prognozes, ir jos atnaujinamos kas savaitę.

Mažiau žinomas dalykas: tiksli data kasmet svyruoja iki dešimties dienų, priklausomai nuo žiemos pabaigos orų. Todėl maršrutas, apimantis kelis regionus skirtingose platumose, gerokai padidina tikimybę pataikyti į žydėjimą bent vienoje vietoje. Net jei pagrindinė banga praėjo, vėlyvosios veislės parkuose žydi dar savaitę ar dvi.

Pavasario kaina – žmonių gausa. Populiariausiose vietose balandžio pradžioje lankytojų daug, o viešbučiai užsakomi prieš daugelį mėnesių.

Gegužė: nepelnytai pamirštas mėnuo

Gegužės antroji pusė – vienas maloniausių laikotarpių Japonijoje: šilta, žalia, žydi glicinijos ir azalijos, o lankytojų gerokai mažiau nei per sakuras.

Tik reikia aplenkti „Auksinę savaitę“ – kelių valstybinių švenčių virtinę nuo balandžio 29-osios iki gegužės 5-osios. Tuo metu keliauja patys japonai: traukiniai pilni, kainos aukščiausios, o prie lankytinų vietų rikiuojasi eilės. Savaitė po jos – priešingai, viena ramiausių pavasarį.

Vasara: festivaliai ir Fudžio kalnas

Vasara Japonijoje karšta ir labai drėgna: liepą ir rugpjūtį didžiuosiuose miestuose temperatūra dažnai viršija 30 laipsnių, o birželį ir liepos pirmąją pusę daugelyje regionų tęsiasi liūčių sezonas.

Vis dėlto vasara turi tai, ko neturi kiti sezonai. Tai didžiųjų festivalių laikas – Kioto „Gion Matsuri“ vyksta visą liepą, o fejerverkų šventės rengiamos beveik kiekvieną savaitgalį. Tik vasarą, nuo liepos pradžios iki rugsėjo pradžios, oficialiai atviri pėsčiųjų takai į Fudžio kalną. Hokaido sala šiuo metu vėsi ir sausa, ten žydi levandų laukai.

Rugpjūtis ir rugsėjis – taifūnų metas. Jie retai sugriauna visą kelionę, bet gali dienai ar dviem sutrikdyti susisiekimą.

Ruduo: spalvos be skubos

Rudens spalvų sezonas Japonijoje ilgesnis ir nuspėjamesnis nei sakurų: klevai ir ginkmedžiai nusidažo palaipsniui, o grožėtis jais vienoje vietoje galima dvi ar tris savaites.

Banga juda priešinga kryptimi nei pavasarį – iš šiaurės į pietus ir nuo kalnų į slėnius. Hokaido kalnuose lapai parausta jau rugsėjo pabaigoje, Nikko apylinkėse – spalį, o Kiote ir Tokijuje gražiausia nuo lapkričio vidurio iki gruodžio pradžios.

Lapkritis laikomas vienu geriausių mėnesių kelionei: sausa, giedra, dieną apie 15 laipsnių šilumos. Kioto šventyklų sodai su raudonais klevais vakarais apšviečiami, ir daug keliautojų šį reginį vertina ne mažiau nei žydinčias vyšnias.

Žiema: giedras dangus ir karštosios versmės

Žiema – ramiausias ir dažnai pigiausias metas, išskyrus Naujųjų metų savaitę. Tokijuje ir Kiote žiemos sausos ir saulėtos, temperatūra dieną laikosi apie 8–10 laipsnių, o sniegas iškrenta retai.

Būtent žiemą Fudžio kalnas matomas dažniausiai – šaltas, sausas oras būna skaidriausias. Tai ir geriausias laikas karštosioms versmėms: maudytis lauko baseine, kai aplink sniegas, yra viena įsimintiniausių japoniškų patirčių. Naganos prefektūroje galima pamatyti sniego beždžiones, besišildančias versmėje, o vasarį Sapore vyksta sniego festivalis.

Žiema tinka ir tiems, kurie nori derinti kultūrą su slidinėjimu: Japonijos kalnų kurortai garsėja ypač puriu, sausu sniegu, o po dienos trasose laukia ta pati karštoji versmė. Vasario pabaigoje ir kovo pradžioje pražysta slyvos – ne tokios garsios kaip sakuros, bet ne mažiau gražios ir lankomos ramiai, be minių.

Sezonai greta

LaikasPrivalumaiĮ ką atsižvelgti 
Kovo pabaiga–balandisSakuros, švelnus orasDaug lankytojų, aukštesnės kainos
Gegužės antroji pusėŽaluma, mažiau žmoniųAplenkti „Auksinę savaitę“
Birželis–rugpjūtisFestivaliai, Fudžis, HokaidoKarštis, drėgmė, liūtys
Spalis–lapkritisRudens spalvos, giedraLapkritį Kiote taip pat gausu žmonių
Gruodis–vasarisRamu, giedra, versmėsTrumpesnės dienos

Kaip pasirinkti

Renkantis laiką padeda vienas klausimas: ką labiausiai norite parsivežti – nuotraukas, patirtis ar ramybę. Sakuros ir rudens klevai duoda pirmąjį, vasaros festivaliai – antrąjį, žiema ir vėlyvas pavasaris – trečiąjį.

Organizuotos kelionės datos paprastai parenkamos taip, kad sutaptų su gražiausiais laikotarpiais, o maršrutas sudaromas atsižvelgiant į sezono ypatumus. Organizatoriai, tokie kaip „Kelionių laikas“, kelionių datas skelbia gerokai iš anksto – populiariausiems pavasario ir rudens terminams vietos dažnai išperkamos prieš pusmetį ar anksčiau. Tad Japonijoje, kitaip nei daug kur kitur, sezono pasirinkimas ir yra pirmasis kelionės planavimo žingsnis.