Renkantis šildymo būdą, dažniausiai lyginama katilo kaina parduotuvėje. Tai suprantama, bet klaidinga. Įrangos kaina sumokama vieną kartą, o kuras perkamas kiekvieną sezoną – dešimt, penkiolika ar dvidešimt metų iš eilės.
Todėl tikrasis palyginimas prasideda ne nuo etiketės, o nuo dviejų skaičių: kuro šilumingumo ir katilo naudingumo koeficiento. Kai jie sudauginami, tampa aišku, kiek iš tikrųjų kainuoja šiluma name.
Ką reiškia naudingumo koeficientas
Naudingumo koeficientas parodo, kiek kure esančios energijos virsta šiluma name, o kiek išlekia pro dūmtraukį. Šis skaičius lemia galutinę sąskaitą labiau nei bet kuris kitas techninis rodiklis.
Šiuolaikiniai kietojo kuro katilai pasiekia maždaug 90–95 procentų naudingumą. Kondensaciniai dujiniai katilai veikia dar efektyviau: jie papildomai atgauna šilumą iš dūmuose esančių vandens garų, todėl jų naudingumas siekia apie 98 procentus, o skaičiuojant pagal apatinę kuro degimo šilumą – net daugiau.
„Skirtumas tarp seno ir modernaus katilo dažnai siekia dvidešimt ar daugiau procentų. Tai reiškia, kad penktadalis nupirkto kuro senoje sistemoje tiesiog sušildo dangų”, – pažymi energetikos konsultantas.
Kuro šilumingumas: nevienodi kilogramai
Antrasis skaičius – kiek energijos duoda kuro vienetas.
Sausų medienos granulių šilumingumas siekia apie 4,8 kilovatvalandės viename kilograme, tai yra maždaug 18 megadžaulių. Kokybės klasę atitinkančiose granulėse drėgmė neviršija 10 procentų, o pelenų lieka mažiau nei procentas – būtent drėgmė ir priemaišos labiausiai mažina realią kuro vertę.
Gamtinės dujos matuojamos kitaip, kubiniais metrais, tačiau principas tas pats: energijos kiekis vienete ir jo kaina lemia šildymo savikainą.
Būtent todėl lyginti vien kuro kainą už kilogramą ar kubą klaidinga. Pigesnis, bet mažesnio šilumingumo ar drėgnesnis kuras gali atsieiti brangiau nei brangesnis, bet energetiškai vertingesnis. Reikšmę turi ne kaina už vienetą, o kaina už kilovatvalandę faktiškai gautos šilumos.
Kur slypi paslėptos sąnaudos
Šildymo kaina neapsiriboja pačiu kuru. Į skaičiavimą įeina ir dalykai, kurie iš pradžių nematomi.
Pastaraisiais metais granuliniai katilai šildymui tapo populiarūs būtent dėl kuro kainos stabilumo, tačiau reikia įvertinti ir kuro laikymo poreikį: viena tona granulių užima maždaug pusantro kubinio metro, o sezonui jų prireikia kelių tonų. Reikalinga sausa sandėliavimo vieta.
Kuro laikymas turi ir kokybės pusę. Granulės jautrios drėgmei: sudrėkusios jos praranda dalį šilumingumo ir blogiau dega. Todėl sandėliavimo vieta turi būti ne tik erdvi, bet ir sausa – kitaip nukenčia ir kuro vertė, ir katilo darbas. Tai papildoma sąlyga, kurios dujinė sistema apskritai neturi.
Alternatyva – dujiniai katilai namams, kurie kuro nesandėliuoja visai, nes dujos tiekiamos tinklu. Mainais atsiranda priklausomybė nuo infrastruktūros: jei prie namo dujotiekis nenutiestas, prijungimas gali kainuoti brangiau nei pats katilas.
Elektra ir kitos einamosios išlaidos
Prie kuro sąnaudų prisideda dar vienas, dažnai pamirštamas dydis – elektra, reikalinga pačiam katilui veikti.
Granulinė sistema naudoja elektrą padaviklio varikliui, ventiliatoriui ir automatikai. Suvartojimas nedidelis, tačiau sistema veikia visą šildymo sezoną, todėl metinė suma tampa pastebima. Dujinio kondensacinio katilo elektros poreikį lemia siurblys ir valdiklis – jis panašaus dydžio arba mažesnis.
Į bendrą paveikslą įeina ir periodinė techninė priežiūra bei kuro pristatymo išlaidos. Nė viena iš jų atskirai nėra didelė, bet kartu jos gali pakeisti galutinį palyginimą, ypač jei dviejų sistemų kuro kaina panaši.
Kaip atlikti realų skaičiavimą
Teisingas palyginimas apima kelis žingsnius, o ne vien kuro kainą.
Pirma, įvertinamas metinis šilumos poreikis, priklausantis nuo namo ploto ir šiltinimo. Antra, jis padalijamas iš katilo naudingumo – prastesnis naudingumas reiškia daugiau sunaudoto kuro tai pačiai šilumai. Trečia, gautas kuro kiekis padauginamas iš jo kainos. Ketvirta, pridedamos priežiūros ir elektros sąnaudos.
Tik atlikus visus keturis veiksmus, paaiškėja tikroji metinė kaina. Pigesnis katilas su prastesniu naudingumu per keliolika metų neretai atsieina brangiau nei brangesnis, bet efektyvesnis.
Paprastas pavyzdys iliustruoja principą. Tarkime, du katilai šildo tą patį namą, bet vieno naudingumas 95 procentai, o kito – tik 80. Antrasis tai pačiai šilumai sunaudos maždaug penktadaliu daugiau kuro kiekvieną sezoną. Per penkiolika metų šis skirtumas virsta suma, dažnai viršijančia patį katilo kainų skirtumą. Būtent todėl naudingumas svarbesnis nei pradinė kaina.
Ką verta įsidėmėti
Šildymo kaina yra ne viena suma, o dviejų dydžių sandauga: kiek energijos duoda kuras ir kiek jos katilas paverčia šiluma.
Įrangos kaina svarbi, bet ji sumokama kartą. Kuro sąnaudos kartojasi kiekvieną žiemą, todėl būtent naudingumo koeficientas ir kuro šilumingumas, o ne kaina vitrinoje, lemia, kiek kainuos šiluma per visą katilo tarnavimo laiką.