Rytą virš Platelių ežero dažnai kybo plona rūko juosta, o vanduo tokia rimtis, kad atsispindi visas dangus. Tai didžiausias Žemaitijos ežeras ir viso nacionalinio parko širdis. Vieno savaitgalio čia užtenka, kad pajustum, kodėl žmonės sugrįžta kasmet.
Kur apsistoti ir nuo ko pradėti
Patogiausia bazuotis Plateliuose — nedideliame miestelyje prie pat ežero. Iš čia ranka pasiekiami ir vandens pramogos, ir miško takai, ir kultūros objektai. Automobiliu iš Vilniaus kelias užtruks apie tris su puse valandos, iš Klaipėdos — vos valandą.
Pirmą dieną verta skirti pačiam ežerui. Galima išsinuomoti baidarę ar valtį, apiplaukti salas arba tiesiog vaikščioti pakrantės pažintiniu taku, kuris veda pro gražiausias apžvalgos vietas.
Šaltojo karo muziejus po žeme
Nedaugelis žino, kad parko gilumoje slepiasi vienas neįprasčiausių Lietuvos muziejų. Buvusioje sovietinėje branduolinių raketų bazėje įrengta ekspozicija leidžia nusileisti į požemines šachtas, kuriose kadaise stovėjo tolimojo nuotolio raketos.
Tai vieta, kuri stipriai veikia net abejingus istorijai. Šaltis, betonas ir tyla po žeme primena, kokia trapi buvo taika prieš keliasdešimt metų. Muziejų verta rezervuoti iš anksto, ypač vasaros savaitgaliais.
Gamtos takai ir apžvalgos bokštai
Antrą dieną skirkite pėsčiųjų takams. Parke jų daug, nuo trumpų valandos žygių iki visai dienai. Godelių ąžuolynas, Šeirės miško takas ir Plokštinės pušynas dovanoja visiškai skirtingus peizažus, nors yra visai netoli vienas kito.
Užlipkite ir į apžvalgos bokštą — nuo jo atsiveria visa ežerų ir miškų mozaika. Būtent iš aukštai geriausiai matyti, kaip glaudžiai čia susipynę vanduo, miškas ir žmogaus gyvenvietės.
Ką paragauti ir parsivežti
Nepalikite krašto neparagavę vietinio maisto. Kaimo sodybose ir mažose užeigose galima gauti tikro žemaitiško kastinio su bulvėmis, rūkytos žuvies iš ežero, naminės duonos. Skonis čia dažnai paprastesnis, bet sodresnis nei mieste.
Kaip suvenyrą parsivežkite naminio medaus, žolelių arbatos ar vietinių amatininkų dirbinių. Tokie daiktai ilgai primins kelionę geriau nei bet kokia magnetukų lentynėlė.
Jei turite tik du laisvus vakarus, planuokite taip: pirmą dieną — ežeras ir miestelis, antrą — muziejus ir vienas ilgesnis žygis. Toks maršrutas telpa į savaitgalį, bet paliekate su jausmu, kad matėte tikrąją Žemaitiją, o ne tik jos atviruką.