Lietuviškas žiemos vaizdas, pažįstamas beveik visiems: radiatorius, ant jo trys rankšluosčiai, prie lango džiovykla su patalyne, o vonios duryse — dar keli daiktai ant pakabų.
Tai atrodo taupu. Šiluma juk vis tiek yra, tegul dirba.
Iš tikrųjų tai vienas iš tų atvejų, kai taupymas kainuoja iš kitos kišenės.
Kiek vandens iš tikrųjų yra skalbinių krūvoje
Vienoje skalbimo mašinos apkrovoje po gręžimo lieka maždaug dviejų–trijų litrų vandens.
Šie litrai niekur nedingsta. Jie išgaruoja į buto orą — į tą patį orą, kuriuo kvėpuojate. Per savaitę su trimis skalbimais tai apie septynis litrus vandens, išpurkštų po kambarius.
Žiemą, kai langai uždaryti, o vėdinama retai, santykinė drėgmė bute pakyla iki septyniasdešimties procentų ir daugiau. Riba, ties kuria prasideda problemos, yra apie šešiasdešimt.
Kur tas vanduo nusėda
Ne tolygiai. Jis nusėda ant šalčiausių paviršių — ties lango rėmais, kambario kampuose išorinėse sienose, už spintos, kuri stovi prie šaltos sienos.
Būtent todėl pelėsis atsiranda visada tose pačiose vietose, ir būtent todėl jo valymas nepadeda. Valoma pasekmė, o priežastis kabo ant radiatoriaus.
Antras poveikis — šildymo sąskaita. Drėgnas oras reikalauja daugiau energijos pašildyti iki to paties komforto lygio, o kūnas drėgname ore jaučiasi vėsiau, todėl termostatas sukamas aukštyn.
Ką iš tikrųjų daro prietaisas
Rinkoje džiovyklės skirstomos į du principus, ir skirtumas tarp jų yra būtent tai, kur atsiduria drėgmė.
Kondensacinis principas — vanduo surenkamas į talpą, kurią išpilate, arba nuvedamas į kanalizaciją. Bute jis nelieka.
Šilumos siurblio principas — tas pats, tik energijos suvartojama maždaug perpus mažiau, nes šiluma naudojama pakartotinai. Prietaisas brangesnis, bet skirtumas per keletą metų susilygina.
Kondensacinis reikalauja išorinės angos, todėl bute dažniausiai netinka.
Kodėl audiniai gyvena trumpiau
Yra ir trečias efektas, apie kurį galvojama mažiausiai. Džiovinimas ant karšto radiatoriaus yra tiesioginis kontaktas su šešiasdešimties laipsnių paviršiumi.
Elastanas ir sintetiniai pluoštai to nemėgsta. Daiktai, kurie „ištįso” arba prarado formą, dažnai buvo tiesiog per karštai išdžiovinti.
Ir dar — nelygus džiūvimas. Vieta, kuri liečia metalą, išdžiūsta per valandą, o likusi dalis — per parą. Tai palieka pėdsakus.
Sąžininga dalis: elektra irgi kainuoja
Būtų neteisinga sakyti, kad prietaisas nemokamas. Vienas ciklas suvartoja realų elektros kiekį, ir tai matoma sąskaitoje.
Bet skaičiuoti reikia visą lygtį: elektra prieš pelėsio šalinimą, papildomą šildymą drėgnam orui ir drabužius, kurie tarnauja trumpiau.
Ir dar vieną eilutę, kurios niekas neskaičiuoja — plotą. Džiovykla svetainėje užima kvadratinį metrą tris dienas per savaitę.
Ką galima patikrinti šį vakarą
Nusipirkite drėgmės matuoklį — jis kainuoja kelis eurus. Pamatuokite drėgmę miegamajame prieš skalbimą ir kitą rytą po to, kai kambaryje džiūvo patalynė.
Skirtumas dažniausiai būna dešimt ar penkiolika procentinių punktų. Šis skaičius ir yra atsakymas į klausimą, ar tai iš tikrųjų taupymas.
Programos, kurių niekas neskaito
Beveik kiekvienas prietaisas turi bent penkias programas, o naudojama viena — ta, kuri numatyta.
Skirtumas tarp jų ne kosmetinis. Medvilnės programa dirba aukštesnėje temperatūroje ir ilgiau. Sintetikai skirta — žemesnėje, nes elastanas karščio nemėgsta. Yra ir tokia, kuri palieka daiktus šiek tiek drėgnus, kad juos būtų lengviau lyginti.
Penkios minutės, skirtos instrukcijai, dažniausiai atsako į klausimą, kodėl vieni daiktai išeina puikiai, o kiti — susitraukę.
Filtras: viena minutė per savaitę
Yra vienas veiksmas, kuris nulemia, ar prietaisas dirbs dešimt metų, ar keturis.
Pūkų filtras valomas po kiekvieno ciklo — tai užtrunka dešimt sekundžių. Užsikimšęs filtras reiškia prastesnę oro cirkuliaciją, ilgesnį ciklą ir didesnį elektros suvartojimą tam pačiam rezultatui.
Antra vieta — šilumokaitis, kurį reikia praplauti kelis kartus per metus. Ji pasiekiama, tik apie ją dažniausiai sužinoma tada, kai prietaisas jau pradeda džiovinti prasčiau.