- VERBOS
-
- Verbos švenčiamos
paskutinįjį sekmadienį prieš didžiausią
pavasario šventę Velykas (balandžio mėnuo).
Lietuvoje ir daugelyje kitų Europos valstybių
tikima, kad Verbų dieną pašventintų anksčiausiai
pavasarį išsprogstančių augalų šakelės,
palietusios žemę ar gyvūnus, skatina jų augimą,
vaisingumą, sveikatą. Tikima, kad šios šakelės,
parneštos į namus, saugo juos nuo perkūno, o
pasėliams padeda apsiginti nuo ledų, graužikų,
sausros.
- Todėl Verbų
sekmadienį į bažnyčią visi skuba nešdamiesi ten
verbą.
- Anot kalbininkų,
Verbų pavadinimas kilęs nuo žodžio virbas. Atseit,
anksčiau per Verbas Lietuvoje būdavo šventinamas
kadagys virbas. Žinoma, kad Rytų Aukštaitijoje
žmonės, per Verbas eidami į bažnyčią, prie
kadagio dar prideda ir ką tik pradėjusio sprogti
beržo, žilvičio šakelę (kačiukų), o kai
kas į puokštelę įkomponuoja dar ir pernykščių
ąžuolo lapų.
- Pietryčių Lietuvoje
žmonės į bažnyčią nešdavosi popierinių gėlių
puokšteles, kurios būdavo pritvirtinamos prie
medinio kotelio.
- Šiaulių krašte
bažnyčioje šventindavo kadagio šakeles, kurios
būdavo papuoštos popierinėmis karpytomis
gėlytėmis.
- Vilniaus kraštą
garsinančios didžiulės ir įvairiaspalvės verbos
(Vilniaus verbos) anksčiau buvo trijų rūšių:
apvaliosios, vienpusės plokščiosios, sausų gėlių
žiedų puokštelės. Iš pradžių jos buvo
paplitusios tik maždaug 50 kilometrų spinduliu
aplink Vilnių. Ant sauso medinio kotelio iš vienos
pusės ar aplinkui tvirtai supindavo spalvingą
rykštę. Jos raštai būdavo įvairiausi. Juos
sukomponuodavo derindami sausučių žiedelius,
nudažytas skiedreles, įvairiaspalvius džiovintus
augalus. Verbos viršuje įpinamas pilkų ar žaliai
dažytų ežerinių smilgų kuokštas. Verbos
anksčiau dažniausiai būdavo pusės metro ilgio. Jų
storis labai įvairuodavo. Šiais laikais verbos tampa
daugiau ne religinės šventės atributu, o mūsų
buities dekoratyviniu elementu. Jų galima įsigyti
Vilniaus Kaziuko mugėse, Verbų sekmadienį prie
bažnyčių.
- Verbų kūrėjai
šiandien daug interpretuoja, išplatina verbas į
šonus, imituoja medžio šakas. Tokios verbos dažnai
didžiulės (vieno metro ar net aukštesnės),
netradicinių spalvų. Anot tyrinėtojų, tradicinės
Vilniaus verbos daugiausia buvo pinamos derinant
ryškių spalvų žiedelius įvijiniu raštu,
primenančiu virvės įvijumą, o dabartinės
dažniau pilkos, pastelinės spalvos, jų raštas
komponuojamas paprasčiau.
- Nuo seno Verbų
sekmadienį žmonės stengdavosi kuo anksčiau
atsibusti ir iš anksto pasiruošta kadagio šaka
nuplakti miegalius. Žinomas paprotys plakant sakyti
magiškus žodžius: Ne aš plaku, verba plaka! Ar
žadi margutį? Tokia verba nuo seno būdavo
plakama ne tik namuose, bet ir išėjus iš
bažnyčios (paskutinis paprotys dabar jau nunykęs).
- Iki mūsų dienų daug
kur tikima, kad per Verbas pašventinti kadagiai,
žilvičiai gali apsaugoti nuo negandų. Dar ir
šiandien, ką tik iš bažnyčios parnešta verba
pasmilkoma troba, kiti sodybos pastatai tai juos
turi saugoti nuo gaisrų, audrų, kitų negandų. Daug
kur verbų šakeles dėdavo ir ant mirusiųjų kapų.
-
- Senoliai
sako:
-
- * Sukirsk vaikui verbos
šakele geriau augs.
- * Kad per javapjūtę
juosmuo neįskaustų, Verbų sekmadienį, eidamas į
bažnyčią, verbą (dažniausiai kadagio šakelę ar
kartu su ja padarytą puokštelę) surišk raudonu
vilnoniu siūlu. Pašventintą parsinešk namo,
siūlą nurišk ir, prasidėjus darbymečiui,
susirišk juo juosmenį.
- * Jei labai pradėjo
skaudėti dantį ar ausį, parūkyk, pasmilkyk ją
verba.
- * Kad bitės būtų
sveikos, į kopinėjamų bičių avilį įdėk verbos
šakelę.
- * Užėjus audrai,
verbą sudegink krosnyje arba bent ja pasmilkyk namus
ir apie juos atitolinsi audros debesis.
- * Jei nori gero
derliaus, sutrintų verbų spyglių įmaišyk į
pirmosios sėtuvės grūdus.
Jei nori, kad ledai neišguldytų ir neišmuštų
pasėlių, verbos šakelę įkišk į dirvą.
- * Jei nori, kad
sėkmingai išsiristų viščiukai, verbos dūmais
aprūkyk po višta perėti dedamus kiaušinius ir
pasmilkyk perekšlę vištą.
- * Kad gyvuliai vasarą
gerai ganytųsi, verbos šakele paliesk, pasmilkyk
pirmą kartą į laukus išgenamus galvijus.
- * Kad upelio vanduo
būtų švaresnis, vienoje ir kitoje jo pusėje
įsmeik po verbos šakelę.
