Antanas Viskantas. Visuomenės veikėjas. Gimė 1877 m. Žemaitijoje, mirė 1940 m. Vilniuje. 1900 m. baigė Vilniaus kunigų seminariją, 1907–1911 m. Leveno universitete studijavo filosofiją, 1911–1915 m. Romos universitete – teologiją ir bažnytinę teisę. Filosofijos mokslų daktaras (1911 m.), teologijos mokslų daktaras (1915 m.). 1916–1918 m. gyveno Šveicarijoje. Čia prancūzų kalba išleido knygą „Lietuva ir karas“ (1917 m.), „Religingoji Lietuva“ (1918 m.). 1919 m. grįžo į Lietuvą. 1925 m. su kitais Vilniaus krašte įsteigė Šv. Kazimiero draugiją, buvo jos pirmasis pirmininkas. 1932–1939 m. vadovavo Vilniaus lietuvių meno ir literatūros draugijai, 1933–1938 m. ir 1940 m. – Lietuvių mokslo draugijai. Paskelbė straipsnių apie kunigaikštį Vytautą (1926 m.), Leoną Sapiegą (1935 m.), traktatą apie moterystę (1928 m.), studiją apie Lietuvos–Vatikano konkordatą (1932 m.). Bendradarbiavo „Lietuvių tautoje“, „Draugijoje“, „Vadove“.
 
Informacija atnaujinta 2007 08 11