„Žemaičių žemės“ žurnalas (2007 m. Nr. 1). Dailininkų plenerai, kūrybinės stovyklos Skuodo rajone

Kaip garbės svečias plenere dalyvavo jau tuo metu Lietuvoje garsus Žemaitijos krašto skulptorius Stanislovas Riauba iš Plungės rajono. Jis restauravo prie Kubiliškės piliakalnio stovėjusią muziejinę vertingą skulptūrą, prireikus, sutikdavo pozuoti tapytojams.

Plenerui-seminarui pasibaigus, Skuodo miesto parodų salėje ir rajoninių kultūros namų fojė buvo surengta jo dalyvių ataskaitinė kūrybos paroda. Joje eksponuota daugiau kaip 60 paveikslų. Dvylika iš jų padovanota Luknių kolūkiui, kuris buvo šio plenero šeimininkas ir pagrindinis rėmėjas.

1978 m. rugpjūčio pirmosiomis dienomis Luknių kolūkyje (pirmininkas J. Budrikis) darbą pradėjo Klaipėdos dailininkų kūrybinė stovykla-pleneras. Kolūkiečių poilsio namuose „Beržynas“ tąsyk įsikūrė dešimt dailininkų – keturi tapytojai ir šeši grafikai.

Stovyklai pasibaigus, Skuode surengtoje ataskaitinėje parodoje stovyklos-plenero dalyviai eksponavo po tris-penkis tapybos darbus, piešinius. Dalis tą rugpjūčio mėnesį sukurtų darbų taip pat buvo padovanota Luknių kolūkiui.

Tais metais Skuodo rajone buvo surengta pirmoji rajono tautodailininkų medžio drožėjų kūrybinė stovykla. Birželio mėnesį Luknėse įsikūrė šie tautodailininkai: kretingiškiai Alfonsas Skiezgilas, Pranas Kiškys, Raimundas Puškorius, neringiškis Rudolfas Gindulis, telšiškis Vaidotas Dobilas, plungiškis Antanas Varpiotas ir skuodiškis Valerijonas Veitas. Jie čia kūrė praktinius dekoratyvinius drožinius, skulptūras iš ąžuolo ir šiais savo darbais papuošė bei praturtino naujai pastatyto Luknių kolūkio vaikų lopšelio-darželio kiemą, žaidimų aikšteles.

Simono Daukanto gimtieji Kalviai, Šventosios upelė… Atstačius klėtelę S. Daukanto tėvų sodyboje, joje buvo įrengta ekspozicija, skirta Lietuvos valstybės atgimimo šaukliui, o rodyklės, kuri pasakytų keleiviui, kur ta klėtelė, istoriko gimtieji Kalviai yra, vis dar nebuvo nei Lenkimuose, nei pačiuose Kalviuose.

Tuometinis Skuodo rajono Kultūros skyriaus vedėjas Silvestras Rabašauskas vietinių tautodailininkų pasiteiravo, ar nebūtų galima iš ąžuolo padaryti trejetą meniškų rodyklių. Gavęs teigiamą atsakymą, vedėjas meistrus paragino imtis darbo ir šie entuziastingai pradėjo jam rengtis. Rajono medžio drožėjų kūrybinės stovyklos organizacija rūpinosi tuometinė Skuodo rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoja Vaclava Ložienė. Lenkimiškiai tais metais tautodailininkų žinion laikinai atidavė nebaigtą įrengti angarą, skirtą technikos remontui. Netrukus buvo atvežta ir skulptūroms skirtų ąžuolų. Meistrus konsultavo rajono vyr. architektas Raimundas Sebeckas. Lenkimų vidurinės mokyklos vadovai meistrus apnakvindino, tarybinio ūkio vadovai pasirūpino, kad medžio drožėjai vietos valgykloje būtų sočiai maitinami.

Petras Brazauskas ir Juozas Vyšniauskas su Zigmu Kubiliumi šios stovyklos metu kūrė rodykles-stogastulpius. Valerijonas Veitas ištašė skulptūrą, kurioje pavaizduotas tėvas, išleidžiantis į Vilnių mokslų siekti išsiruošusį sūnų. Jonas Pušinskas sukūrė stogastulpį su Simono Daukanto goreljefiniu portretu, Juozas Jankauskas ir Vaclovas Pocius – stogastulpį, kuriame išdrožta skulptūra vaizduoja botaniką Jurgį Pabrėžą, Juozas Vyšniauskas – skulptūras „Valstietis karys“, „Valstietis artojas“, Pranas Malūkas – lieptą per Šventosios upę.

Pirmosios skuodiškių medžio drožėjų kūrybinės stovyklos sėkmę daug kuo lėmė Valerijono Veito entuziazmas. Jis vienintelis turėjo respublikinių medžio drožėjų seminarų dalyvio patirtį, tad visiems kitiems šioje kūrybinėje stovykloje buvo tarsi vadovas, skolindavo ąžuolo drožybai reikalingus įrankius, kaltus, ne vienam meistrui juos ir nukaldino.

Nemenką medžio drožėjų patirtį tąsyk turėjo ir dar du stovyklos dalyviai – Petras Brazauskas ir Jonas Pušinskas. Saulutes, kitus metalinius daiktus sukurtoms skulptūroms, kelio rodyklėms nukalė Kazimieras Krapauskas.

Iš visos Respublikos į Mosėdį, akmenų sostinę, suvažiavę skulptoriai gegužės 13 d. pradėjo kalti akmenis. Čia jiems vadovavo Lietuvos liaudies meno draugijos Meno tarybos pirmininkas Andrius Klimas. Kūrėjus globojo ir Akmenų muziejaus įkūrėjas gydytojas Vaclovas Intas.

Vilniškis Enrikas Jurgaitis plenero metu iškalė vyro galvą, molėtiškis Vytautas Bikneris, vilniškis Bronius Šalkovskis ir kauniškis Robertas Montvila – akmeninę gėlę, palangiškis Liudvikas Beniušis – „Vėjo portretą“, salantiškis Vilius Orvidas – skulptūrą „Susitikimas“, Steponas Rima – „Sostą“, vilniškis Jiulius Griežė – „Šikšnosparnį“, šiauliškis Adomas Ganusauskas – „Svają“, pakruojiškis Rimgaudas Šimkevičius – „Batą“, „Aviną“, skuodiškiai Vytautas Litvinas – rodyklę „Akmenų muziejus“, Valis Veitas – „Varlę“, Stasys Gutautas – „Paukštį“.

Tais metais Skuodo rajono kultūros ir sporto kompleksas (pirmininkė Vaclava Ložienė, pavaduotojai Sivestras Rabašauskas ir Kazys Viršilas) paprašė rajono liaudies meistrų (konkrečiai medžio drožėjų) papuošti, įprasminti miesto parke kuriamą Sveikatos taką. Buvo nutarta iš pradžių pasižvalgyti po Lietuvą, kaip tokie takai gali atrodyti – tąsyk patirties pasisemti važiuota į Pakruojį. Sugrįžus iš kelionės, prasidėjo sumanymų, eskizų derinimai, aptarimai. Į kūrybinę stovyklą buvo pakviesta apie 20 medžio drožėjų.

Tuometinė Skuodo Melioracijos statybos ir montavimo valdyba jiems skyrė vasaros metu likusį tuščią angarą. Čia veikė du pakėlėjai ant pakabintų bėgių. Iš ūkių privežė ąžuolų (tais metais beveik visuose kolūkiuose jų turėta nemažų atsargų); geresnių darbo sąlygų vargu ar buvo galima tikėtis

Petras Brazauskas išdrožė nykštuką, ženklinantį Sveikatos tako pradžią. Jonas Pušinskas sukūrė bėgiką. Ant šios skulptūros yra užrašas „Judėjimas – sveikata“. Vytautas Motuzas ištašė stogastulpį, kuriame pavaizduotas sėdintis drožėjas ir įamžintos stovyklos dalyvių pavardės. Liudas Brazauskas išdrožė du nykštukus, Zigmas Kubilius – paukštį ant didelio kiaušinio, Sigitas Urniežius (tuomet – 7 klasės mokinys) – paukštį, Vidmantas Dargis (tuomet – dvyliktokas) – banginį, Pranas Malūkas – šuniuką, Vacys Pocius – Daktarą Aiskaudą, Stasys Gutautas – svarstį, Laima Valančiauskienė – voverę-pelėdą, Antanas Jankauskas – slibiną (krokodilą), Juozas Jankauskas – mustangą be galvos, Rolandas Daukša – mešką, Stasys Kurnickas – meškiuką, Valys Veitas – diptiką (kiškį ir šunį), Mindaugas Bagdonavičius – dūdokių, Alfredas Kataržis – stogastulpį vandens sporto tema, Juozas Vyšniauskas – reklaminį triptiką „Parodų salėje“, o Kazys Krapauskas stogastulpiams nukalė saulutes.

Anksčiau buvęs „Pabaltijo“ kolūkis jungė aštuonis kaimus ir jų gyventojus. Dauguma jų, laikui bėgant, buvo sukelti į Gėsalų gyvenvietę. Šis darinys, jo žemės neatsitiktinai vadinamos Skuodo rajono Šveicarija, nes čia – įvairus, vaizdingas reljefas, vinguriuoja keletas upių.

1989 m. „Pabaltijo“ kolūkio vadovo Edvardo Karečkos suorganizuotos rajono medžio drožėjų kūrybinės stovyklos tikslas iš pradžių buvo sukurti meniškų rodyklių, kurios ženklintų kelius, vedančius į gamybinius ir kitokius objektus. Tautodailininkai, susirinkę į būrį ir veikiami gražios aplinkos, pradinį sumanymą gerokai pakoregavo. Buvo sutarta skulptūrose iš ąžuolo įprasminti aštuonių kaimų upes ir jų intakus. Deja, tąsyk drožėjų į stovyklą susirinko nedaug, todėl apie pusė šių apylinkių upių ir upelių juos įamžinančių skulptūrų nesulaukė.

Baigiantis kūrybinei stovyklai, Gėsalų gyvenvietėje, prie tvenkinio, buvo pastatyta Petro Brazausko sukurta skulptūra „Vereta“, Vytauto Motuzo „Kaltis“, Antano Jankausko „Apšė“ („Pušupis“), Juozo Jankausko „Šaltupis“ („Sartis“), Juozo Vyšniausko „Spiginas“. Valerijonas Veitas išdrožė stogastulpį su piemenuko atvaizdu, Zigmas Kubilius – jaunuolio, pasitinkančio iš kaimyninės Latvijos atvykstančius svečius, skulptūrą.

Skuodo rajono Gėsalų kolūkio pirmininkas Edvardas Karečka suorganizavo kūrybinę stovyklą, kurios dalyvių buvo paprašyta savo darbais įprasminti gyvenvietės teritorijoje esančius senkapius. Į stovyklą buvo pakviesti tik du medžio drožėjai – Petras Brazauskas ir Juozas Vyšniauskas. Jų kūrybiniam darbui čia buvo sudarytos visos reikalingos sąlygos.

J. Vyšniauskas tais metais čia išdrožė stogastulpį, kuriame buvo pavaizduotas Rūpintojėlis, ir dekoratyvinį užrašą „Gėsalų kapeliai“, o P. Brazauskas – didelį dekoratyvų kryžių. Visi šie darbai tais pačiais metais buvo pastatyti jiems parinktose vietose, nutiesti ir betoninėmis plytelėmis iškloti prie jų vedantys takai.

Skuodo rajono savivaldybės paminklotvarkininkas ir Žemaičių kultūros draugijos Skuodo skyriaus pirmininkas Evaldas Razgus 1998 m. parengė tęstinį projektą „Žengdami į ateitį, neužmirškime praeities“, kurį buvo numatyta įgyvendinti 1998–2003 m. Projekto įgyvendinimui iš Skuodo rajono nevyriausybinių organizacijų rėmimo fondo gauta 25 tūkst. litų. Šios lėšos tikslingai panaudotos.

Pirmiausia Luknėse, Skuodo mūšio su Livonijos ordinu vietoje, buvo pastatyti trys naujai sukurti stogastulpiai, sutvarkyta ir apželdinta jų aplinka. Be to, prie Skuodo muziejaus ir keliose kitose rajono vietose buvo pastatyti rajono liaudies meistrų sukurti stogastulpiai, skirti iškilių kraštiečių – Žemaičių kunigaikščio Algmino, Ylakių krašto muzikų, muzikantų, kompozitoriaus Broniaus Jonušo, Vilniaus krašto visuomenės veikėjo, gydytojo Danieliaus Alseikos, botaniko Jurgio Pabrėžos – atminimui įamžinti. Be to, buvo sukurtas stogastulpis, kuris pasakoja apie Skuodo mokyklos įsteigimą.

Prie Skuodo muziejaus pastatyti šeši stogastulpiai su bareljefinėmis ir horeljefinėmis figūromis. Šie darbai primena senovės gyvenvietes – Apuolės, Puodkalių, Kubiliškės, Kalvių, Mosėdžio, Jedžiotų piliakalnius, jų gyventojus ir gynėjus.

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras Tinklalapis atnaujintas 2007.03.18. Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt