„Žemaičių žemė“. 2006 m. Nr. 4

Kur Jūs, šviesuolių palikuonys?

 

Emilija Mikulskienė

 

2006 m. lapkričio 4 d. Plateliuose gausų būrį Žemaitijos šviesuolių subūrė mokslinė konferencija, skirta „Saulutės“ draugijos jubiliejui. 1916-aisiais, vokiečių okupacijos metais, Plateliuose mokytojo Jono Brežinskio ir kun. Petro Malakauskio rūpesčiu buvo sukviesti aplinkinių kaimų šviesuoliai ir įkurta slapta švietėjiška jaunimo organizacija. Jau per antrą susirinkimą nutarta leisti ranka perrašomą laikraštėlį „Saulutė“. Sunkus buvo karo laikas, vokiečiai persekiojo visus, kuriuos tik įstengė. Valstiečiams per kratas išpildavo paskutinius grūdus, geresnius arklius vokiečiai paimdavo savo reikmėms. Žibalo ir druskos atsargos pasibaigė, vakarais žmonės pasišviesdavo jau tik su balanomis, arba įdėję „knatą“ į stiklinę, iš vaško ar avių taukų pasidarę „žibinčių“ (mano kartai apie tai tėvai, seneliai dar pasakodavo). Žemaičių jaunimas, matydamas, kaip skriaudžiamas jų kraštas, negalėjo ramiai gyventi. Šviesuoliai saulutininkai nutarė aplinkinių kaimų gyventojams organizuoti savišvietos kursus Plateliuose. Tuose kursuose jie patys buvo dešimtimis kartų ranka perrašinėjamas „Saulutės“ laikraštėlis. Pirmosios perrašinėtojos buvo Joana Gadeikytė ir Eugenija Valančiauskaitė. Mokantieji rašyti, gavę naują „Saulutės“ numerį, turėdavo po penkis jos egzempliorius perrašyti ir išplatinti.

Artėjant 1918 m., šių šviesuolių dėka Žemaitijos žmonės jau buvo pasiruošę Lietuvos  nepriklausomybės atkūrimui. Čia ypač didelis „Saulutės“ nuopelnas.

1918 m. kai kurie jaunieji krašto saulutininkai išėjo savanoriais į Lietuvos kariuomenę ir prie Vilniaus susidūrė su lenkais. Žemaitijoje tuo laikotarpiu buvo didžiulė netvarka, nepriteklius, siautėjo vagys. Tuo pat metu tarp žmonių buvo labai populiarus posakis: „Kas bus, kas nebus, bet žemaitis nepražus“. Taip ir išsilaikėme, vieni kitus paremdami, padrąsindami. Vienoje iš savo publikacijų, išspausdintų „Žemaičių praeities“ knygų serijoje, Vilniaus dailės akademijos ir Žemaičių akademijos rektorius profesorius Adomas Butrimas prašo atsiliepti saulutininkų vaikus ar vaikaičius, žinančius apie šią organizaciją, parašyti apie tai Žemaičių muziejui „Alka“ arba į Žemaičių draugiją. Tikriausiai atsiliepė ne vienas, tikriausiai ir prisiminimų gauta. Būtų puiku kada nors tų šviesuolių saulutininkų palikuonis sukviesti į konferenciją. Tarp jų yra nemažai Lietuvoje ir žinomų žmonių. Vienas iš jų – rašytojas Kazys Saja. Jo mama Kazimiera Žebrauskaitė buvo saulutininkė. Toks susibūrimas turėtų sudominti ir kino režisierių Arūną Žebriūną, jo seserį, kuri Klaipėdos medicinos seserų mokykloje 1947–1948 m. dėstė lietuvių kalbą, daugelį kitų. Laukiame tokių renginių.

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras Tinklalapis atnaujintas 2006.12.20. Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt