Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“. 2005 m. Nr. 3

Rietavo savivaldybė

Rietavo savivaldybė užima 586 kv. kilometrų teritoriją. Rytinėje pusėje ji ribojasi su Telšių, šiaurinėje – su Plungės, vakarinėje – su Klaipėdos, pietinėje – su Šilalės rajonais. Čia gyvena apie 11600 žmonių, iš jų  Rietavo mieste – apie 4,5 tūkst., kaimo teritorijoje – apie 7 tūkst. Savivaldybėje – penkios seniūnijos: Rietavo, Medingėnų, Daugėdų, Tverų ir Rietavo miesto. Rietavo savivaldybė priklauso Telšių apskričiai.

 Rietavo istorijos fragmentai 

  • 1253 m. Rietavas pradedamas minėti rašytiniuose šaltiniuose.
  • XIV–XV a. Rietavas buvo vienas svarbiausių Žemaitijos gynybos centrų, čia kirtosi svarbūs prekybiniai keliai.
  • 1525 m. dokumentuose minimas Rietavo miestas.
  • Valdant kunigaikščiui A. Masalskiui (nuo 1613 m.) Rietavui suteikta privilegija mieste rinkti muitą, rengti prekymečius.
  • 1763 m., vedęs Rietavo seniūno Kristoforo Tiškevičiaus našlę, Rietavo seniūniją kaip kraitį gavo Trakų kaštelionas Tadas Pranciškus Oginskis.
  • 1767 m. Rietavas gavo teisę rengti septynis prekymečius.
  • 1792 m. Ketverių metų Seimas Rietavui suteikė Magdeburgo teises ir herbą.
  • 1802 m. Rietavas perėjo kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio nuosavybėn.
  • 1833 m., po M. K. Oginskio mirties, Rietavą paveldėjo jo sūnus Ireniejus Oginskis. Jis įkūrė pagrindinę rezidenciją, vykdė ūkinį, socialinį, urbanistinį, architektūrinį Rietavo pertvarkymą.
  • 1835 m. Rietave įsteigta ligoninė, pradėjo veikti parapinė mokykla, įkurtos senelių ir našlaičių prieglaudos.
  • 1846 m. I. Oginskis rėmė L. Ivinskio spaudai parengto pirmojo lietuviško kalendoriaus – metskaitlių ūkiškų – išleidimą.
  • 1853 m. birželio 9 d. vyskupas M. Valančius pašventino naujosios Rietavo bažnyčios kertinį akmenį.
  • 1859 m. Rietave įsteigta žemės ūkio mokykla – pirmoji tokio tipo mokykla Lietuvoje (dėstyta lietuvių kalba).
  • 1860 m. Rietave veikė keturios mokyklos: parapinė, aukštesnioji, agronomijos ir mergaičių pensionatas.
  • 1863 m., mirus kunigaikščiui I. Oginskiui, Rietavo dvaras atiteko jo sūnui Bagdonui Oginskiui.
  • 1872 m. Rietave atidaryta pirmoji Lietuvoje profesionali muzikos mokykla (vadovavo profesionalus muzikas Juozas Kalvaitis).
  • 1874 m. pastatyta Rietavo bažnyčia, kuri čia stovi iki šiol. Tais pačiais metais pradėjo veikti Rietavo veterinarijos klinika.
  • 1885 m. Rietave veikė 60 žmonių simfoninis orkestras.
  • 1882 m. Rietave pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje telefono linija, sujungusi Rietavą, Plungę, Kretingą ir Palangą.
  • 1892 m. Rietavo dvare pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje ir carinėje Rusijoje elektrinė. Ji teikė elektrą dvarui ir miesteliui.
  • 1915 m. Rietavas – apskrities, vėliau – valsčiaus centras.
  • 1920 m. Rietave įkurta gimnazija.
  • 1928 m. įkurta Rietavo biblioteka.
  • 1931 m. pradėjo veikti Rietavo kino teatras.
  • 1950 m. Rietavas tapo Rietavo rajono centru, jam suteiktos miesto teisės.
  • Nuo 1963 iki 2000 metų Rietavas priklausė Plungės rajonui.
  • Rietavo savivaldybė savo veiklą pradėjo po 2000 metais įvykusių rinkimų į Rietavo savivaldybės tarybą.
  • Dabar Rietavo savivaldybės teritorijoje veikia Žemaitijos kolegija, Meno mokykla, Rietavo Oginskių kultūros, istorijos muziejus, Viešoji biblioteka, 3 vidurinės, 3 pagrindinės, 5 pradinės mokyklos, 1 lopšelis-darželis, 6 kultūros namai, 8 bibliotekos.

Rietavo kunigaikščių Oginskių kultūros, istorijos muziejus 

  • Adresas: Parko g. 10, LT-90311, Rietavas. Tel. (8~448) 68992. Faksas (8~448) 68181. El. paštas: rokimuziejus@delfi.lt
  • Lankytojai aptarnaujami: antradieniais – penktadieniais nuo 9 iki 17 val., šeštadieniais – sekmadieniais nuo 10 iki 15 val.
  • Muziejaus istorijos fragmentai
  • Muziejus atidarytas 1995 m. vieninteliame išlikusiame XIX a. vidurio architektūrinio ansamblio pastate, kuriame 1874–1903 m. veikė kunigaikščio Bogdano Oginskio (1848–1909) muzikos mokykla. Pastaraisiais metais pradedama formuoti muziejaus ekspozicija. Jos pirmaisiais eksponatais tapo dailininko J. Vosyliaus sukurtos freskos „Kunigaikščiai Oginskiai Rietave“, „Kunigaikščių Oginskių genealogijos studija“, „Kunigaikščių Oginskių kultūrinės veiklos pėdsakai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“. Muziejuje rengiamos trumpalaikės profesionaliosios dailės, fotografijos, tautodailės, Rietavo istorijos parodos, kaupiama medžiaga apie iškilius Rietavo krašto žmones, nacionalinio išsivadavimo ir rezistencinių kovų dalyvius, sovietinę okupaciją, Rietavo dvaro archeologinius tyrimus, Rietavo švietimo ir kultūros raidą, etnografiją.

Literatūra:

  • Rengiant leidinį spaudai, naudotasi informacija, skelbiama Žemaitijos rajonų savivaldybių svetainėse internete, portale „Lietuvos muziejai“, informacija, sukaupta VO Regionų kultūrinių iniciatyvų centre.

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2005.09.18.
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija