(žemaitėškā)
Parėngė Mukātė Loreta
Lankos vingioj karčimeli
|
1. Lankos vingioj karčimeli, 2. Ir atjoja trīns bernele, 3. Vienas prašė arėlkeles, 4. O tretysis saldaus vyna, |
5. Kuris gėri aluteli, 6. Kuris gėri arielkeli, 7. Kurs pragėri sava mīla, 8. Kurs pragėri kepureli, |
9. Kurs pragėri jūdbėreli,
Oi oi oi,
Tas pareji švilpaudamas,
Oi oi oi.
Aušt aušra veikei
|
1.Aušt aušra veikei, 2. Sauli tekieji,
3. Par kiema ėji
4. Oi broli, broli, |
5. Aš žadu joti 6. Neveski jaunos, 7. Sena neklausīs, 8. Imk, broleli, |
9. Ji tavi pajaus,
Ji tavi priglaus,
Ir pavargusiam
Kojeles nuaus.Platiau aple P. Vačikauskātė ėr anuos dainas:
Važioudamė i Šėlalė, 1959 metās Šėlalės rajuonė vīkosės fuolkluora ekspedicėjės dalīvē D. Palionītė ėr V. Narmonts pakeliou puorā dėinū sostuojė Plunksniū kaimė (dā Šėlutės rajuonė). Fuolkluoristā če nuoriejė ožrašītė liaudės dainū, katras dainiava Vačikauskātė Paulina, meluodėjės. (P. Vačikauskātė bova gėmusi 1895 metās.) Anuos dainū tekstu rinkini (aple 190 dainū tekstu) dā prīš metus bova parėngės ėr Muoksla Akademėjē perdavės Vėlniaus Universiteta stodėnts Vielios Norberts.
P. Vačikauskātė dainū rinkiejēms papasakuojė, ka ėlga laika oždarbiava verpdama arba siūdama pas sosiedus. Tēp ana īprata dainioutė nemažā neliaudėškas kėlmies buitėniu - līrėniu dainū. Tonkē ėr tū dainū meluodėjės neatėtėka teksta turėnė arba anū intuonacėjės bova nelietovėškas. Ekspedicėjės dalīvē stuoruojies atrinktė ėr ožrašītė tik originaliū, tipėšku žemaitėšku dainū meluodėjės. Ėš vėsa anū bova sorinkta 71. Tuos dainas karto so D. Palionītės ėr V. Narmonta ožrašītuoms meluodėjuoms bova itrauktas i rinkėni.
P. Vačikauskātės padainioutu dainū meluodėjės tor daug vertingu žemaitiu daugebalsoma bruožu. Pagal dainū turini matuom, ka pateikiejė daugiausē žėnuojė vestovėniu ėr jaunima dainū. Rinkėnie īr kelės dainas, katruos ožrašītas dvėjēs balsās. Kāp rašė sava ekspedicėjės ataskaituo D. Palionītė ėr V. Narmonts, ontro balso tarpās prituravuojė P. Vačikauskātės martė, pas katrou 1959 metās pateikiejė gīvena.
|
© Žemaičių
kultūros draugijos redakcija, 1998-2000. |
|