• Stanevīčios Sėmuons mums žėnuoms kāp rašītuos, poets, tautuosakas rinkies.

• Vėns ėš svarbiausiu anuo darbū – dainū rinkinīs „Dainės Žemaičiu”, katros bova ėšleists 1829 metās. Tuo nedėdėlie kningelie ons īr sodiejės 30 dainū, katras sorinka tarp Vėduklės ėr Eržvėlka.

• S. Stanevīčios rašė, ka dainū mažne 5 kartus daugiau toriejės, ale atrinkės tik patės poikiausės ėr vertas diemesė. Vėinas i kninga nepatekosės dainės anam pasėruodiosės naujės ėr svetėmas, kėtas – „be rokundo ir bīlos iš 2 ir 3 dainų sudėtos”, vuo tretės – par daug skīstas bovosės. 

• Tū metu leidėnie rasem tik dainū tekstus so „patiemėjėmās” – paaiškėnėmās. Knīngelės pradiuo – nedėdėlis pratarėms, katramė S. Stanevīčios paaiškėn, dėl kuo sorinka ėr ėšleida tas dainės.

• Rašīdams aple žemaitėškas dainas ons noruoda tuoki svarbi anū bruoža kāp „(...) meilingi žodžiai tarp bernelio ir mergelės, tarp gimdītojų ir jų sūnų ar dukterų“. (S. Stanevīčios „Dainės Žemaičiu“.– Raštā.– T.1.– V.– 1954).

• Pratarėmė autuorios nuruoda, ka senībėnės dainas neėšlėka ėr ėiškuotė anū nerēk – darbs nuēs niekās. Tou, ka S. Stanevīčios neteisos, ruoda kai koriuos anuo patėis ėšleistas dainas, katruos, kāp tvėrtėn fuolkluora tīrėnietuojē, īr senībėnės.

• S. Stanevīčios i daina veiziejė tik kāp i menėnė žmuoniū gīvenėma ėšraiškas forma, ėiškuojė tūs kūrėniūs rīšė so tėkruovė, nes bova ėsėtėkėnės, ka tumet tuos dainuos gali matītė žemaitė pruota ėr šėrdi.

• Dainū tekstā bova ėšspausdintė. Alė daina be gaiduos, kāp rašė pats S. Stanevīčios, „rodos man esanti kaip kūnas be dūšios ar akmuo be kraujo”. Tad kėik vieliau, 1833 metās, pasėruodė ėr S. Stanevīčiaus ėšspausdintu dainū tekstu meluodėjės „Dainažīmės“. Tuo kningelie ėšspausdintu dainū meluodėjės ožrašė Ivanovičios Ferdėnands – „karužiejis nuožīgio Raseinių“. Nuors če meluodėjės ožrašītas kėik primitīvē, bet kuožna daina tor sava gaida, tempa, ritma.

• Pruofesuorė J. Čiurliuonītė īr pažīmiejusi, ka S.Stanevīčiaus „Dainies Žemaičiu" atsėspind žemaitėška dainavėma tradicėjė.

• S. Stanevīčiaus paskelbtė darbelē īr ožrašītė etnuografėškā tėkslē . Īr če ėr tuokiū dainū, katruos tor īpatingu savībiu. Anū dar ė po šē dėinā galem ėšgėrstė aple Šėlalė, Tauragė, Kaltinienus.

• Paskotėnemė rinkėnė poslapie rondam ėr sotartėnė „Apīnėli, taduja“. Pėrma karta tou pamatės, gali paklaustė, kas če par dīvs – Žemaitėjuo sotartėnė? S. Stanevīčios raša, ka nesenē sotartėnės Žemaitėjuo ėš maduos tier ėšejosės, vuo pri tū dainū dar liuob grajītė trimitās arba ėlguoms triūbuoms ėš medė. Tatā tuokės iduomībės tās laikās Žemaitėjuo diejuos.

• Vielesniūs S. Stanevīčiaus „Dainės Žemaičiu“ leidėmūs bova jau karto spausdėnamė tū dainiū tekstā ėr meluodėjės (īr bovės spausdints ėr pėrmuojė leidėma fuotuografoutėnis variants, šalėp – tū dainū vertėms i lietoviu kalba ėr anū meluodėjės).

• S. Stanevīčiaus „Dainės Žemaičiu“ –  pėrmasis leidėnīs, katros spaudā bova paruošts ėr so dainū tekstās, ėr so meluodėjuoms.

• Skīrelie Žemaitėšku dainū pavīzdē pateikām kelės dainas ėš S. Stanevīčiaus rinkėnė „Dainės Žemaičiu“. 

Citatas pajimtas ėš S. Stanevičiaus raštu pėrma tuoma, kor šalėp puortėgrapoutu kningas „Dainės Žemaičiu“ tekstu īr spausdėnamė ėr tū tekstu vertėmā i lietoviu kalba.

© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 1998-2000. Tinklalapis atnaujintas 2003.05.15 . Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt