|
|
|
|
||
  
|
|
|
|
|
|
|
||
|
|
Daukontou
- Vuo, Sėmuonā Daukontā,
- pašluovints žemaiti,
- kāp to truoškā muoksla pasėsemtė.
- To so pėlko mėlėnio balakuonalio,
- mėlėniems kelniems,
- druobėnēs, mamas austās marškėnelēs,
- pasėriedės, pasėpostės,
- nagėneliems apsėavės,
- baltās marškuonēs autelēs,
- ont petīs terbelė maista ožsėdiejės
- ė batelius, ka anī nasoplīšto,
- i Vėlnio ožsėgeidės, piestė ožsėspīrės ejē.
- Žuolietās takelēs ė pīvuoms rasuotuoms,
- vingiūtās kelelēs ė mėškās tomsēs,
- par suodas šonis luodīdams,
- vakarās jaunima dainū pasėklausīdams,
- gerū gaspadėniu apnakvindėnams, pašerams.
- Tāp ė traukē tūm kelio tuolėmo,
- I garbinga Vėlniaus švīsuos rūmus, paluocius,
- pasīktė muoksla, igautė žėniūn,
- palėktė tėms, kas torėjė atētė puo tavės,
- daug sava mėsliu ėr idomiausiu atradėmu.
- To, ožsėspīrės, pajimlos žemaiti,
- tū, diel kuo užsėspīrē ėr ėš nomūn ėšejē,
- kū nuoriejē, truoškā pasakītė,
- vėskūn radā, vėskas ėšsėpėldė, ožrašē
- ėr sava ainems šimtmetēs nauduotīs palėkā.
- Daug kor ejē, daug kor keliavā,
- daug žėniūn ėš žmuoniūn sorinkā
- ėr Lietuvuo, Žemaitėjuo sava muoksla skleidē,
- kultūras ėr istuorijės vėsus muokē.
- ė Varniūs pri vīskūpa Valončiaus Muotiejaus dėrbā.
- Daug pruociavuojē so vīskūpo
- diel žmuoniūn apšvītėma ė muoksla igėjėma.
- Tāp daug kor bakeliaudams
- Ė Pavondenė pasīkē
- Ė dėdelė mums pamėnavonė palėkā,
- kada atvīkā pas puona Dimša
- i Zduonėškės dvara pėšuoriom darbūtīs.
- Pasėdarbavā pas mūsu
- Ė Pavondenie omžėnā garsas palėka.
- Kap puo Pėrma pasaulėnė kara
- Dvara ėšparceliava, kaima padarė,
- kaims Tava garbinga varda gava:
- Daukontā.
- Dieltuo kuožna dīna esi vėsūn
- mėnavuojems kap malduo ar puoterūns:
- Daukontā, i Daukontus, ėš Daukontūn, Daukontėškė.
- Tāp linksniūjem kuožna dīna.
- Tīk daug sava raštūns žėniūn palėkā
- Vuo i gīvenėma pabonga
- Smūtna atejē, kap obags mėrtė gavā.
- I omžėna keliuonė palīdietė draugūn nabova
- mažne vėsė ožmėrša, ėšsėžadiejė,
- tik kelės miestelė muotrėškas palīdiejė.
- Dabar mas Tavi dėdelē pagerbam.
- Mas Tavės naožmėrštam, kuožna dīna mėnavuojem.
Pavasaris
- Maluonė paukštelē,
- parliektė naskobiekėt,
- jug dar šalta īr,
- kuo lestė natoriestė.
- Stuorė jug dar snīngā
- nutūptė nagaliestė.
- Sava gīsmeliems
- momis nudžiogintė
- dar sospiestė.
- Ėšauš pavasarielis
- šėlts ėr maluonos,
- saulelė šėldīs
- galva ėr šuonus.
- Būs linksmā gīduotė
- mažam vīverseliū
- ėr ont stuoga topint
- čėrkštė pėlkam žvėrbleliū.
- Balondē bočiūsēs,
- i puoras puorūsēs,
- soks maža lėzdeli,
- padies kiaušelius
- ėr lauks ėšsėkalont
- mažūn vaikeliu
- kontros, mažos
- onkstībs vīverselis.
MILEIKIENĖ Uona
Vieliau tievā nusėpėrka ūki kėtuo Telšiū rajuona pusie, link Seduos,
Kalnienu kaimė. Lonkiau gretėma Buožienu kaima pradžiuos muokīkla. Paskiau muokiaus
Telšiū gėmnazėjuo, Muokītuoju semėnarėjuo, bėngiau Kauna vėdorėnė dailės
muokīkla. Pri žemaičiu atmintėis opės
- Bevardē opelē i atmintėis upis
- Senē sotekiejė ėr tėn pasėlėka
- Tėn meldās žemaitē, puo krīžēs soklopė,
- Ož pruotievius, douna, naujagimi plėka
- Ten prūdūs kvapa dar sklēd ajerā
- Gražoms mona kaima! Soverts ėš ūkieliu
- Kap mona mamalės apdėlės rožončios
- Vuo suodna kuoplīčiuo alsavėms smūtkelė.
- Tievalis dar šnek, bruolelē vėj pončius,
- Mamalė verp vėlnas žėimuos vakarās.
- Susiedā atejėn, ont soulūn susiedėn,
- Mėlelēs marškuonēs švarēs pasiriedėn,
- Vės varsta ėš lieta žemaitėška šnekta
- Ėr patis vės pašnek, ėr klausuos kėtūm.
- Vuo aš trupinielis glaudous pri tievalė.
- Puo biški atsėver žemaičiu pasaulis,
- Tik dar namatītėis tuo krovėna kelė,
- Išniekinta žmuogaus, ikalintas saulės,
- Kraujēs nutaškītu arėmu gimtū.
- Vėsė ėškeliava kelelēs skirtingās
- Puo vėina, puo vėina i omžėna tīla
- Pri atmintėis opės aš stuovo sustingės,
- Beržielis atruoda kap žali krapīla,
- Ėr švėntėn i ateiti kieli jaunima.
Lapkrėstė paveikslė
- Viel lapkrėstė paveikslė, kap ėr priš šimta metu
- Balapē medē, varnas ėr dongos ba spalvuos.
- Atēn i žemė žmuonis, išein viel, nasopratėn,
- Ėš kor tėik jouda varga žemelie Lietuvuos.
- I kūdikīstės pėivas atsėsoko sekundē,
- Savi ont mamas ronkuoms tāp aiškē pamatau.
- Gīvenėma stebūkla aš palītieta bundo,
- Tik pasakītė namuoko: Mamalė, ačio Tau.
- Žaliuo švėntuovie saulės ėr meilės, ėr geroma
- Mon devė nagailiejė kėkvėina dėina daug
- Sugriuovė baisės audras tievū statīta noma,
- Puo tuo vaikīstės žemie dagē ėr usnis aug.
- Pėktė malūnā malė tievū ėr mona laika,
- Ons krėta skausma šukiems ont žemės, ont šėrdėis.
- Kāp rēk savi sorastė saulietu pėivu vāka,
- Jie omžėnāsis tievs mon ronkas naėštėis?
- Viel lapkrėstė paveikslė vėrp Vieliniu lėipsnelės.
- Kalbiekėt mon, tievelē, ėš omžėnū numūn.
- Če, žemie, tabie gīvas jūsėškės eglės žalės,
- Kor ėlsėnuot Jūs akis ėr švėitiet geromo.
Omžėns rats
- Mon atruoda, ka omžius jau ēno
- Ėš gražiausės slaptībiu šalėis
- I gražiausė žemaitėška žemė,
- Kor stebūklu žėidā prasėskleis.
- Grajėj žalė eglīnu varguonā,
- Žalė gėismė laukū ėr žmuogaus.
- Mas, tuos žemės vargšelē ėr puonā,
- Nu dėrvas lig aukštībiu dongaus.
- Vuo žīdrīnie pakėba kap tīčė
- Cīrulieliu varpieliu šimtā
- Dievė brongos, če Tava bažnīčė,
- Kor vėsė dėrb ėr meldās karštā!
- Meldās tėi, kor ož laisvė če kuovies,
- Meldas tėi, kor ėš naujė ateis
- Ėr Žemaičiu žaliuojie švėntuovie
- Nateisingā vėins kėta nateis.
- Tievė, sokdams gīvenėma rata,
- Sok anon iš šiuo šimtmetė baisė,
- Kad, paklīdėmus sava sopratėn,
- Sosėrastomem kieli i švėisa.
Žemaitėška meilė
- Vuo pasakīk, a viel atėisi
- Suklīkos pėmpē ont dėrvuona
- Aš tau ronkelė viel ėštėiso
- Ė mūsa meilė būs na muonā.
- To mon sakīsi: Mīlo baisē
- Ė špuokā švėlpaus ont šakelės
- No, pasakīk, a viel atėisi,
- A gildītė apsėmuok šėrdelė?
- Jezminā pasklēs skani smuoka,
- Saulelė tūpsēs ož beržīna.
- Aš tavės laukso nusėkriuokusi,
- Darželie kvietka nusiskīnusi.
- Vuo kas par kelms ta meilė īra,
- Ka širdi bada kap so peilēs?
- Ba meilės šėrdės jau sostīra,
- Kuoks durnis ėšgalvuojė meilė?
Švėna Juona nakti
- Žėb ont smėlguoms karuoliokā,
- Šuok velnātē pabalēs
- Saulė leidās, luo šoniokā,
- Riekau mergas pašalēs
- Ėš ganīklu tūzė tūzė
- Skersā placės: ar matā?
- Pargen karvės pėimou Juzis
- Būs pėinelė ata-tā.
- Saulė topās ož eglīna
- Klumpē patis Ontė neš
- Ont gruonīčės, pri karklīna,
- Sava Vuonė, žėna, ras.
- Ton naktelė švėnta Juona
- Rēktom mislītė švėntā,
- Vuo vėsuokėi zababuonā
- Lend i galva nalauktā.
- Ontė stuov kap onžoulielis,
- Koisē kap strėbuokā kond,
- Kvep kap mergas lauka gielės
- Ontė Vuonės nabsorond.
- Ai, to Vuonė, brongi Vuonė,
- Kon to mon dabā darā?
- Jug vėinam par švėnta Juona
- Īra baisē nagerā.
- Kap vabuolės tava akīs
- Braiža širdi.
- Kāp ėštvertė?
- Tuos apvalės cėbolėkės,
- Kap žėnā, ėš klumpiu vert.
- Dar i zlastė ved tėi koisē,
- Vuo kad trėnkso, puo velnēs!
- Pliaukšt! Supīkės Ontė baisē
- Nuklumpiava pabalēs.
Žemaitėškas piršlības
- Kā i torgo Ontė ejė,
- Viejē pūtė, lītos lėjė.
- Tik Ontuonou na galvuo
- Tonkē līn jug Lietuvuo.
- Ēdams susitink Ontuosė
- Dėkta merga, rauduonposė.
- Labas, Ontė
- Ontė:
- Jie.
- Līn ėr līn Vuo jie, vuo jie
- Mėslėj Ontė: Buobas rēk,
- Tik Ontuosė par daug šnek.
- Jie tāp lis, supūs bolbelės.
- Apsėstuos gal lig veselės
- Ontuonieli, a tā jie?
- Žanīsmuos? Vuo jie, vuo jie
- Tik a mīli?
- Jie tatā.
- Dar lig šiuol nasopratā?
- Tuoliaus sosėkėbėn ejė,
- Viejē pūtė, lītos lėjė.
MILTIENIS Stapuons
(Skouda rajuons). Muokiaus Īlakiū vėdurinie muokīkluo. 1975
metās istuojau i Vėlniaus Pedaguogini instituta ėr anou bėngiau 1982 metās. Tēp
pasėdariau dipluomouts matematikas muokītuos. Dėrbau Kelmės rajuona Kražiu ėr
Kiedainiu untruo vėdurėnie, Raseiniu rajuona Prīšmančiu devīnmetie muokīkluo.Žuodē
- Žuodē, kap ė žmuonis,
- Gimst tik par skausma
- Žuodiu ėr lėkėms
- Sovėso tuoks pats:
- Vėinė, vuos ožgėmė,
- Mėršt net ėr be skausma,
- Vuo kėtus pasaulis
- Unt vėsam ėšmuokst.
- Ėr kartuos kap malda
- Gera žuodi žmuonis
- Vuo tuo žuodė būvis
- Būs jau nemirtings.
- Ir žavies kap druobės
- Puotiepēs Čiurliuonė
- Ta daina vakarės,
- Rītmetė žaruos.
Trijū Karaliu nakti
- Šiou, Trijū Karaliu nakti,
- Unt duru sava šėrdiems išriežės K+M+B,
- Skobo i Betliejaus tvartieli
- Ėr gėmosiou Kristou nešo duovėnū.
- Ne mitra, ne kuodīla
- Kapū ledėnė Laptevu jūras tīla.
- So savėm torio ėr Osvencima,
- Ėr Dachau saujelė palėnū.
- Nukonkintūju maldo pasveikintė Kristo aš eino.
- Nešo ėr kūdikiu aš negėmusiu rieksma,
- Klaiki pruotavėma pėrm čiesa pasenosė ėr vāka.
- Tėik daug, vai daug par sava omžio
- Aš užgīvenau tuo torta, Kristau!
- Duovėnuojo anou tau.
- Puo kuoju aš dedo tikiedams,
- Ka, ožgėmos tau,
- Laiks jau nebatneš daugiau biedū.
Pri Kūčiu stala
- Susirinksem viel pri Kūčiu stala
- Sosėkaupė ėr rimtās veidās
- Mūsa širdis dar jug nesošala,
- Tik ondou sokaustīts jau ledās.
- Sokalbiesem malda nekasdėinė
- Īpatinga jug ī ši dėina.
- Ėr pradiesem sava vakarėnė
- Nu senuolės muokītas malduos.
- Tievs solaužīs mums vėsėms pluotkelė
- Žėnkla meilės ėr švėntuos taikuos.
- Palīdiesem mes i didi kieli
- Žuodi, laukonti sava eiluos.
Naujū metu palinkiejėmā
- Ein metā
- Ne ein, vuo bieg
- Nepajusi
- Naujėjē pribūs
- Par ožšalusi leda ėr snėiga
- Jims ėr senūsius nustums i kapus.
- Mums negailo prabiegusiu metu
- Gailo savės, savūju viltiū,
- Sutrīptū, sudievietu, kap batu,
- Neatlaikiusiu skausma, končiū.
- Lai Naujėjē mintis mums vaisingas
- Kap tou malda rītėnė atneš!
- Tou šiou vakara švėnta
- Palinkietė žmuonėms nuorio aš.
MONCEVĪČIOS Vītauts
Eso gėmės 1950 m. balondė 2 d. Kretinguos rajuona Daratātiu kaimė. Žemaitis. Muokiaus Darbienu vėdorėnie. 1979 m. bėngiau Lietuvuos Dailies instituta. Mona specialībė arkitekts-dailininks. Lietuvuos Dailininku sajungas narīs. Dar stodėju laikās pradiejau sava kūrība ekspuonoutė paruoduos. Daugiausē mona paveikslūs žemaitē ėr Žemaitėjė, tuo krašta liaudės mena atspindē. Paišau, tapau, eilioujo, rašau pruoza, koro nomū pruojektus. Gīveno Palonguo.
Vasaras nakti
- Žemė ožmėga
- Švėnta ramībė.
- Atmaina sluopi
- Trauk i līto.
- Sėlpnos viejielis
- Bodėn tou tīla.
- Vėsė, kas gīvs,
- Pašalēs dinga.
- Dėina kas sava
- Sunkē pabėngės,
- Ramē užsnūda
- Naktėis nelaukė.
- Karti douna
- Anū varga saldėn.
- Kas ėš tuo būvė
- Gal bepasėjouktė?
1993 m.
Pakūta
- Rūpesni sava gėlėi ožspaudės
- Ėškeltuoms ronkuoms sveikėno saulė.
- Būk to pagarbinta, ožmėnā švėisi,
- Būk to pašluovinta, omžėnā jauna
- Spindolē šėlda vėsa pasauli.
- To tik atjausi žmuogo sospausta,
- To tik soprasi vargana rauda.
- Maldā soklopės, aukštinsio Dėiva,
- Pats nusėžeminsio, dolkė pavėrsio
- Svarbiausē kaltė sava ėštvertė.
- Net negalvuosio nieka prašītė.
- Gal pasėkelsio, gal atsėstuosio,
- Kad tik torietiuo švėnta ramībė!
- Viešpatie brongos, kāp aukštā dongos
- Pakol nulieksi, be grieka palėksi.
1994 m.
|
© Žemaičių
kultūros draugijos redakcija, 1998-2000. |
|
|
|
|
|