- Ekslibrisų autoriai - tiek profesionalai lietuvių,
latvių, lenkų, ukrainiečių dailininkai, tiek mėgėjai.
- Kaip atsirado šios miniatiūros? Vienus patys jų
savininkai užsakė, kitus bendradarbiai jubiliejaus proga
paprašė dailininkų sukurti savo kolegoms, dar kitus
dailininkai savo iniciatyva sukūrė draugams ar
pažįstamiems.
- XX a. antroje pusėje, ekslibrisus pradėjus kurti
teminėms parodoms, ekslibrisuose pradėta nurodyti
konkrečias darbų sukūrimo progas, žinomesnių asmenų
pavardes.
- Daugiausia ekslibrisų skirta humanitarams - istorikams,
archeologams, etnologams, folkloristams, muziejininkams,
kraštotyrininkams, knygotyrininkams. Tai paaiškinama tuo,
kad humanitarai daugiausia turi reikalų su knyga. Iš
institucijų dažniausiai ekslibrisai skiriami bibliotekoms,
muziejams, mokykloms.
- Kas vaizduojama ekslibrisuose ir kaip?
- Kiekvienas dailininkas turi savo braižą. Žmonės, kiek
daugiau susipažinę su lietuvių ekslibrisais, dažnai iš
karto, vos tik pamatę kūrinėlį, gali nurodyti jo
autorių.
- Tradiciniuose ekslibrisuose dažniausiai būdavo
vaizduojama knyga, kartais dar ir pelėda. Pasitaiko minėti
motyvai ir šių dienų ekslibrisuose. Dažniausiai juose
gali pamatyti knygą, o kartais dar ir su sėjėju, t. y.
žinių sėjėja. Jei ekslibrisas sukurtas vaikų
bibliotekai, tai jame pavaizduoti ir vaikai (E. Labutytės
ekslibrisas Tauragės vaikų bibliotekai).
- Jei žmogus dailininkui užsako sukurti ekslibrisą
konkrečia tema, jis ta proga gali pateikti ir jo norimam
siužetui sukurti reikalingą piešinį ar nuotrauką. Jei
to užsakovas nenurodo, dailininkas dažniausiai kuria
ekslibrisą jame išryškindamas adresato profesiją.
- Etninės kultūros tyrinėtojams ir kraštotyrininkams
skirtuose ekslibrisuose dažnai galime pamatyti liaudies
kultūros objektus - malūną, klėtį, varpinę,
koplyčią, stogastulpį, kryžių geležinę viršūnę,
vartus, trobesius ar atskiras jo dalis: prieangį, duris,
langą, lėkį. Iš retesnių etnografinių realijų
minėtinos vežėčios, medinė taurė. Tyrinėjant
rinkinyje sukauptus ekslibrisus, skirtus žemaičiams,
nesunkiai galime atpažinti čia įamžintą Platelių
varpinę, D. Poškos Baublius, kitas Žemaitijos garsias
vietas. Matyti, kad tiek vyresnės, tiek jaunesnės kartos
dailininkai studijuodami yra išklausę lietuvių liaudies
meno kursą, ta tema nemažai skaitę knygų, peržiūrėję
katalogų, neblogai žino mūsų liaudies kultūros
realijas, ypač tautodailės kūrinius, ir juos panaudoja
kurdami ekslibrisus.
- Archeologams skirtuose ekslibrisuose dažnai įamžinami
kasinėjimų radiniai - segės, apyrankės, smeigtukai,
skulptūrėlės. Folkloristams sukurtuose darbuose dominuoja
mitologinės būtybės.
- A. Načiulio miniatiūroje, skirtoje Žemaičių muziejui
Alka, pavaizduota kraičio skrynia - visokių
gėrybių saugotoja.
- Kartais šio žanro kūriniuose autoriai nurodo ir
ekslibriso adresato darbo vietą. Štai E. Labutytė,
kurdama ekslibrisą Telšių vyskupui Antanui Vaičiui,
nupiešė Telšių katedrą. o R. Merkienės kūrinėlyje,
skirtame Birutei Kulnytei, matome Lietuvos nacionalinio
muziejaus pastatą. Žibuntas Mikšys Zenonui Ivinskiui
skirtoje miniatiūroje nupiešė viduramžių pilies
bokštus.
- Knygotyrininkų ir bibliofilų ekslibrisuose galime
pamatyti į viršų iškeltą spinduliais apsuptą knygą
(V. Kosciuška - V. Biržiškai), knygų kaugę (R. Savickas
- J. Šimkui) ar į aukštybes pakilusią sparnuotą knygą
(L. Pocius - mokytojui A. Brazauskui).
- Ekslibrisuose, skirtuose konkretiems mokslininkams,
kartais pavaizduojami ir adresatų tyrinėtų asmenybių
portretai, pvz., P. Galaunė M. Biržiškai skirtame
ekslibrise pavaizdavo A. Mickevičių, V. Jakštas - V.
Mykolaitį-Putiną darbe, skirtame J. Lankučiui. Kryžių
ir kalvystės tyrinėtojo A. Stravinsko ekslibrisuose -
tradicinės arcitektūros objektai, meniniai geležies
dirbiniai.
- Taikomojoje tekstilėje tulpės motyvą ypač populiarino
dailininkai Antanas ir Anastazija Tamošaičiai, ne išimtis
ir jų ekslibrisai. Štai A. Tamošaičio sukurtame
ekslibrise, skirtame žmonai, sukomponuotas visas tulpių
ratas.
- Žemaitijos praeities tyrinėtojo Vito Valatkos ekslibrise
dailininkas Vytautas Valius nupiešė Žemaitijos regiono
simbolį mešką. A. Čepauskas Žemaičių žemės
žurnalo redaktorei D. Mukienei skirtą šiuolaikine
kompiuterine technika sukurtą ekslibrisą švelniai
primargino šio žurnalo užrašais. A. Švažas rašytojo
Eugenijaus Ignatavičiaus ekslibrisą papuošė pegasu.
- Žemaitis ekslibrisų meistras Valerijonas Jucys mėgsta
komiškus siužetus. Jo darbuose dažnai gali pamatyti
kates, šunelius, įvairius erotinius vaizdus, tad, kurdamas
ekslibrisą šiam dailininkui, P. Šiaučiūnas taip pat
pasirinko humoristinę temą ir nupiešė V. Jucį,
važiuojantį mažu vaikišku dviratuku.
- S. Medytės įvairiems asmenims sukurtuose darbuose dažni
medžio ir paukščio motyvai.
- Dailininkai ekslibrisuose kartais nupiešia ir
autoportretus (A. Jucys, Č. Kontrimas) ar savo kolegų
portretus (J. Klimanskas ir P. Šiaučiūnas - A.
Čepausko).
- Pasitaiko ekslibrisų, kuriuose pagrindinis motyvas būna
adresato vardo ir pavardės pirmosios raidės arba tik vardo
pirmoji raidė (kolekcininkui, gavusiam tokį kūrinį,
dažnai tenka pačiam išsiaiškinti, kam konkrečiai tas
darbas sukurtas). Kartais ekslibrisą paįvairina jame
pavaizduoti augalų, medžio šakelių, paukščių ar
kitokie motyvai. Panaudojami ir etnografinių objektų
piešiniai, saugomi archyvuose.
- Ekslibrise dailininkas ne visada vaizduoja konkretų
daiktą. Pasitaiko tokių miniatiūrų, kurių turinį
galėtų paaiškinti tik patys jų kūrėjai. Kelių tokių
autorius - V. Kisarauskas. Anot jo paties, dailę, kaip
ir muziką, reikia ne suprasti, o pajusti.
- Didžiai margas ekslibrisų pasaulis. Šiais laikais gana
dažnai rengiamos jų chronologinės ir teminės,
nacionalinės bei tarptautinės parodos, kongresai. Lietuvos
dailininkai - aktyvūs šių renginių dalyviai, garsinantys
mūsų šalies vardą toli už šalies ribų.
- Na o ekslibrisų rinkimas kolekcininkui yra ne mažiau
malonus ir užkrečiantis užsiėmimas negu medžiotojui
medžioklė ar žvejui žvejyba. Ekslibrisų kolekcionavimas
turi dar ir didžiulį privalumą - juos rinkdamas žmogus
kaupia ir saugo meno ir kultūros vertybes, kuriuose
užfiksuota nemažai rašytinės informacijos.
