Iškilūs Telšių rajono žmonės

IŠKILŪS TELŠIŲ RAJONO ŽMONĖS (I dalis)

Parengė D. MUKIENĖ, J. ŠVĖGŽDAVIČIENĖ,
talkino kiti Telšių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojai

A B Č D G I J K L M N O P R S Š T U V Z Ž

A

Lidvikas Abromavičius. Telšių burmistras, mokyklų, kooperatyvų steigėjas. Gimė 1888 m. gegužės 8 d. Mirė 1966 m. Varšuvoje.

Jonas Albrechtas. Kunigas. Gimė apie 1760, mirė po 1822 m. Joniškio klebonas (1785 m.) , nuo 1793 m. Varnių altarista ir katedros pamokslininkas. Rankraštyje paliko lietuviškų ir lenkiškų pamokslų rinkinį. Palaidotas senosiose Varnių kapinėse.

Irena Aleksaitė. Menotyrininkė, teatrologė, habil. dr., prof. Gimė 1933 m. rugpjūčio 9 d. Telšiuose.

Jonas Dainius Aleksa. Dirigentas, Lietuvos MA prof. Gimė 1939 m. vasario 23 d. Telšiuose. 1959–1961 m. buvo berniukų choro „Ąžuoliukas“ chormeisteris, nuo 1965 m. dirbo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro dirigentu, 1975–2000 m. – vyriausiuoju dirigentu, 1975–1997 m. – teatro vadovu ir vyriausiuoju dirigentu. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (2003) .

Alminas (Alemanas, Algminas) . Vienas iš žemaičių kunigaikščių. Livonijos kronikoje rašoma, kad po to, kai Mindaugas sudarė sąjungą su Livonijos ordinu ir paliko Žemaitiją likimo valiai, Žemaitijos kunigaikščiai Alminą išsirinko savo vadu ir toliau kovojo su Ordinu. Spėjama, kad jis buvo vienas iš pagrindinių Žemaičių vadų Durbės mūšyje.

Leopoldas Petras Andrijauskas. Dailininkas tapytojas, peizažistas. Gimė 1868 m. lapkričio 26 d. Siraičių dvare (Telšių r.) . Mokėsi Peterburge, Paryžiuje. Dalyvavo parodose Miunchene, Varšuvoje, Paryžiuje, Telšiuose. Mirė 1947 m. Telšiuose. Palaidotas Telšių kapinėse.

Domas Andrulis. Kompozitorius, choro dirigentas. Gimė 1896 m. balandžio 29 d. Juodlaukyje (Kelmės r.) . Mirė 1973 m. spalio 1 d. Šiauliuose. Dirbo Telšiuose (vadovavo šaulių chorui, 1932 06 05 mieste organizuoja šaulių Dainų šventę, 1933 vienas iš simfoninio orkestri atkūrimo Telšiuose iniciatorių) , vadovavo Vilniaus dešimtmetei muzikos mokyklai, išleido kelis dainų rinkinius.

Danielis Juozapas Antušas. Dailininkas keramikas. Gimė 1937 m. sausio 17 d. Telšių rajone. Gyvena Vilniuje.

Estera Alšėnienė. Prozininkė. Gimė 1920 m. Telšiuose. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Gyvena Klyvlende (JAV) . Išleido romaną „Įšalusi valtis“ (1999) . Knygoje veiksmas vyksta Žemaitijoje.

Jonas Andriusevičius. Muziejininkas, kraštotyrininkas, pedagogas. Gimė 1931 08 23 Rokiškio r . 1979–1986 vadovavo Žemaičių „Alkos „ muziejui. Įsteigė keletą visuomeninių muziejų Žemaitijoje (vienas iš jų – Gaulėnuose, netoli Šatrijos kalno) , surinko nemažai kraštotyrinės medžiagos apie Telšius ir jo apylinkes. Aktyvus spaudos bendradarbis. Kraštotyrinius darbus skelbė Telšių r. laikraštyje, „Žemaičių saulutėje“. daugelyje kitų leidinių. Mirė Telšiuose 2000 m. 02 11. Palaidotas naujosiose Telšių kapinėse. Petras Andriuškevičius. Prozininkas, žodynų sudarytojas. Gimė 1817 m. lapkričio 29 d. Gintaluose (Telšių r.) , mirė po 1858 m., greičiausiai Žemaitijoje.

Stasys Anglickis. Poetas, vertėjas, pedagogas. Gimė 1905 m. gruodžio 23 d. Bernotavo k. (Plungės r.) . Mokėsi Telšiuose, Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Po to dirbo mokytoju Šiauliuose, Kuršėnuose, vėliau persikėlė gyventi į Vilnių. Eilėraščius pradėjo spausdinti 1923 m. Pirmasis eilėraščių rinkinys „Žingsniai prie sfinkso“ išėjo 1931 m. Vienas iš Žemaičių rašytojų sambūrio organizatorių, parengęs spaudai žemaičių poezijos ir prozos antologiją „Žemaičiai“ (1938) . Išleido poezijos rinkinių, autobiografinį romaną „Čiupikai“.

Paulius Augius (Augustinavičius) . Dailininkas grafikas. Gimė 1909 m. rugsėjo 2 d. Žemaičių Kalvarijoje, mirė 1960 m. gruodžio 7 d. Čikagoje. Mokėsi Telšiuose, Kaune, Paryžiuje. Nuo 1933 m. – Lietuvos jaunųjų menininkų, kurie buvo susibūrę į „FORMOS“ grupę, narys. Yra iliustravęs Žemaitės, M. Valančiaus, kelių kitų autorių kūrinius. 1944 m. išvyko gyventi į užsienį. Nuo 1949 m. gyveno JAV. Jo kūriniams būdingas dekoratyvumas, stilizacijos elementai, formos ekspresyvumas, lietuvių liaudies gyvenimo tematika. Meno klausimais daug straipsnių yra paskelbęs užsienio lietuvių spaudoje. 1966 m. išleista monografija „Paulius Augius“. Lietuvoje geriausiai žinomi jo darbų ciklai „Žemaičių Kalvarijos“ ir „Žemaičių simfonijos“.

B

Antanas Bajarūnas. Žurnalistas. Gimė 1910 m. gegužės 17 d. Telšiuose.

Jurgis Bakevičius. Varnių vikaras. Nukentėjo už dalyvavimą 1863 m. sukilime.

Gražina Balandytė. Aktorė. Gimė 1937 m. birželio 27 d. Telšių rajono Tučių k.

Aleksandras Balčiauskas. Kunigas, 1863 m. sukilimo dalyvis. Gimė 1836 m. Mokėsi Varniuose.

Remigijus Baltramėjūnas. Mokslininkas fizikas. Gimė 1945 m. birželio 27 d. Telšiuose.

Baltramiejus I (Pultuskietis) . Žemaičių vyskupas nuo 1440 m. iki savo mirties (mirė prieš 1453 10 26) . Buvo kilęs iš Pultusko (Polocko vyskupija) . Jis gerai mokėjo vietos žmonių kalbą. M. Valančius rašo, kad jis nesugyveno su žemaičiais. Apie jo valdymą nieko tikro daugiau nežinoma.

Baltramiejus II Svirenkavičius (Swirenkowicz, Nicolai iš Vilniaus) . Žemaičių vyskupas nuo 1471 m. vasario 13 d. iki savo mirties (mirė apie 1482 m. vidurį) . Kilęs iš Vilniaus, buvo Vilniaus kapitulos prelatas dekanas. Jam vyskupaujant Alsėdžiuose padidinta bažnyčia ir įkurta parapija. Jis buvo garsus išlaikomu orkestru ir choru.

Jurgis Algimantas Banevičius. Violončelininkas. Gimė 1942 m. gegužės 22 d. Telšiuose.
Antanas Baranauskas (1835 01 17–1902 11 26) . Vyskupas, poetas, romantinės lyrinės poezijos pradininkas, kalbininkas. Mokėsi Anykščiuose, Rumšiškėse, Varnių kunigų seminarijoje, Petrapilio dvasinėje akademijoje, teologines studijas tęsė Miuncheno, Romos, Louvaino universitetuose. Besimokydamas Varniuose susidomėjo lingvistika, pasiūlė pirmąją lietuvių tarmių rinkimo programą. Grįžęs iš užsienio, dirbo Petrapilio dvasinės akademijos profesoriumi, Varnių katedros vikaru. 1867–1884 A. Baranauskas Kauno kunigų seminarijos homiletikos ir lietuvių kalbos bei dogmatinės teologijos profesorius, 1874 – seminarijos inspektorius, 1879 – kanauninkas, 1883 – prelatas, 1884–1897 Žemaičių pavyskupis, 1897–1902 Seinų vyskupas.
Bronislovas Barauskas. Prelatas, Telšių vyskupijos kancleris (paskirtas 1966 m.) . Gimė 1908 m. spalio 19 d.

Leonas Barauskas. Aktorius. Gimė 1926 m. gegužės 25 d. Telšių valsčiaus Želvaičių k. Išeivijos teatrinio gyvenimo dalyvis. Savo kelią pradėjo teatre Telšiuose. Mirė 1975 m. Čikagoje.
Alfonsas Baužinskas. Muzikas. Gimė 1908 m. balandžio 1 d. Telšių apskr. Rėžgalių k.
Grigas Bilevičius. Žemaičių vyskupijos prelatas. Gimė apie 1788 m., mirė 1851 m.

Aleksandras Beresnevičius. Žemaičių vyskupas. Gimė 1823 m. birželio 16 d. Pašušvio vlsč., mirė 1902 m. Lenkijoje (Vloclavke) . Vyskupo pareigas ėjo po M. Valančiaus mirties (1875–1883) . Prieš tai buvo Petrapilio dvasinės akademijos rektorius. Dirbdamas Žemaitijoje jis sugebėjo taip paveikti rusų valdžią, kad ji kiek sušvelnino katalikybės persekiojimą Lietuvoje. Stengėsi iš rusų valdžios išgauti lietuviams spaudos grąžinimą. Paliko neišspausdintus atsiminimus. Iš Žemaitijos A. Beresnevičių išstūmė rusų valdžia, paskirdama jį Kujavų Kališo vyskupu, kurio būstinė buvo Vloclavke.

Antanas Beresnevičius. Vertėjas, religinės literatūros rengėjas spaudai, Varnių kunigų seminarijos profesorius. Gimė 1831 m., mirė 1904 m.

Povilas Beresnevičius. Varnių kunigų seminarijos profesorius, religinės literatūros rengėjas spaudai. Gimė 1837 m., mirė 1888 m.

Napoleonas Bernotas. Aktorius, režisierius. Gimė 1914 m. birželio 12 d. Klaipėdos rajono Judrėnų k., mirė 1959 m. balandžio 7 d. Klaipėdoje. 1938 m. baigė Klaipėdos pedagoginį institutą. 1940–1945 m. dirbo „Vaidilos“ teatre, 1945–1952 m. – Žemaičių teatre Telšiuose, 1952–1956 m. – Klaipėdos dramos teatre aktoriumi, nuo 1956 m. – Lietuvos kino studijoje aktoriumi ir režisieriumi.

Jurgis Bytautas. Žemaičių vyskupijos prelatas. Gimė 1800 m., mirė 1866 05 05.

Ramūnas (Romanas) Bytautas. Filosofas, psichologas, publicistas. Gimė 1886 m. rugpjūčio 20 d. 1905–1912 Maskvos universitete studijavo filosofija ir psichologiją. 1912–1913 dėstė Maskvos gimnazijose psichologiją, logiką, lotynų ir rusų kalbas. Buvo Lietuvių mokslo dr–jos narys, žrn.,,Aušrinė“ įkūrėjų ir aktyviausių bendradarbių. Dar bendararbiavo katalikiškame žrn.,,Draugija“. Daugiausia rašė kalbos ir filosofijos temomis. Savo pažiūrose derino materializmą ir idealizmą. Manė, kad pasaulio esmė geriausiai pažįstama remiantis vidiniu patyrimu.,,Bene pirmasis XX a. pr. lietuvių filosofas profesionalas“. (Br. Genzelis) .

Tadas Blinda. Apie XIX a. vidurį Žemaitijoje pagarsėjęs „Svieto lygintojas“. Veikė Luokės (Telšių r.) apylinkėse. Priešintis tuometinei valdžiai, dvarininkams, plėšikauti, kaip nurodoma užrašytuose žmonių prisiminimuose, jį labiausiai paskatino nepasitenkinimas Lietuvoje buvusia baudžiava. Padavimus ir legendas apie Tadą Blindą pirmoji buvo surinkusi Lazdynų Pelėda (S. Pšibiliauskienė) . Užrašyti gyventojų atsiminimai apie Tadą Blindą gana prieštaringi. Vieni jį laiko piktadariu, kiti – didvyriu, treti – kankiniu ir t. t.

Vladislovas Blinstrubas. Poetas, pedagogas, kino ir teatro režisierius. Gimė 1939 m. spalio 25 d. Telšiuose. 1960–1961 Telšių liaudies teatro pastatyminės dalies ved., II rež. bei aktorius. Tarptautiniuose kino festivaliuose Brno (Čekija) ir Zalcburge (Austrija) filmai „Grūdai“ it „Paskutinis“ apdovanoti aukso medaliais ir krištolo taure. Paskutiniame UNIKOS feswt. Tunise film. „Paskutinis“ apdovanotas sidabro medaliu. Nuo 1990– scenaristas, rašytojas, poetas. Išleido daugiau nei 10 lyrikos knygų, įvardijamų kaip : poetinės maksimos, poetinės būsenos, vizijos, regėjimai ir pan. Amerikos biografijų in–to taryba už didelius asmeninius pasiekimus ir įnašą į visuomenės pažangą suteikė 2000– ųjų metų žmogaus vardą, apdovanotas ir Kembridžo biografijų centro.

Domininkas Bociarskis. Lietuvos lenkų veikėjas. Gimė 1836 m. Tryškių vlsč., mirė 1914 m. Varšuvoje. Teisės mokslus baigė Maskvoje. Po to kurį laiką dirbo Varnių kunigų seminarijos rusų kalbos mokytoju, o, ruošiantis baudžiavos panaikinimui, Šiaulių apskr. taikos tarpininko valstiečių reikalams pavaduotoju. 1863 m. pradžioje buvo kalinamas Daugpilyje, paskiau ištremtas į Sibirą. Nuo 1868 m. gyveno Varšuvoje, vėliau – Petrapilyje, Kaune.

Antanas Bogušas. Kunigas, 1863 m. sukilimo dalyvis. Gimė 1830 m. mirė 1871 m. Tobolske.

Vincentas Borisevičius. Antrasis Telšių vyskupas. Gimė 1887 m. lapkričio 23 d. Vilkaviškio apskrityje. Baigė Seinų kunigų seminariją. Teologijos mokslus studijavo Šveicarijoje, kur 1910 m. buvo įšventintas į kunigus. 1927 m. paskyrus jį į Telšius, įsitraukė į kunigų seminarijos kūrimo darbą, buvo jos profesorius, rektorius. Už dorą ir atsidavimą Bažnyčiai, paprastų žmonių reikalams, daugelio vadintas šventuoju. 1940 m. paskirtas Telšių vyskupo pavaduotoju. Vyskupu konsekruotas 1940 m. kovo 10 d., o vyskupiją perėmė 1944 m. kovo 4 d. 1946 m. vyskupas apkaltintas „antitarybine veikla“. suimtas ir uždarytas į kalėjimą, iš kurio nebegrįžo.

Mykolas Eustachijus Brenšteinas. Kultūros istorikas, bibliografas. Gimė 1874 m. spalio 2 d. Telšiuose. Mirė 1950 m. rugpjūčio 8 d. Pakruojyje.

Anicetas Bubelis. Knygnešys. Gimė 1875 m. gegužės 13 d. Alsėdžių valsčiaus Alkos kaime.

Dominykas Bubėnas (Bubenis, Bubnys, Bubinas. Žymus žemaičių knygnešys, ūkininkas. G. 1856m. lapkričio 18 d. Dūseikiuose, mirė 1940 m. lapkričio mėn. Ubiškėje. Nuo 1883 iš Rytų Prūsijos į Lietuvą gabeno katalikiškas knygas ir,,Aušrą“, vėliau tik pasaulietinę literatūrą bei socialdemokratinius leidinius. Draudžiamąją spauda aprūpindavo apie 40 knygnešių – knygų platintojų. Keturis kartus buvo suimtas. 1883 deėl caro manifesto nuo bausmės atleistas, 1895 šešis mėnesius kalintas Telšių kalėjime. 1899 sulaikytas kai iš R. Prūsijos perėjo sieną, ir kalintas Kaune bei Tauragėje. 1902 trejiems metams ištremtas į Viatkos gub. Panaikinus liet. spaudos draudimą 1904 nuo tolesnės bausmės atleistas, grįžo į Lietuvą.

Donatas Bubinas. Prozinikas, vertėjas. Gimė 1896 m. vasario 14 d. Tryškiuose (Telšių r.) , mirė 1976 m. liepos 23 d. Vilniuje, palaidotas Užventyje (Kelmės r.) . Baigė Šiaulių mokytojų seminariją, mokytojavo Užventyje ir kitur, dėstė Šiauliuose ir Kaune. Paskelbė apsakymų, palikų apysakų rankraščių, išvertė A. Čechovo prozos.

Anicetas Bučys. Poetas, dramaturgas, publicistas. Gimė 1907 m. liepos 22 d. Šoniuose (Telšių r.) . 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Nuo 1947 m. gyveno Didžiojoje Britanijoje. Išleido eilėraščių rinkinį (1979 Londone) , pjesę (1972 Londone) . Mirė 1998 m. gegužės 12 d. Vilniuje. 1996 m. grįžo į Lietuvą. Pjesės buvo statomos Lietuvoje ir Anglijoje. Bendradarbiavo,,Europos lietuvyje“, parengė metraštinį leidinį,,Bradfordo ir apylinkės lietuvių veikla“ (2 t.,1972, 1955) .

Tadas Juozas Bukota. Žemaičių vyskupijos kanauninkas, vyskupijos administratorius, bažnytinių raštų leidėjas. Gimė apie 1740 m., mirė apie 1795 m.

Elena Nijolė Bukelienė–Lapinskaitė. Literatūros tyrinėtoja, kritikė. Gimė 1934 m. rugpjūčio 14 d. Kungiuose (Telšių r.) . 1953–1958 m. studijavo Vilniaus universitete, 1960–1964 m. mokėsi šiame universitete aspirantūroje. 1960–1964 m. dirbo Telšių rajone. 1964–1978 m. buvo Vilniaus universiteto dėstytoja, nuo 1991 m. – profesorė. Kelių monografijų apie lietuvių rašytojus: „Jonas Avyžius“ (1975) , „Juozas Paukštelis (1985) ir kt., daugelio straipsnių apie lietuvių grožinę literatūrą autorė.
Alfredas Bumblauskas. Istorikas. Gimė 1956 m. lapkričio 18 d. Telšiuose. 1974 m. baigė Telšių Žemaitės vidurinę mokyklą, vėliau Vilniaus universitete studijavo istoriją, nuo 1979 m. dirba šio Universiteto Istorijos fakultete. Humanitarinių m dr.,. doc., VU Istorijos fak. dekanas (nuo 1989) , Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros ved., Lietuvos kultūros ir meno tarybos pirm. Nacionalinės kultūros ir meno premijos (1998) laureatas. Lietuvos televizijos laidos „Būtovės slėpiniai“ vedėjas (nuo 1993) . Knygų autorius ir bendraautorius.

Vincentas Butavičius. Kunigas, 1863 m. sukilimo dalyvis. Gimė 1827 m. rugsėjo 12 d. Telšių apskrityje. Mirė 1872 m. balandžio 4 d. Paryžiuje.
Pilypas Butkevičius. Chemikas, profesorius. Gimė 1887 m. gegužės 1 d. Tverų k. Mirė 1934 m. sausio 1 d.
Juozas Butkus (Butų Juzė) . Rašytojas, kultūros veikėjas. Gimė 1893 m. liepos 9 d. Kretingos apskr. Kulių vlsč., mirė 1947 m. balandžio 22 d. Klaipėdoje. Mokėsi Gargžduose, Liepojoje, Telšiuose, Voroneže, Maskvoje, Berlyne, Jenoje. Dirbo Palangoje, Čikagoje, Tauragėje, Ukmergėje, Klaipėdoje, Telšiuose. Nuo 1911 m. savo kūrybą spausdino periodikoje. Dažniausiai pasirašinėdavo Butkų Juzės pavarde, o kartais ir J. Velėnaičio, B. Jurgino, Buteikos slapyvardžiais.
Petras Butkus. Kunigas. Gimė 1914 m. sausio 9 d. Nemakščių vlsč. Mokėsi Raseiniuose, Telšiuose. Iki 1944 m. kapelionavo Tauragės ir Telšių mokytojų seminarijose. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Gyvendamas užsienyje aktyviai dalyvavo užsienio lietuvių kultūriniame gyvenime, bendradarbiavo spaudoje.
Vladas Butkus. Mokytojas, vienas iš Lietuvos esperantininkų judėjimo vadovų, spaudos bendradarbis. Gimė 1897 m. birželio 12 d. Žarėnų valsčiaus Smilgių k.
Adomas Butrimas. Istorikas,doc., dr. VDA prorektorius (nuo 1991) , rektorius. VDA senato Mokslo komisijos pirm. Vienas iš Žemaičių kultūros draugijos steigėjų, Žemaičių akademijos rektorius (nuo 1994) . Gimė Telšiuose 1955 04 16. Vidurinę mokyklą baigė Telšiuose. Aukštąjį istoriko išsilavinimą įsigijo Vilniuje. Istorijos mokslų daktaras, Vilniaus dailės akademijos rektorius, daugelio mokslinių konferencijų apie Žemaitijos istoriją organizatorius (1987) , knygų leidėjas, sudarytojas, autorius ir bendraautorius. Knygų serijos,,Žemaičių praeitis“ redaktorius ir sudarytojas, leidinių serijos,,Vilniaus dailės akademijos darbai“ redaktorius.

Č

Adolfas Čepskis. Kraštotyrininkas, Telšių apskr. maršalka (1858–1863 m.) . Gimė 1819 m., mirė 1883 m. kovo 19 d. Nevarėnų valsčiaus Juozapavo k.

Stanislovas Čerskis. Teologijos mokslų daktaras, jėzuitas, pedagogas, spaudos bendradarbis, visuomenės veikėjas. Gimė 1777 m. spalio 10 d. Latgaloje. 1807–1811 m. Salantuose dirbo Gorskių šeimos vaikų mokytojas. Nuo 1821 m. – Žemaičių kapitulos kanauninkas, nuo 1823 m. – Salantų parapijos klebonas, 1825 m. – Žemaičių vyskupijos atstovas Petrapilio dvasinėje katalikų kolegijoje. Po 1831 m. gyveno Varniuose. 1824 m. Salantuose įkūrė dirbtuvę, gaminusią S. Čerskio parašytoms knygoms iliustracijas ir šventųjų paveikslėlius. 1830 m. išleido savo paties surinktą ir spaudai parengtą iliustruotą Žemaičių vyskupystės istoriją – „Opis Žmudzkiej dyecezyi“. Tai jo svarbiausias lituanistinis darbas. Čia publikuojami ir S. Čerskio dirbtuvėje padaryti Žemaičių vyskupystės, Salantų parapijos, Skuodo dekanato žemėlapiai. Didžiausias jo darbas – „Lotynų–lenkų kalbų žodynas” (1822–1825) . 1810 m. išleido „Bayki Fedra“. Jas 1824 m. į lietuvių kalbą išvertė ir 1846 m. išspausdino Simonas Daukantas (Pasakas Phaedraus) . Mirė 1833 m. balandžio 20 / gegužės 2 d. Varniuose.
Blažiejus Čėsnys. Kunigas, visuomenininkas, spaudos bendradarbis, ilgametis Vytauto Didžiojo universiteto prorektorius, Lietuvių Katalikų MA vicepirmininkas. Žurnalo „Naujoji Romuva“ vienas iš steigėjų, „Lietuviškosios enciklopedijos“ bendradarbis, religinių raštų autorius. Gimė 1884 m. vasario 13 d. Palulaukio km., Luokės vlsč. Mirė 1944 m. rugpjūčio mėn. Palaidotas Luokės bažnyčios šventoriuje.

Gasparas Felicijonas Cirtautas. Žemaičių vyskupas. Gimė 1841 m. birželio 9 d. Kretingos apskrityje. Mokėsi Rietave, Šiauliuose, Varniuose, Petrapilyje. Žemaičių kunigų seminarijos profesorius, nuo l888 m. – rektorius. Žemaičių vyskupiją valdė po M. L. Paliulionio mirties (1908) . Žemaičiu vyskupu paskirtas 1910 04 07. Savo plačiu labdaros darbu mokėjo patraukti visų visuomenės sluoksnių dėmesį ir širdis. Mirė 1913 m. rugsėjo 4 d. Berlyne. Palaidotas Kauno katedroje.

Juozapas Čiulda. Kunigas, Žemaičių gramatikos ir kelių kitų knygų, mokslo darbų autorius. Gimė 1796 m. Plungės parapijoje, mirė 1861 m. gegužės 30 / birželio 11 d. Mokėsi Žemaičių Kalvarijos domininkonų mokykloje, vėliau – Varnių ir Vilniaus dvasinėse seminarijose. Tuo pat metu klausėsi paskaitų Vilniaus universitete. Priklausė slaptai lietuvių studentų draugijai. 1823–1827 m. dirbo kapelionu Kauno bajorų mokykloje, 1827–1830 m. buvo Šiaulių vikaras, vėliau dirbo įvairiose kitose lietuvos vietose.

D

Paulina Debulevičienė. Bibliografė. Gimė 1937 01 26 Micaičiuose, Telšių r. Parengė bibliografines rodykles,,Lietuvių liaudies menas“ (1975) ,,,Viktorija Daujotyte–Pakerienė“ (1995) ir kt. Dirbo, ,Minties“ leidykloje, Liet. k. ir literatūros institute, LR bibliotekojee.

Algirdas Steponas Dačkevičius. Poetas. Gimė 1952 m. spalio 7 d. Pužų km., Raseinių r. Telšių apskr. laikraščio „Kalvotoji Žemaitija“ redaktorius. Poezijos rinkinio „Dienų pasiklausius“ (1997) autorius, kelių poezijos rinkinių bendraautorius.

Adolfas Daugėla. Dvasininkas, švietėjas. Gimė 1813 m. Baigė Varnių kunigų seminariją. Mirė 1893 m.

Apolinaras Daugėla. Prelatas, dvasininko Adolfo Daugėlos brolis. Gimė 1823 m. Telšiuose, mirė 1895 m. sausio 11 d. Petrapilyje. Palaidotas Tryšiuose.

Rimantas Daugintis. Skulptorius. Gimė 1944 m. gegužės 21 d. Baubliuose (Kretingos r.) . 1990 m. gegužės 9 d. susidegino prie TSRS–Vengrijos sienos. 1965 m. baigė Telšių taikomosios dailės technikumą, 1971 m. – Vilniaus dailės institutą. Sukūrė daugiau negu 50 skulptūrų, savo kūrybines jėgas bandė įvairiuose skulptūros žanruose.
Julius Dambrauskas–Dama. Režisierius. Gimė 1926 m. Luokėje (Telšių r.) . 1948 m. išvyko į Australiją. 1955 m. įkūrė Sidnėjaus lietuvių teatrą „Atžala“. Mirė 1961 m. kovo 12 d.
Kajetonas Dambrauskas. Muzikos instrumentų meistras. Gimė 1838 m. rugpjūčio 20 d. Telšių apskr. Bavainių dvare. Mirė 1918 m. rugsėjo 7 d.

Viktorija Daujotytė–Pakerienė. Literatūrologė, profesorė, daugelio knygų, vadovėlių, skirtų mokykloms, autorė, (sudarytoja) . Lietuvos nacionalinės (1993) ir „Santarvės“ premijų laureatė (1996) ,Žemaičių kultūros fondo pirmininkė. Gimė 1945 m. spalio 1 d. Telšių rajono Keiniškės k. Mokėsi Nevardėtų aštuonmetėje ir Pavandenės vid. Mokyklose. Baigė Vilniaus Universitetą, kuriame nuo 1972 m. ir dirba. (1982 docentė, 1991– profesorė. Yra Lietuvos MA narė ekspertė . Yra virš 60 knygų autorė ir bendraautorė, virš 400 str. autorė. Dalyvauja Žemaičių akademijos konferencijose su pranešimais. Jos tekstai išsiskiria subtiliomis įžvalgomis, pastebėjimais, metaforomis. Gyvena Vilniuje.

Vaclovas Daujotas (XVI a. pabaiga–XVII a. pradžia) . Žemaičių žemininkas, kilęs iš Labūnavo. Save vadino Labūnauskiu. Dionizo Poškos bendražygis.

Konstantinas Daukontas. Kunigas, visuomenės veikėjas. Gimė 1896 m. spalio 28 d. Telšių apskr. Patumšalės k. Mirė apie 1942 m. Lenkijoje.

Simonas Daukantas (1793 10 28–1864 12 06) . Istorikas, folkloristas, vertėjas, pirmasis lietuvių tautinės sąmonės judintojas,

Mokėsi Kretingos, Žemaičių Kalvarijos mokyklose, Vilniaus gimnazijoje, studijavo VU literatūros ir laisvųjų menų, moralinių ir politinių mokslų fakultetuose, įgijo teisių magistro laipsnį. Dirbo Rygos generalgubernatoriaus raštinėje, Petrapilyje, Rusijos Senate, prie Lietuvos Metrikos. Grįžęs į Lietuvą, apsigyveno Varniuose ir čia keletą m. dirbo. Literatūrinės veiklos ėmėsi dar studijuodamas. 1822 m. parašė pirmąjį istorijos veikalą lietuvių kalba – „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“. Veikalą paliko rankraštyje. Išvertė Fedro pasakėčias. Gilinosi į istoriją, kalbą, užmezgė ryšius su J. Pabrėža, T. Narbutu ir kitais Lietuvos šviesuoliais. Parašė stambiausią savo darbą – „Istorija žemaitiška“. išleido „Būdą senovės lietuvių kalnėnų ir žemaičių“. savotišką senųjų lietuvių kultūros istoriją, turinčią utopinio žanro ypatumų. Išvertė Antikos istorikų darbų, J. H. Kampės „Robinzoną jaunesnįjį“. Sukaupė daug dainuojamosios ir pasakojamosios lietuvių tautosakos, parengė liaudies poezijos rinkinį „Dainės žemaičių“. išleido vadovėlių ir šviečiamųjų knygų, sudarė lenkų–lietuvių kalbų žodyną, istorinių šaltinių nuorašų rinkinių, paliko kalbinių straipsnių, užrašų knygų, daug laiškų.

Mikalojus Daukša. Pirmasis žinomas Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės rašytojas, rašęs lietuvių kalba. Gimė apie 1527 m. Babėnuose, prie Kėdainių. Kur mokėsi, nežinoma. 1570 m. jau buvo Krakių klebonas, o 1572 m. – Varnių kanauninkas, kurį laiką ėjo ir Žemaičių vyskupystės oficiolo pareigas, reikalui iškilus, pavaduodavo iš vyskupijos dažnai išvykstantį vyskupą Merkelį Giedraitį. 1595 m. Vilniuje, M. Giedraičiui finansuojant, buvo išleista pirmoji lietuviška knyga Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje – M. Daukšos iš lenkų kalbos išverstas Ledesmos „Katekizmas“. o 1599 m. – M. Daukšos išversta Vujeko „Postilė“. Imtis šio darbo M. Daukšą paskatino Žemaičių vyskupas M. Giedraitis. Mirė M. Daukša 1613 m. vasario 16 d. Varniuose. Čia ir palaidotas.

Vladislovas Dembskis. Publicistas, vertėjas, 1863 m. sukilimo dalyvis. Gimė 1831 m. gegužės 19 d. Šiaulių apskr. Pašiaušės parapijoje. Mokėsi Raseiniuose, Šiauliuose, baigė Varnių kunigų seminariją. Vikaravo Varniuose, Plungėje, Ylakiuose ir Kražiuose. V. Dembskis iš sakyklos perskaitė 1863 m. sukilėlių manifestą ir pats išėjo į sukilimą. Po 1863 m. spalio pradžioje nesėkmingo sukilėliams mūšio ties Tryškiais pasitraukė į Klaipėdą, o vėliau – į Paryžių. Atlikęs atgailą, dirbo Prancūzijoje, Šveicarijoje, JAV, Kanadoje. 1900–1910 m. buvo Lietuvių laisvamanių susivienijimo Amerikoje sekretorius. Yra išleidęs keletą knygelių, aktyviai bendradarbiavo įvairiuose spaudos leidiniuose. Mirė 1913 m.

Tadas Dobševičius. Rašytojas, kultūros tyrinėtojas, kritikas. Gimė 1808 m. sausio 1 d. Juodeikiuose (Telšių r.) , mirė 1881 m. birželio 16 d. ar 23 d. Žitomire (Ukraina) .

Bronius Dobrovolskis. Pedagogas, socialinių mokslų dr.,Valstybinės Lietuvių kalbos komisijos prie LR Seimo narys. VU docentas. Gimė 1930 12 18 Butkų k. Telšių r.

Jonas Domanovskis. Žemaičių vyskupas nuo 1556 m. balandžio 13 d. iki mirties (1563 m. spalio mėn.) . Lenkas, Žygimanto Augusto bičiulis. Garsėjo kaip geras teisininkas, keliautojas. Nuo 1557 m. dirbo Lietuvos aukščiausiojo teismo teisėju. Buvo komisijos pirmininkas rengiant Lietuvos Statuto II–ąjį projektą, taisant jį. Jo rūpesčiu parengtas Žemaitijos kapitulos statutas, kurio čia laikytasi dar ir M. Valančiaus laikais. Vyskupiją padalijo į 38 parapijas, nustatė jų ribas, ragino klebonus gerai atlikti savo dabą. Mirė 1563 m.

Juozapas Silvestras Dovydaitis. Kunigas, rašytojas, blaivybės veikėjas. Gimė 1826 m. sausio 12 d. Mantviliškiuose (Radviliškio r.) mirė 1883 m. sausio 7 d. Latvijoje. Mokėsi Šiaulių bajorų mokykloje, Varnių kunigų seminarijoje, Petrapilio dvasinėje akademijoje. Nuo 1858 m. – Žemaičių vyskupo M. Valančiaus sekretorius ir Varnių kunigų seminarijos kapelionas. J. S. Dovydaitis darė didelę įtaką M. Valančiui, ypač plečiant blaivybės sąjūdį Žemaičiuose, pats šiais klausimais susirašinėjo su valdžios atstovais, dvarininkais ir kunigais, skelbė blaivybę savo pamoksluose, rašė vyskupui M. Valančiui laiškus blaivybės klausimais. Blaivybės akcijai vadovavo ir vėliau. 1860 m. rugpjūčio 25 d. buvo paskirtas Varnių dvasinės seminarijos rektoriumi. Rusų valdžiai reikalaujant, iš šių pareigų atsistatydino, bet ir toliau buvo persekiojamas, o 1865 m. kovo mėnesį suimtas, kalintas Kaune, o vėliau ištremtas į Sibirą. 1882 m. spalio mėnesį gavo leidimą apsigyventi Alūkstoje, tačiau vos tik atvykęs ten mirė. Labiausiai J. S. Dovydaitį išgarsinęs kūrinys – „Šiaulėniškis senelis“. į lietuvių literatūrą įėjęs kaip vienas iš pirmųjų didaktinių pasakojimų. Jo straipsniai blaivybės klausimais buvo spausdinami L. Ivinskio leistuose „Kalendoriuose“ ir „Tygodnik Peterburgski“ laikraštyje.

Juozapas Dovydavičius. Varnių kunigų seminarijos rektorius. Nukentėjo po 1863 m. sukilimo.

Algirdas Dovydėnas. Dailininkas vitražistas, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas. Gimė 1944 m. liepos 11 d. Krasnojarsko krašte. 1962–1971 m. studijavo Vilniaus dailės institute. Dailininkų sąjungos narys. Daugiausia jo kūrinių yra sukaupta Klaipėdoje, Palangoje, Vilniuje. Jo sukurtais vitražais papuošta Rainių koplyčia.

G

Mykolas Gadonas. Telšių apskrities bajorų vadas, kurį laiką buvęs ir teisėju. Gimė 1807 m., mirė 1855 m. Ilgą laiką rinko medžiagą apie Žemaitijos praeitį ir ją skelbė įvairiuose leidiniuose, dažniausiai po jais pasirašydamas M. G. 1846 m. išleido „Opisanie powiatu Telszewskiego“. M. Gadono paliktus rankraščius vėliau tvarkė Prekeris. Yra pagrindo manyti, kad skyrė lėšų S. Daukanto „Dainoms“ (1846 m.) išleist (šį leidinį S. Daukantas dedikavo M. Gadono žmonai Teklei Šukštaitei–Gadonienei) .

Povilas Gaidamavičius. Ekonomistas, žurnalistas. Gimė 1905 m. gruodžio 13 d. Šiaulių apskr. Meškuičių vlsč. Baigė Vytauto Didžiojo universitetą. Nuo 1931 m. dirbo Telšių apygardos kultūrtechniku. Nuolat domėjosi Žemaitijos krašto gamta, išmatavo Žemaitijos ežerus ir parašė apie juos nemažai straipsnių, kuriuos išspausdino „Žemėtvarkoje“, „Melioracijoje“, „Kosmose“, „Gimtajame krašte“, „Gamtoje“. Parašė darbą „Masčio ežero morfometrija“, „Masčio ežero baseinas“, „Babrungo upės aukštupio baseinas“, „Virvyčio aukštupio baseinas“, „Biržulio ežeras“, „Reškečio ežeras“, „Germanto, Gelžės ir Šekščio ežerai“, „Kultūrtechnikų ekskursija į Čekoslovakiją“.

Bonaventūra Gailevičius. Kunigas, religinių raštų rengėjas. Gime 1752 m., mirė 1834 m. rugpjūčio 23 d. Mokėsi Raseinių mokykloje, Vilniaus akademijoje gavo filosofijos daktaro laipsnį, baigė Varnių kunigų seminariją, nuo 1784 Varnių klebonas ir konsistorijos narys, Žemaičių vyskupijos kapitulos narys, kanauninkas, prelatas, vyskupijos oficiolas, nuo 1813 m. generalinis vikaras. Parengė katechetinių aiškinimų knygą „Mokslas Krikščioniško įstatymo“. krikščionybės 1825 m. jubiliejaus leidinių „Metai šventi, arba Jubileušas didis“, „Atmintinė Jubileušo, arba pamokslas apie pakūtą“. rūpinosi tikybinės lietuvių literatūros kėlimu, sukūrė keletą lietuviškų giesmių, kurių vieną apie Šv. Aleksandrą įdėjo į Vilmiko „Kantičkas žemaitiškas“. prisidėjo prie J. A. Giedraičio versto Naujojo Testamento rengimo. Palaidotas senosiose Varnių kapinėse.

Valerijonas Galdikas. Dailininkas grafikas. Gimė 1923 m. rugsėjo 12 d. Šilų k., Telšių r. 1948 m. baigė Vilniaus dramos teatro studiją, 1950 m. – Vilniaus dailės institutą. Dailės parodose dalyvauja nuo 1950 m. Kuria ekslibrisus, akvareles, estampus, iliustruoja knygas. Jo kūrybai būdinga racionali, dinamiška kompozicija, realistinis ekspresyvių linijų piešinys. Darbai subtiliai perteikia nuotaikų įvairovę. Gyvena Vilniuje.

Ona Galdikienė. Mokslininkė chemikė, prof., habil. Gamtos m. dr. Gimė 1925 m. vasario 11 d. Telšiuose. Nuo 1953 dirbo Chemijos ir chemijos technologijos in–te. Padarė 5 išradimus (iki 1984) . Sukūrė blizgiųjų dangų gavimo technologijas. 1975 paskirta valst. premija. Pasaulio literatūroje cituota 43 k.

Feliksas Galminas. Knygnešys. Gimė 1862 m. birželio 14 d. Tryškiuose. Nuo 1887 m. ėmė nešioti spaudą iš Prūsų ir ją platinti. 1890 sulaikytas Tryškiuose. Po 14 d. arešto, persikėlė į Luokę ir, dirbdamas smuklėje, lengvai platino spaudą. Apie 1895 m. grįžo į Tryškius, 1899 m. išvyko į Ameriką (pagal V. Merkį)

Gintaras Gailius. Skulptorius. Gimė 1960 m. vasario 13 d. Telšių r. Gyvena Telšiuose.

Jurgis Gaižauskas. Kompozitorius. Gimė 1922 m. spalio 25 d. Karūžalaukio km. (Molėtų r.) . 1931–1940 mokėsi Telšiuose. Kuria įvairių žanrų, daugiausia instrumentinę muziką. Yra pirmosios lietuvių muzikoje sonatos birbynei autorius. Rašė muziką ir vadovavo kaimo kapeloms. Kaimo kapelų švenčių „Jurgelio valsas“ (Telšiai) ir panašių švenčių kitur dalyvis, dirigentas. Telšių miesto garbės pilietis. Yra parašęs kūrinių, skirtų Telšiams.

Jonas Garalevičius. Lietuvių muzikos instrumentų, taip pat ir vargonų meistras (pagamino Seinų, Raseinių, Telšių vargonus) . Gimė 1871 m. vasario 21 d. Liolių parapijos Dvariškių k. (Raseinių r.) , kai kur minima, kad Žalpiuose. Mirė 1943 m. birželio 10 d. Kaune.

Julija Gascevičiūtė–Zmirskienė. Aktorė. Gimė 1928 m. sausio 2 d. Radviliškio r. 1944–1945 m. dirbo Žemaičių teatre, o 1946–1948 m. ir nuo 1950 m. – Šiaulių dramos teatre.

Jonas Gasiūnas. Kunigas, visuomenės veikėjas. Gimė 1904 m. rugsėjo 20 d. Biržų vlsč. 1921–1924 m. mokėsi Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune. Dirbo įvairiose katalikų visuomeninėse organizacijose, aktyviai bendradarbiavo spaudoje, gyvena Telšiuose.

Merkelis Elijaševičius Geišas. Žemaičių vyskupas. Kilęs iš garsios Gedgaudų giminės, gyvenusios Raseinių krašte. Mokėsi Varniuose, Vilniuje. Į kunigus įšventino Žemaičių vyskupas M. Giedraitis. Nuo 1614 iki 1618 metų vyskupui Mykolajui Pacui išvykus į Paduvą valdė Žemaičių vyskupiją. 1620 m. paskirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės referendoriumi. Žinomas kaip M. Giedraičio darbų tęsėjas. 1931 06 11 buvo paskirtas Žemaičių vyskupu. Gerai pamokslus sakė žemaitiškai. Jo vyskupavimo m. Žemaitijoje Katalikų bažnyčia itin sustiprėjo. Mirė 1633 m. Viržuvėnuose. Jo palaikai ilsisi Varnių katedros rūsyje.

Norbertas Gedgaudas (1827 –1901 m. ausio 3 d.) . Kunigas, rašytojas. Baigė Varnių kunigų seminariją, 1850 m. įšventintas kunigu. Dirbo Kėdainių vikaru. 1852–1853 Pušaloto administratorius, 1856–1860 Obelių vikaras, 1861–1862 Kriaunių administratorius, 1862–1863 Kaunatavo filialistas, 1864–1890 Žemalės klebonas, nuo 1891 m. – Plungės altaristas. Išspausdino „Deszyms uvogų“ ir „Antonevičiaus Trumpi pamokinimai“.

Gedvilas Adolfas. Tautodailininkas (medis) , Romuvos bendrijos narys,visuomenines org.,,Karaliaus Ringaudo dvaras“ (Ryškėtų k.) kunigaikštis (vadovas) . Gim. 1935 03 06 Ruišėnų k.,Viešvėnų parap. Telšių vlsč. Leido ŽKRD leidinį,,Gabija“. Namų židinį sergstinčios deivės Gabijos pagerbimo švenčių ant Šatrijos kalno organizatorius.

Jonas Genys. Istorikas, muziejininkas, Mažosios Lietuvos muziejaus direktorius, Varnių istorijos tyrinėtojas, knygos „Varnių kunigų seminarija“ bendraautorius. Gyvena Klaipėdoje.

Zita Genienė. Istorikė, muziejininkė, Varnių istorijos tyrinėtojaa, knygos „Varnių kunigų seminarija„bendraautorė. Gyvena Klaipėdoje.

Pranas Genys. Poetas, muziejininkas. Gimė 1902 m. kovo 1 d. Kalnėnuose (Telšių r.) . Poetas. Baigė Telšių gimnaziją, mokytojavo. Dirbo žurnalistu, vadovavo Žemaičių muziejui „Alka“. Išleido eilėraščių rinkinius „Džiugo varpai“ (1929) , „Atnašavimai“ (1935) , „Rūpintojėliai“ (1941) . Mirė 1952 m. rugpjūčio 26 d. Šilutėje.

Juozapas Arnulfas Giedraitis. Žemaičių vyskupas, nuo 1802 05 13 iki 1838 07 17. (pagal Ivinskį) . Gimė 1754 m. birželio 29 d. Giedraičiuose (Kosakovsčiznoje) , mirė 1838 m. liepos 5 d. Alsėdžiuose. Mokėsi Vilniuje, Varniuose, Varšuvoje. Teologijos mokslų daktaras. Kunigu įšventintas 1781 m. Carienės Kotrynos šalininkas. Žemaičių vyskupo pareigoms jį rekomendavo vysk. Steponas Giedraitis. Valdydamas vyskupiją, gyveno Varniuose. Nuo 1820 m. nuolat rūpinosi parapijinių mokyklų kūrimu prie bažnyčių. Pritarė 1831 m. sukilimo idėjoms. Po to J. A. Giedraitis atsidėjo literatūrinei veiklai – rūpinosi „Naujo įstatymo Jėzaus Christaus“ (1816 m.) išvertimu į lietuvių kalbą ir išleidimu. Yra žinoma, kad buvo surinkęs nemažai medžiagos apie žemaičių kalbą ir ją aprašęs, tačiau šis darbas neišliko. Iš italų kalbos vertė eilėraščius, domėjosi lietuvių kalbos mokslu bei gramatika. Mirė 1838 m. Alsėdžiuose. Balzamuotas jo kūnas atvirame karste palaidotas Varnių katedroje po Didžiuoju altoriumi.

Merkelis Giedraitis. Žemaičių vyskupas. Gimė apie 1536 m. Vykupu dirbo nuo 1576 m. sausio 16 d. iki mirties – 1609 m. balandžio 6 d. (palaidotas Varniuose senojoje Varnių katedroje, vėliau pernešti palaikai į naująją katedrą) . Kilęs iš kunigaikščių Giedraičių giminės. Žemaičių vyskupu paskirtas kaip didžiai išsilavinęs (studijavo Karaliaučiuje, Vitenberge, Tiubingene, Leipcige) , mokantis žemaičių kalbą, Lietuvos politiniame gyvenime jau plačiai pasižymėjęs žmogus. Laikomas antruoju Žemaitijos krikštytoju, nes itin daug nuveikė sugrąžindamas reformacijos ir atgimstančios pagonybės bangos apimtą Žemaitiją į krikščionių katalikų tikėjimą. 1603buvo įkurtas Bernardinų vienuolynas (pirmasis Žemaitijoje) Vyskupiją padalijo į 3 dekanatus. Inicijavo ir rėmė pirmųjų lietuviškų knygų išleidimą („Katekizmo“ ir „Postilės„) Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, šiam darbui skatindamas M. Daukšą. Globojo LDK istoriją rašantį Motiejų Strijkovskį, paskyrė jį kanauninku. Mirė M. Giedraitis 1609 m. Daugelį m. žemaičiai jį laikė šventuoju. 1900–aisiais Amerikos lietuviai kreipėsi į Popiežių dėl M. Giedraičio oficialaus paskelbimo šventuoju.

Jonas Steponas Giedraitis. Žemaičių vyskupas, Karaliaus Poniatovskio patarėjas–senatorius. Žemaičių vyskupystę daugiausia valdė laiškais. Po antrojo Lietuvos–Lenkijos padalijimo apsigyveno Alsėdžiuose, bet tuoj pat išvyko į Varšuvą, ir iš čia tvarkė vyskupystės reikalus. Žemaičių vyskupu išbuvo 25–erius metus. Mirė 1803 m. vasario 23 ar liepos 16 d. Alsėdžiuose. Palaidotas Varnių katedros Vyskupų kriptoje. Skirdamas pelningas vietas ir beneficijas pradėjo,,Giedraičių dinastiją“ Žemaičiuose. 1786 11 08 vainikavo Šiluvos marijos paveiklą aukso karūna.

Simonas Mykolas Giedraitis. Žemaičių vyskupjos sufraganas, religinių raštų leidėjas. Gimė 1764 m. Vilkijoje. Baigė Varnių kunigų seminariją. Caro pavedimu administravo vyskupiją po J. A. Giedraičio pašalinimo iš pareigų. Atstovavo žemaičių vyskupijai Petrapilio dvasinėje kolegijoje. Nepritarė 1831 m. sukilimui, buvo lojalus rusų valdžiai. Numalšino sukilimą, perėmė faktišką žemaičių vyskupijos valdymą. Mirus vyskupui J. A. Giedraičiui 1838 Žemaičių kapitulo sprendimu paskiriamas gineralvgfikaru Žemaičių vyskupijos administratoriumi. Popiežiaus patvirtinimo negavo. Popiežius Simono Giedraičio generalinio vikaro ir vyskupijos administratoriaus pareigose nebuvo patvirtinęs. Mirė 1844 m. rugpjūčio 7 d. Alsėdžiuose,palaidotas Varnių katedros Vyskupų kriptoje.

Elena Gineitienė. Gimė 1912 m. Telšiuose. Mokslininkė biochemikė.

Petras Gintalas. Dailininkas,metalo dizaineris. Gimė 1945 04 23 (iš tikrųjų 1944 08 24 (P. G.) Telšiuose. Parodose dalyvauja nuo 1972 m. Dirba Vilniaus dailės akademijos Telšių sk.,Tešlių taikomosios dailės fakultete, dekanas, LDS, FIDEM narys. Dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 1985 kuruoja Respublikines medalininkų stovyklas Telšiuose.

Petras Gintalas. Rašytojas, aktorius. Gimė 1908 m. vasario 12 d. Telšių rajono Rubežaičių k. Mokėsi Kauno Vytauto Didžiojo universitete, Valstybės teatro dramos studijoje. Kauno „Žvaigždikio“ teatro aktorius, redagavo Klaipėdoje leistą „Darbininkų balso“ laikraštį, rūpinosi Žemaičių teatro įsteigimu 1941 m. Po karo dirbo Telšių ir Klaipėdos laikraščių redakcijose. Rašė eilėraščius, feljetonus, scenos veikalus, kūrinius vaikams. Mirė 1971 m. gegužės 5 d. Vilniuje.

Jonas Krizostomas Gintila. Žemaičių vyskupijos skirtinis valdytojas. Gimė 1788 m. lapkričio 14 d. Alsėdžių vlsč., mirė 1857 m. liepos 25 d. Alsėdžiuose. Mokėsi Žemaičių Kalvarijoje, Alsėdžiuose, Kraslavos kunigų seminarijoje. Teologijos mokslų daktaras. Žemaičių vyskupijos atstovas Petrapilio dvasinėje kolegijoje. Pasisakė prieš 1831 m. sukilimą. 1844 m. buvo paskirtas vyskupo nominatu ir valdė Žemaitiją iki 1850 m. Paskirti J. K. Gintilą Žemaičių vyskupu popiežius atsisakė. M. Valančius apie J. K. Gintilą atsiliepė itin neigiamai ir pirmiausia dėl jo parsidavimo rusų valdžiai. Palaidotas Alsėdžių šventoriuje.

Aleksas Girdenis. Kalbininkas, profesorius, Lietuvos Mokslų akademijos naryskorespondentas. Gimė 1937 m. spalio 19 d. Telšių rajono Tryškių miestelyje. Baigė Vilniaus universitetą, kuriame ir dirba – vadovauja Bendrosios kalbotyros katedrai. Yra parašęs ir išspausdinęs nemažai darbų apie lietuvių kalbos tarmių ir bendrinės kalbos fonologines sistemas, lietuvių kalbos daiktavardžių linksniavimo tipus, prūsų kalbos vokalizmo bei morfologijos ir kitais klausimais. Jis knygų „Taip šneka tirkšliškiai“, „Teoriniai fonologijos pagrindai“ ir daugelio kitų leidinių autorius. Mirė 2011 m.

Pranas Girdvainis. Gimė apie 1820 m. Žarėnų valsčiaus Pažerų k. Mirė apie 1899 m. Rygoje. 1863 m. sukilimo dalyvis, visuomenės veikėjas.

Petras Gomoliauskis (Gomalevskis) . Kunigas, prozininkas. Gimė 1820 12 09 (11 27) Paliepkalnyje, Varnių parap., (Šilalės r.) . Mirė 1868 08 15 (3) Pasvalio r. Baigė Varnių kunigų seminariją. kunigavo daugiausia Latvijoje. Išleido didaktinę apysaką „Aplankymas senuko“.

Aleksandras Mikalojus Gorainis. Žemaičių vyskupas, paskirtas 1716 12 07. Baigė Vilniaus akademij, daktaro laipsnį . Prieš atvykdamas dirbti į Varnius ėjo Smolensko vyskupo pareigas. Žemaitijoje užsirekomendavo kaip pavyzdingas vyskupas. Vėliau iš Žemaitijos persikėlė gyventi į Tilžę ir iš čia iki savo mirties – 1735 m. gruodžio 7 d. – valdė vyskupiją. 1734 m. Vilniuje buvo išleista jo parašyta tais laikais gana populiari knygelė „Kninga S. Juzupa apei wisokies Broctas“. Jo brolio sūnus, taip pat Aleksandras Gorainis, buvo Žemaičių vyskupystės sufraganas, šias pareigas ėjęs 44–erius metus. Jo vyskupavimo metu Žemaitijoje buvo bado metai. Palaidotas Varnių katedros vyskupų kriptoje.

Antanas Gravrokas. Inžinierius, visuomenės veikėjas,spaudos bendradarbis. Gimė 1880 m. gegužės mėnesį Telšiuose. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje, priklausė slaptai lietuvių gimnazistų kuopelei. 1905 dalyvavo Vilniaus seime. 1910 baigė Petrapilio technologijos institutą. Negalėjo įsikurti Vilniuje, dirbo Ekaterinoslave,vėliau Smolenske. 1920 pradėjo dirbti Lietuvos geležinkeliuose. Pastatė keletą malūnų. 1930– 1931,,Trimito“red. Nuo 1922 dėstė Lietuvos universiteto technikos fakultete ir 1925, 1926 ŽŪ Akademijoje Dotnuvoje. 1932 ir 1933 Kauno miesto burmistras. Jau nuo 1900 pradėjo bendradarbiauti spaudoje. Išspausdino knygas,,Metalo technologija“, 1926,,,Lietuvos pramonė“, 1925.

Julius Gravrogkas (Graurogkas) . Mechanikas–inžinierius, Profesorius, spaudos bendradarbis. Gimė 1885 m. vasario 5 d. Telšiuose–1968 vasario 11 Clevlende, OH. 1903 baige Šiaulių gimnaziją. 1915 Sank Peterburgo technologijos institutą. Dirbo Rusijoje. 1917 m. išrinktas Bologojės (Rusija) technikos mokyklos direktorium. 1920 sugrįžęs į Lietuvą, Vilniuje įkūrė Technikos mokyklą, vėliau perkelta į Kauną ir iki 1940 m. buvo jos direktorius. Nuo 1922 dirbo ir Lietuvos un–te, 1941–1944 VDU rektorius. Išleido knygą,,Nuo nejudamo eterio iki reletyvios mechanikos“ (1931) . Paskelbė moksl. straipsnių. Iki 1927 buvo socialdemokratų partijos narys. 1944 pasitraukė į Vokietiją, vėliau į JAV. Ten užpatentavo laivų siūbavimų tyrimo aparatą. Bendradarbiavo išeivijos spaudoje.

Alfonsas Gricius. Poetas, Žemaičių rašytojų sambūrio dalyvis. Gimė 1924 m. birželio 1 d. Telšių valsčiaus Paežerio k. Mokėsi Telšiuose, Vilniuje, Frankfurte prie Maino. Nuo 1947 m. gyveno Australijoje. Savo kūrybą pradėjo spausdinti 1942 m. Telšiuose ėjusiame „Žemaičių žemės“ laikraštyje. Pirmasis jo kūrybos rinkinys – „Žemė ir žmogus“ (1947) . Kiti leidiniai: „Tropikų elegijos“ (1953) , „Pažadinti sfinksai“ (1961) . Dėl egzotinių motyvų kūryboje jis gretinamas su V. Ališu, o pagal eilėraščių formos grubumą, abstrakcijas artimas S. Anglickiui.

Laurynas Grikšas (1774–1844) . Poetas. Baigė Varnių kunigų seminariją.

Vytautas Grybauskas. Žymus krepšininkas, treneris. Gimė 1922 m. balandžio 3 d. Telšiuose. 1944 pasitraukė į Vokietiją. Rochesteryje įkūrė sporto klubą,,Sakalas“ . Rašė sporto klausimais.

Justinas Grinevičius. Varnių klebonas kanauninkas. Nukentėjo po 1863 m. sukilimo.

Bronislovas Grombčevskis. Žinomas lenkų keliautojas ir Centrinės Azijos tyrinėtojas. Gimė 1855 02 15 Kaunatavos k. (Telšių r.) . Jo tėvas Liudvikas turtingas dvarininkas buvo ištremtas į Sibirą. Motina, netekus dvaro, apleido Lietuvą ir apsigyveno Varšuvoje. Kur jaunasis Grombčevskis baigė gimnaziją ir pradėjo studijas Peterburgo kalnakasybos in–te. Po metų stojo tarnauti Rurijos armijon okupuotoje Varšuvoje. Tarnaudamas Azijoje domėjosi tais kraštais, išmoko Tiurkų ir Tadžikų kalbas. Pirmą didelę kelionę, pradėjusią seriją jo sistemingų Vidurinės Arijos tyrinėjimu, įvykdė 1885 08 mėn. Rusijos–Kinijo–Ferganos ruože. Vedė išsamius stebėjimo užrašus, kurie buvo gerai įvertinti,ypač Rusijos Geografijos draugijos Peterburge. Buvo apdovanotas premija ir medaliu. Draugijos buvo pasiūstas į mažai žinomą Kandžuto emiratą (Dab. Šiaurinis Pakistanas) . Aukštos ekspedicijos pasiekimus vėl apdovanotas aukso medaliu. Kita ekspedicija prasidėjo 1889 07 mėn. į visiškai nežinomą Kafiristaną (Dab. Niuristanas) , Afganistano provincija) , bet nukeliavo į Šiaurės Vakarų Tibetą. Už šios kelionės rezultatus suteiktas papulkininkio laipsnis bei 400 rub. metinė pensija iki gyvos galvos. Dėl savo liberalių pažiūrų 1905 m. patyrė Mikolajaus II nemalonę, buvo nušalintas nuo pareigų ir ištremtas iš Rusijos. Kaip Rusijos Raudonojo Kryžiaus atstovas dalyvavo Ispanijos–Maroko kare 1908 m. į lenkiją grįžo 1910 m., apsigyveno Varšuvoje. Pirmojo pasaulinio karo metu dar kartą atsidūrė Azijoje. Paskutinius gyvenimo metus pašventė savo kelionų aprašymams,kurie buvo išleisti 1924–1925 m. 3 tomais. Mirė Varšuvoje 1926 02 27.

Algirdas Gumuliauskas. Mokslininkas, statybų specialistas. Gimė 1928 m. gegužės 8 d. Lapurviuose.

Adolfas Konradas Gužauskis (Guževskis) Kompozitorius. Gimė 1876 m. vasario 19 d. Dirvonėnuose (Telšių r.) Peterburge baigė Rusijos muzikos draugijos konservatoriją. Profesoriavo ir gyveno Varšuvoje. Parašė „Trumpą instrumentacijos kursą“ (1909) , esė „Artūras Šopenhaueris muzikoje“ (1911) . Sukūrė kūrinių operoms, simfoniniams ir kameriniams orkestrams, fortepijonui, dainų. Kūriniai liko rankraščiuose, išskyrus literatūrinę,,Ledynų mergelės“ libretą, išleistą 1906 Varšuvoje. 1918 grįžo į Dirvonėnus, jau nuniokotą dvarą. Mirė 1920 m. kovo 21 d. Dirvonėnuose. Palaidotas Luokėje.

A B Č D G I J K L M N O P R S Š T U V Z Ž

II dalis III dalis

© Žemaičių kultūros draugijos redakcija Tinklalapis atnaujintas 2012.01.27 . Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt