- * I Pasaulio žemaičių
dailės paroda surengta - 1989 m. rugsėjo mėnesį
Klaipėdos parodų rūmuose, o vėliau perkelta į
Vilnių. Parodos iniciatoriai, organizatoriai: Algimantas
Švažas, Viktoras Liutkus, Albinas Olbutas, Aloyzas
Stasiulevičius, Rimantas Daugintis, Žemaičių kultūros
draugija. Šios parodos tikslas buvo padėti sugrąžinti
į tėvynę po įvairias užsienio šalis išblaškytą
profesionalių žemaičių dailininkų kūrybą, parodyti
ir įvertinti išeivijos Lietuvos žemaičių menininkų
kūrybinius ieškojimus.
- * II Pasaulio žemaičių
dailės paroda įvyko Plungėje, kunigaikščių Oginskių
rūmuose, 1994 m. Parodos atidarymo dieną - liepos
16-ąją - iškilmingai atidarytas ir ką tik įsteigtas
Žemaičių dailės muziejus - pirmasis regioninis dailės
muziejus Lietuvoje. Paroda veikė iki 1994 m. rugsėjo 16
d. Ją surengė LR kultūros ministerija, Žemaičių
dailės muziejus, Plungės ir Telšių rajonų valdybos.
Organizacinio komiteto nariai buvo V. Liutkus, A.
Švažas, O. Jablonskis, A. Visockis, M. Petrulis, A.
Bumblytė, A. Dargienė, G. Razbadauskienė, G.
Lukauskytė.
- * III Pasaulio žemaičių
dailės parodos pagrindiniai renginiai vyko 1999 m. liepos
16-24 dienomis. Svarbiausias parodos akcentas buvo liepos
17 d. Plungėje, Žemaičių dailės muziejuje, atidaryta
vaizduojamosios dailės paroda. Parodos komisaras - V.
Liutkus, kuratoriai: Augustinas Virgilijus Burba,
Algimantė Dargienė, Ilzė Daugintytė, Ada
Cholodinskienė, Vida Kanapkienė, Aldona Kuprelytė,
Genovaitė Lukauskytė, Vytautas Ramanauskas, Aloyzas
Remeika, Aloyzas Stasiulevičius, Danutė Šorienė,
Donatas Valatka, Antanas Visockas. Parodą organizavo ne
tik Žemaičių dailės muziejus, bet ir Kretingos,
Mažeikių muziejai, A. Mončio namai-muziejus Palangoje,
Telšių parodų salė ir Žemaitijos nacionalinis parkas.
Parodą sudarė šie svarbiausi renginiai: vaizduojamosios
dailės paroda Žemaičių dailės muziejuje, taikomosios
dailės paroda Telšių parodų salėje, Antano Mončio
skulptūrų nuolatinės ekspozicijos atidarymas Palangoje
- A. Mončio namuose-muziejuje, Rimanto Dauginčio
memorialinė kūrybos paroda Kretingos muziejuje, Alfonso
Dargio memorialinė kūrybos paroda, Žemaičių
fotomenininkų kūrybos paroda (abi Mažeikių rajono
Renavo dvare), Liudo Truikio memorialinė kūrybos paroda
Plateliuose (Žemaitijos nacionalinio parko parodų
salėje), memorialinės lentos atidengimas dailininkui
Telesforui Valiui Telšiuose, gatvės meno projektas Kultūra
Telšiuose, Lietuvos medalininkų pleneras Telšiuose,
dailės mokyklų auklėtinių darbų paroda Telšiuose,
vaikų galerijoje Koridorius.
- * IV Pasaulio žemaičių
dailės paroda atidaryta 2003 m. birželio 28 d.
Plungėje, Žemaičių dailės muziejuje (eksponuota
vaizduojamoji ir taikomoji dailė) bei Plungės kultūros
rūmuose (eksponuoti fotomenininkų kūriniai). Parodą
organizavo Žemaičių dailės muziejus, Lietuvos
dailininkų sąjunga ir Lietuvos fotomenininkų sąjunga.
Organizacinio komiteto nariai: Alvidas Bakanauskas,
Vaclovas Krutinis, Kristina Paulauskaitė, Aloyzas
Stasiulevičius, Vytautas Valius, Algimantas Veselis.
Atidarant parodą kalbėjo: muziejaus direktorius A.
Bakanauskas, Seimo nariai Audrius Klišonis ir Jurgis
Razma, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas Vaclovas
Krutinis, Plungės savivaldybės meras Vygantas
Danilavičius, Oginskių dvaro bičiulių klubo
pirmininkė Dana Baltutienė, dailininkas Vytautas Valius,
fotomenininkas Romualdas Rakauskas. Atidarė parodą
dailininkas Juozas Bagdonas.
- Išleistas parodos
katalogas, pirmą kartą spalvotas, toks patrauklus ir
malonus jos dalyviams bei lankytojams. Katalogą maketavo
šios parodos dalyvė, jauna Žemaičių dailės muziejaus
dailininkė Jūratė Petrulytė. Vartant katalogą,
dėmėsį patraukia ir dailininkų A. Stasiulevičiaus bei
A. Dargienės, daug prisidėjusių prie pasaulio
žemaičių parodų organizavimo, tekstai:
- ALOYZAS STASIULEVIČIUS:
- (...) Esame Tavo žemės
vaikai ir norime jais išlikti. Vaikystės atsiminimai
neišdildo mūsų atminties, jų neužgožė svetimų
žemių pažintis, kelionės. Šatrija ir Medvėgalis
išliko gražiausi kalnai, o Baltijos jūra giliausia.
Čia raudona vakaro saulė atsisveikina su praėjusia
diena, čia Žemaičių žemės pakraštys. Savo kūrybai
pažinimo, mokėjimo sėmėmės iš pasaulio kultūros
aruodų, tačiau mumyse išliko Tavosios žemės kalvų ir
klonių ritmai, Tavo upių rami tėkmė. Tavo žmonių
orumas, tvirtumas, išliko vaikystės patirtys ir
atradimai. Žemaičių žemė teikė stiprybės ir
įkvėpimo garsiems dailės klasikams - M. K.
Čiurlioniui, L. Truikiui, A. Galdikui, A. Gudaičiui, J.
Švažui, dailininkams, kūrusiems emigracijoje - K.
Varneliui, V. lgnui, T. Valiui, A. Mončiui, J. Bagdonui,
A. EIskui ir po Žemaičių žemę, Lietuvą
vaikštantiems kūrėjams - V. Valiui, A. Švažui, V.
Galdikui, D. Matulaitei, P. Repšiui, L. Tuleikiui, V.
Krutiniui, visų ir nesuminėsi. Grįžtame į savo
vaikystės šalį su savąja kūryba, su tuo, kas
geriausia mumyse. (...)
- Algimantė DARGIENĖ:
- (...) Tai skambi
paraiška, brėžianti žemaitiškos dvasios, savimonės
kūrybinę programą - kas mes esame ir kas yra tai,
kas yra ir bus. Savybė burtis žemaičiams dailininkams
sutampa su kultūriniu pakilimu: tai ir 4-ojo
dešimtmečio procesai Telšiuose, ir Atgimimo sąjūdis,
ir naujos epochos pradžia. Atsitiktinumų nebūna, bet
kokie sutapimai! Praėjusio šimtmečio žemaičių
dailės parodų magiškasis ciklas, kurio paslaptį
išskaitę, galime regėti tolimesnį šio reiškinio
vyksmą, įžiūrėti ritmą, kuriantį ir veikslų.
2003-aisiais, apžvelgę žemaičių dailės parodų
istoriją ir atsisakę galbūt kai kurių tradicijų,
pradėsim ciklą šimtmečio misijai - būti ne tik
žemaičiais, bet ir europiečiais. Duotas didelis
pasirinkimas - likti tarp savų, savoj erdvėj ar
atsiverti. Gal bus ne tik Pasaulio žemaičių dailės
parodos, bet ir žemaičių dailės parodos pasaulyje?
4-oji paroda koncentruoja vaizduojamąją ir taikomąją
dailę, tarpdisciplininius menus vienoje erdvėje.
Skirtingų kartų įvairi kūryba, kūrybinė kartų galia
niveliuojasi ir jungiasi, ir tos jungties išraiška
reziumuoja ateities viziją, įtvirtinančią sąmonėje
stabilų šiuolaikinės žemaičių dailės centrą,
visuomenės meno informavimo, naujų idėjų, veiklos
koordinavimo centrą kunigaikščio M. Oginskio dvaro
ansamblyje. Šioje parodoje dalyvauja daugiau kaip 100
dailininkų. Tai žemaičiai menininkai iš Lietuvos,
Australijos, JAV. Įsimintini ir nauji vardai, kurie
pripažįsta - šaknys Žemaitijoje. (...) Dailininkams
svarbu, kad jų kūryba būtų matoma, pastebėta,
įvertinama, svarbu turėti viltį, kad dailės kūriniai
neišsibarstys, o suras vietą išlikimui, ateities
žemaičių dailės istorijai.
- Keista, paslaptinga,
kartais ir atšiauri žemaičių žemė. Ir nežinai, už
ką ją myli, ir kodėl čia visa tai. Tik nuolat
giliai jauti, kad jai esi skolingas už L. Truikį, I.
Budrį, A. Dargį, V. Mačernį, už visus, kurie buvo,
yra ir bus, už Platelių ežerą, Beržorą, už šaknis
ir pradžią. Tai todėl čia ta trauka, traukos centras.
Tad būkim kartu ir dvidešimt pirmame amžiuje po
kunigaikščio M. Oginskio ąžuolais ir skambėkim kaip
tik Žemaičiai mokėjo savasties plastika ir daina -
giesme lyg himnu, nuo ankstyvo ryto iki vėlyvų sutemų,
pradžios ir pabaigos.
- ***
- IV Pasaulio žemaičių
dailės paroda sulaukė išskirtinio Žemaitijos regiono
žiniasklaidos dėmesio. Daugiausia apie ją rašė Žemaičių
saulutė. Viename jos numerių Kristina
Paulauskaitė pastebėjo: IV Pasaulio žemaičių
meno parodos įžanga galima laikyti nuo 2003 m. pradžios
muziejuje rengiamas dailės ir fotografijos parodas,
kurių autoriai - Pasaulio žemaičių dailės parodos
dalyviai. Muziejaus salėse buvo eksponuojamos telšiškio
dailininko Vytauto Mockaičio bei jo studentų Petro
Šaulio, Adelės Zinkevičiūtės, klaipėdiečio
Aleksandro Dapkevičiaus, vilniečio Henriko Čerapo
kūrybos parodos. (...) Nuo pirmosios ekspozicijos
praėjo dešimt metų. Žemaičių dailės muziejus jau
turi savo tradicijas, parodų rengimo įdirbį ir jo
profilio jokiu būdu negalima keisti. Provincijai reikia
profesionalaus meno visuomenės kultūros lygiui kelti,
reikia alternatyvos pop menui ir kičui. Juolab, kad
profesionalaus meno centrai yra daugelyje Europos
periferijos miestų. (...)
