Palangos botanikos parkas įkurtas Šventojo Birutės miško
teritorijoje ir ilgą laiką vadintas Birutės parku. Jis
yra pietinėje senosios Palangos dalyje. Rytuose parkas
ribojasi su Klaipėdos plentu (Vytauto g.), pietuose - su
Nemirsetos mišku, vakaruose - su Baltijos jūra, pliažo
kopomis. Jūros pakrante parkas tęsiasi 1,5 km.
GINTARO MUZIEJUS
Muziejus įkurtas
reprezentaciniuose grafų Tiškevičių rūmuose, kurie
pastatyti 1897 m. Juos projektavo Berlyne gyvenęs vokiečių
architektas Francas Švechtenas. Šie rūmai
turi renesanso, baroko, klasicizmo bruožų bei
kompozicijos elementų. Pastatas yra taisyklingos konfigūracijos,
lenkto fasado su puslankio pavidalo terasa. Į ją
pakylama laiptais, kuriuos puošia Paryžiuje padaryta liūto
skulptūra ir vazos. Pietinėje rūmų fasado pusėje -
kolonų portikas ir terasa su baliustrada. Iš šios pusės
patenkama į rozariumą. Prie vakarinės rūmų fasado pusės
yra prijungta aštuonkampė koplyčia. Rūmų fasadai yra
dviejų tarpsnių, langai ir portalai dekoruoti
orderiniais elementais.
Karo ir pokario metais pastatas buvo gerokai apgadintas.
Rūmai restauruoti 1957 m. pagal architekto Alfredo
Brusoko projektą. Iš pradžių čia veikė Lietuvos
dailininkų sąjungos kūrybos namai. Menininkai šiuose rūmuose
ne tik kurdavo, organizuodavo savo darbų parodas, bet ir
poilsiaudavo.1963 m. rugpjūčio 3 d. Tiškevičių rūmuose
atidarytas Lietuvos dailės muziejaus filialas - Gintaro
muziejus, kuris veikia iki šiol. Dabar jame 15 ekspozicijų
salių, kurios užima apie 750 m². Muziejaus gintaro
rinkinyje yra apie 29 tūkst. eksponatų. Centrinis rūmų
pastatas sujungtas su koplyčia, kurioje nuolat
organizuojamos trumpalaikės parodos.
BIRUTĖS KALNO KOPLYČIA
Birutės kalno koplyčia pastatyta 1869 m. pagal
architekto K. Majerio projektą. Koplyčios statyba rūpinosi
Palangos klebonas kunigas K. Steponavičius. Prieš tai čia
stovėjo kryžius, medinė šv. Jurgio koplytėlė.
Pagonybės laikais ant šio kalno būta paleoastronominės
observatorijos, žvejų ir žemdirbių šventyklos.
Dabar Birutės kalno koplyčią puošia septyni 1976 m.
įrengti vitražai, kurių autorius dailininkas Liudas
Pocius. Kalno papėdėje - lurdas, Konstancijos Petrikaitės-Tulienės
skulptūra Birutė, Tautos vado ąžuolas, kavinė
Vaidilutė. Netoli Birutės kalno - kurorto paplūdimys.
KURORTO PAPLŪDIMYS
Palangos botanikos parkui priklauso
1,5 km ruožu į abi puses nuo Birutės kalno nusidriekęs
kurorto paplūdimys. 2002 m. Palangos miesto savivaldybė,
įsijungusi į tarptautinę Mėlynosios vėliavos programą,
pradėjo rūpintis, kad parkui priklausančiame pliažo
ruože būtų leista išsikelti Mėlynąją vėliavą.
Darbai jau pradėti. Jei šis paplūdimys atitiks visu
programos keliamus reikalavimus (jų yra 27), Palangos
botanikos parko teritorijai priklausantis pajūrio ruožas
bus įtrauktas į tarptautinius turizmo katalogus, kaip
atitinkantis tarptautinius reikalavimus, keliamus Mėlynosios
vėliavos poilsio zonoms. Tai turėtų būti gera
reklama, siekiant į kurortą pritraukti užsienio
turistus. Mėlynoji vėliava - visame pasaulyje gerai žinomas
ir plačiai pripažintas kokybės ženklas.
BIRUTĖS SKULPTŪRA
Autorė - skulptorė Konstancija Petrikaitė-Tulienė.
Ši kukli skulptūrėlė pastatyta 1965 m. simbolinėje
kunigaikštienės Birutės amžino poilsio vietoje - Birutės
kalno papėdėje ant akmens, kuriame iškaltas užrašas
Tau, Birute. Kūrinys 1,5 m aukščio. 1992 m.
vasario 11 d. ir 1998 m. ją buvo mėginama pavogti ir
sunaikinti. Abu įvykiai baigėsi laimingai - skulptūrėlė
buvo surasta ir grąžinta į ankstesnę vietą.
DIDYSIS (PRIEKINIS) PARKO
PARTERIS
Jis suformuotas prieš centrinį įėjimą į rūmus,
turi elipsės formos aikštę, viduryje - fontaną. Nuo rūmų
baliustradinės terasos į parterį patenkama laiptais. Iš
priekio šis parteris akcentuotas Laiminančio
Kristaus skulptūra.
ROZARIUMAS
Jis įrengtas prie pat rūmų, pietinėje parterio
dalyje. Į rozariumą nusileidžiama galiniais laiptais,
einančiais nuo rūmų terasos. Kaip ir pirmaisiais parko
gyvavimo metais, čia lankytojai ir dabar vasarą gali grožėtis
įvairiaspalvėmis rožėmis, kurias puoselėja Palangos
botanikos parko darbuotojai. Rozariume stovi Huberto
Louis-Noelio Rebekos skulptūra.
REBEKA
Prancūzų skulptoriaus Huberto Louis-Noelio skulptūra
Rebeka (Vandens nešėja) į Palangos
botanikos parko rozariumą po restauravimo perkelta 1983
m. iš Vilkėnų dvaro parko (Šilutės rajonas).
Rebeka restauruota Prano Gudyno muziejinių vertybių
restauravimo ir konservavimo centre.
ROTONDA
Rotonda (pučiamųjų instrumentų orkestro estrada)
pastatyta 1927 m. Grafo Felikso Tiškevičiaus laikais čia
beveik kasdien grodavo palangiškių ar į svečius
atvykusių muzikantų orkestras. Po Antrojo pasaulinio
karo šią tradiciją ne kartą buvo bandoma atgaivinti,
tačiau ji sunyko neatgavusi ankstesnio populiarumo.
Palaipsniui sunyko ir pati rotonda. Ji buvo atstatyta 1997
m. Dabar čia kiekvieną vasarą vyksta koncertai, kurie
sutraukia nemažai poilsiautojų, kurorto gyventojų.
MAŽASIS PARKO PARTERIS
Šis parteris yra prie parko administracinių pastatų,
vakarinėje pusėje. Anksčiau čia buvo grafų Tiškevičių
daržas. Žinoma, kad jis nuolat keitė savo išvaizdą.
Pietinė pusė buvo įstiklinta, o šiaurinėje sumūryta
siena. Anksčiau parterį aptverdavo. Yra išlikę dviejų
skulptūrų postamentų likučių. Matosi ir buvusio
fontano vieta. Mažojo parterio senųjų nuotraukų nėra
išlikusių. Parterį planuojama rekonstruoti.
SKULPTŪRA, SKIRTA M. K. ČIURLIONIO ZODIAKO ŽENKLŲ
TRIPTIKUI ŠAULYS
Skulptūros autorius - Steponas Šarapovas, architektas
Algis Knyva. Ji yra šiaurinėje parko dalyje, į dešinę
nuo centrinio įėjimo į parką, prie Dariaus ir Girėno
gatvės, ant Jaunimo kalnelio. Tai ne koks pramogų
objektas, o baltų senkapis, kuriame vėliau buvo
laidojami žydų tautybės žmonės.
SKULPTŪRA EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ
Vienas iš labiausiai parke lankomų objektų, viena iš
gražiausių, meniškiausių ir geriausiai Lietuvoje žinomų
skulptūrų. Jos autorius - skulptorius Robertas Antinis
(vyresnysis), architektas - Alfredas Paulauskas. Eglė
žalčių karalienė pastatyta 1960 m. prie pagrindinio
parko tako, vedančio į rūmus.
PAMINKLAS, SKIRTAS KARO METAIS
NUKANKINTŲ ŽYDŲ ATMINIMUI
ĮAMŽINTI
Jis yra naujosios parko dalies pietvakarinėje pusėje,
netoli tako, palei kopas einančio Klaipėdos pusėn. Tai
didžiulis rausvos spalvos granitinis akmuo, kuriame žydų
ir lietuvių kalbomis parašyta: Šio miško pietinės
dalies kopose nacistiniai budeliai ir jų vietiniai
talkininkai 1941 m. žiauriai nužudė 105 žydus. Tebūna
šventas šių nekaltų aukų atminimas. Paminklas
pastatytas simbolinėje masinių žudynių vietoje
1989-aisiais metais.
LURDAS
Lurdą Palangos parko įkūrėjas Feliksas Tiškevičius
savo žmonos Antaninos skatinamas įrengė jau baigus
pagrindinius parko įkūrimo ir rūmų statybos darbus, -
1901-uosius metus (kai kuriuose leidiniuose nurodoma 1898
m. data). Visi Lurdo statybai panaudoti akmenys yra natūralūs.
Jie sucementuoti. Lurdo nišoje anksčiau stovėjo didelė
Švč. Mergelės Marijos skulptūra. Ji neišliko.
Vėliau ją pakeitė kita, kuri po Antrojo pasaulinio
karo, sužinojus, kad gali būti sunaikinta, buvo perkelta
į Palangos bažnyčią. Prasidėjus Lietuvos tautiniam
atgimimui, Palangai Švč. Mergelės Marijos
akmeninę skulptūrą padovanojo Vilius Orvydas. Kurį
laiką nišoje stovėjo ši skulptūra. Paskutiniais
metais ji pakeista tradicine Švč. Mergelės Marijos
skulptūra, kuri sukurta pagal originalą - anksčiau
Palangos lurdo nišoje stovėjusią, dabar Palangos bažnyčioje
saugomą Švč. Mergelės Marijos skulptūrą.
SARGO NAMELIS
Pastate, kuris grafo F. Tiškevičiaus laikais buvo
pastatytas pietvakarinėje parko dalyje, prie centrinio
įėjimo į parką (iš viso specialiai padarytų įėjimų
į Palangos botanikos parką yra 12), veikia parko
Informacijos centras, suvenyrų bei Palangos botanikos
parke išaugintų gėlių parduotuvė.
LAIMINANČIO KRISTAUS
SKULPTŪRA
1993 m. birželio 14 d. Palangoje, Botanikos parko
didžiajame parteryje, priešais grafo Tiškevičiaus rūmus,
palangiškio Vitalijaus Litvaičio ir kitų Palangos kultūros
žmonių rūpesčiu atstatyta ir Telšių vyskupo J. E.
Antano Vaičiaus pašventinta Laiminančio Kristaus
skulptūra, kurią pagal išlikusius archyvinius
dokumentus, nuotraukas atkūrė skulptorius Stasys Žirgulis.
Pirmoji Laiminančio Kristaus skulptūra (autorius
nežinomas - spėjama, kad ji buvo atvežta iš Paryžiaus)
parteryje pastatyta jau užbaigus kurti parką (XIX-XX amžių
sandūroje). Sovietinės valdžios nurodymu ji buvo
sunaikinta pokario metais.
SKULPTŪRA MIŠKO DVASIA
Palangiškio skulptoriaus Juliaus Vertulio sukurta
medžio skulptūra, 1974 m. pastatyta šalia Meilės alėjos,
netoli Vaidilutės kavinės ir Birutės kalno.
TAUTOS VADO (LR PREZIDENTO
ANTANO SMETONOS) ĄŽUOLAS
1934 m. Tautininkų sąjungos Palangos skyriaus nariai
Birutės kalno papėdėje, pagerbdami Lietuvos Respublikos
prezidentą Antaną Smetoną, pasodino ąžuoliuką ir
pavadino jį Tautos vado ąžuolu. Pavadinimas prigijo,
ąžuoliukas taip pat. Dabar tai jau didžiulis medis.
Anksčiau apie ąžuolą sutvarkytame trikampiame žemės
plote smėlio fone puikuodavosi užrašas Sveikiname
tautos vadą.
PARKO ADMINISTRACINIS PASTATAS, ORANŽERIJA, ŠILTNAMIAI
Administracinio pastato antrajame aukšte - 300
kv. m ploto oranžerija. Joje rengiamos gėlių ir meno
dirbinių (dažniausiai keramikos) parodos. Visa tai -
parko ūkinėje zonoje, kuri įrengta parko pietrytinėje
dalyje, prie mažojo parterio. Didelę dalį ūkinėje
zonoje užima stacionarūs ir plėvele traukti šiltnamiai.
Čia yra dirbtuvėlės, tvartas paukščiams, sandėliai.
Paskutiniais metais administracinio kiemo teritorijoje įrengti
ekspoziciniai gėlynai (dekoratyvinių augalų kiemelis).
Jie aplinkai teikia grožio, čia lankytojai gali susipažinti
ir su parko gėlynuose auginamais bei parko parduodamais
augalais.
SKAUTŲ STOVYKLAVIETĖS PAMINKLINIS AKMUO
Akmuo stovi apie 500 metrai į pietus nuo Birutės kalno
esančiame Skautų slėnyje. 1933 m. rugpjūčio 15 d. šioje
vietoje vykstant skautų renginiams lankėsi Lietuvos
Respublikos prezidentas Antanas Smetona ir pasaulio skautų
judėjimo vadas lordas Robertas Baden Pawellis. Įamžinant
minėtą įvykį, akmenyje buvo iškalti Antano Smetonos,
Roberto Baden Pawellio ir jo žmonos inicialai.
Po Antrojo pasaulinio karo palangiškiai, saugodami nuo
sunaikinimo, šį akmenį buvo paslėpę. 1989 m. pabaigoje
paminklas atstatytas senojoje vietoje.
