1998 m. birželio 18-19 dienomis, vykstant Lietuvos Mokslų akademijos narių-žemaičių mokslo dienoms Žemaitijoje, pasirašytas ketinimų protokolas tarp Lietuvos Mokslų akademijos, Žemaičių kultūros draugijos, Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva ir „Žinijos” draugijos. Čia kartu su kitomis priemonėmis, kurių tikslas plėsti Mokslų akademijos ryšius su Lietuvos regionais, numatyta ir toliau organizuoti mokslininkų, dirbančių šalies universitetuose ir institutuose, mokslo dienas Žemaitijoje, taip pat Žemaičių krašto dienas Mokslų akademijoje bei kitose mokslo ir studijų institucijose. Paskutiniuoju laiku glaudūs Mokslų akademijos ir Žemaičių kultūros draugijos redakcijos ryšiai. 

Lietuvos Mokslų akademijos veikloje dalyvauja gausus iškilių žemaičių mokslininkų būrys.

Akademijos rektorius ir Vilniaus universiteto prorektorius mikrobiologas Benediktas Juodka yra gimęs Gargžduose. Gargžduose ir ekonominės matematikos tyrinėtojo, Mokslų akademijos viceprezidento, Ekonomikos instituto direktoriaus Eduardo Vilko gimtinė.

Kretingoje gimė vienas iš jauniausių Lietuvos akademikų, genetikas, Biochemijos instituto skyriaus vedėjas Juozas Kulys. Kretingoje ir Biotechnologijos instituto direktoriaus biologo Algirdo Bumelio bei Kauno technologijos universiteto katedros vedėjo radioelektronikos Vladislovo Domarko gimtinė.

 

Žymiausias žemaičių kalbos tyrinėtojas Aleksandras Girdenis (mirė 2011 m.), Vilniaus universitete dirbantis Eksperimentinės kalbotyros katedros vedėju yra gimęs Tryškiuose (Telšių raj.), o mokydamasis vidurinėje gyveno Tirkšliuose (Mažeikių raj.) Mažeikių pusėje garsaus ekonomisto, finansininko Alfonso Žilėno (mirė 2005 m.) pradžių pradžia.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Mokslų akademijos Europos integracijos tyrimų centro direktoriaus Aleksandro Vasiliausko gimtinė Pavandenėje (Telšių raj.). Prie Telšių gimęs ir garbusis tautosakininkas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius Leonardas Sauka.

 

Iš Plungės apylinkių kilęs žymiausias Lietuvos knygotyrininkas, Vilniaus universiteto Knygotyros katedros vedėjas Domas Kaunas. Kelmės kraštas gimtasis baltų kalbotyros tyrinėtojui, valstybinės lietuvių kalbos pirmininkui Albertui Robinui.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Visi jie profesoriai, habilituoti mokslų daktarai. Paminėjome tik dalį Mokslo akademijos narių žemaičių. Beje, iš mūsų krašto kilę mokslininkai šiandien sudaro nedidelę gana gausios Lietuvos Mokslų akademijos narių šeimos dalį. Beveik visi jie dirba Vilniuje, tačiau, iškilus reikalui, visada pasirengę savo darbais, patirtimi ateiti į pagalbą tiems, kas gyvena gimtinėje. Tai buvo akivaizdu ir mokslo dienų metu, mokslininkams susitinkant su Kretingos, Mažeikių, Telšių rajonų valdžia, lankantis Klaipėdos universitete.

Danutės Mukienės ir Virginijos Valeckienės nuotraukose:

1. Mokslų akademijos nariai žemaičiai, kiti Mokslų dienų Žemaitijoje dalyviai Klaipėdoje kartu su Klaipėdos universiteto profesoriais ir dėstytojais
2. Profesoriai, habilituoti mokslų daktarai (iš kairės): Alfonsas Žilėnas (mirė 2005 m.), Eduardas Vilkas (mirė 2008 m.), Algirdas Bumelis, Juozas Kulys, Benediktas Juodka, Stasys Vaitekūnas Klaipėdos universitete
3. Iš kairės: prof., habil. dr. Algirdas Bumelis ir prof., habil. dr. Juozas Kulys
4. Profesorius, habil. dr. Alfonsas Žilėnas (mirė 2005 m.)
5. Prof. habil.. dr. Aleksas Girdenis (mirė 2011 m.)
6. Iš kairės: prof. habil. dr. Aleksandras Vasiliauskas, prof., habil. dr. Leonardas Sauka, Mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus mokslinis sekretorius Vytautas Redaitis ir prof., habil. dr. Domas Kaunas Varnių katedros šventoriuje, prie Lurdo 
7. Prof. habil. dr. Domas Kaunas
8. Prof., habil. dr. Kazimieras Antanavičius (mirė 1998 m.)

© Žemaičių kultūros draugijos redakcija Tinklalapis atnaujintas 2012.01.27 . Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt