MAŽEIKIAI

• Mažeikių apylinkių lankytini objektai
• Paminklai, kapai
• Mūšių vietos
• Gamtos paminklai
• Bažnyčios (pavadinimas ir pastatymo metai)
• Datos, faktai, skaičiai

• Mažeikiai – šiaurės Lietuvos miestas, įsikūręs prie Ventos, lygioje pelkėtoje vietoje, atokiau nuo kitų didesnių Lietuvos miestų.

• Šio miesto istorija nesiekia gilios senovės. Žinoma, kad XII-XIV a. šios žemės priklausė Ceklio sričiai, kurią nuolat puldinėjo kryžiuočių ordinas. 1812 m., besitraukdami iš Rusijos, čia praėjo prancūzai. 1863 m. pradėjus tiesti Liepojos-Romno geležinkelio liniją, Viekšnių-Leckavos-Tirkšlių vieškelių susikirtime stovėjusioje sodyboje buvo įrengta geležinkelio stotelė. Ji pavadinta šios sodybos šeimininko Mažeikos vardu – Mažeikiai.

• Latvis „Livonijos kronikoje” mini Vindeikių ir Mažeikių dvarus 1335 m. data. Šį teiginį patvirtina ir A. Nikžentaitis.

• 1871 m. pro Mažeikius pradėjo kursuoti traukiniai, o po trijų metų Mažeikiai geležinkeliu buvo sujungti su Ryga.

• 1880 m. prie stotelės paskirta 19 sklypų namų statybai.

• 1895 m. akmenimis išgrindžiamos pirmosios gatvės, atidaroma vaistinė, kelios krautuvės, amatininkų dirbtuvėlės.

• Mažeikiai labiau išaugo po 1902 m., kai buvo pastatyti nauji mūriniai stoties rūmai, garvežių bei remonto dirbtuvės ir įsteigta geležinkeliečių mokykla.

• 1901-1918 metais geležinkelio stotis buvo vadinama Muravjovo vardu, o miestui paliktas senasis pavadinimas – Mažeikiai.

• Pirmojo pasaulinio karo metu miestas gerokai nukentėjo. Ventos pakrantės 1915 m. buvo pavirtusios rusų-vokiečių karo lauku. Vokiečių karo lauko teismo sprendimu buvo sušaudyta 40 lietuvių. Toje vietoje 1930 m. pradėta statyti mūrinė Švenč. Jėzaus Širdies bažnyčia (architektas V. Landsbergis-Žemkalnis). Pirmoji medinė bažnyčia buvo pastatyta 1904 m., pašventinta 1905 m. (kunigas P. Meškauskas). Dabar šioje vietoje stovi koplytstulpis. Baigiantis I-ajam pasauliniam karui, miete įsikūrė lietuvių komitetas. Tuo pačiu laiku veikė ir bolševikų taryba. 1919 m. Mažeikiuose savo būstinę įsirengė Bermontas –rusų baltagvardiečių kariuomenės vadas. Tų pačių metų pabaigoje į Mažeikius persikėlė centrinės apskrities įstaigos, miestui buvo suteiktos savivaldos teisės. Pirmuoju burmistru išrinktas J. Motuzas.

• Nepriklausomybės metais miestas išaugo: buvo pastatyta ligoninė, banko rūmai, nauja rotušė, veikė trys katalikų bažnyčios, žydų sinagoga, evangelikų-liuteronų bažnyčia, stačiatikių maldos namai.

• II-ojo pasaulinio karo metais daugiau kaip pusė Mažeikių gyvenamųjų namų ir pramonės įmonių virto griuvėsiais. Netoli Ventos upės tilto 1941 m. vokiečių nacistai sušaudė apie 4-5 tūkstančius gyventojų. Pokario metais toje vietoje įrengtos kapinės, kuriose ilsisi šiose apylinkėse II-ojo pasaulinio karo metais žuvę žmonės.

• Dabar Mažeikiai – vienas iš svarbiausių Lietuvos pramonės miestų. 1980 m. čia pradėjo veikti naftos perdirbimo įmonė, pastatyta buvusio Juodeikių kaimo vietoje. Veikia kompresorių gamykla, elektrotechnikos įmonė, avalynės ir baldų fabrikai, pieno įmonė. Šiuo metu visi pramonės centrai jau privatizuoti ar privatizuojami. Naujausi Mažeikių mikrorajonai. – Kalnėnai, Naftininkų, Ventos, Tirkšlių.

• Kasmet keičiasi ir senamiestis. Jo pakraštyje – miesto parkas. Čia stovi A. Vienažindžio (skulpt. G. Jokūbonis), rašytojos-pedagogės Šatrijos Raganos ir pirmojo profesionalaus lietuvių teatro režisieriaus J. Vaičkaus (skulpt. J. Meškelevičius) skulptūros. Plačiau su miesto istorija galima susipažinti greta esančiame Mažeikių kraštotyros muziejuje, kuris įsikūręs šalia Mažeikių muzikos mokyklos.

• Mažeikius garsina iš šio krašto kilę mokslininkai, menininkai. Tai H. Nagys, Z. Nagytė, R, Granauskas, A. Mikuta, R. Girkontaitė, A. Pocius, A. Dargis, Č. Kontrimas, K. ir J. Švažai, B. Klova, B. Valantinaitė-Jokubonienė, M. Ostrauskas, V. Klova ir daugelis kitų.

Mažeikių apylinkių lankytini objektai:

• Režisieriaus J. Vaičkaus gimtinė Zastaučiuose;
• Rašytojos Šatrijos Raganos muziejus ir kapas Židikuose;
• Skulptoriaus B. Pundziaus tėviškė Pievėnų kaime;
• Generolo P. Plechavičiaus gimtinė Bukančių kaime;
• Lietuvos aviacijos pradininko A. Griškevičiaus muziejus ir kapas Viekšniuose;
• Poeto V. Mačernio gimtinė ir kapas Šarnelėje bei muziejus Žemaičių Kalvarijoje;
• Renavo dvaras;
• Dautarų dvaras;
• Plinkšių dvaras.

Paminklai, kapai

• Poeto A. Vienažindžio kapas Laižuvos kapinėse;
• Žydų genocido vieta Sedoje;
• Tėvynės apsaugos rinktinės karių kapavietė Sedoje;
• Vytauto Didžiojo paminklas Viekšniuose;
• Paminklas baudžiavos panaikinimui 1861 m. Ukrinuose (aut. S. Gailevičius);
• Atstatytas nepriklausomybės paminklas Židikuose;
• Vytauto mirties 500 metinių jubiliejaus paminklas Pikelių gyvenvietėje;
• Vytauto mirties 500 metinių jubiliejinis paminklas Sedoje;
• Rupėkių žudynių vieta (1941 m. birželio 25 d. Sovietų kariuomenė čia nužudė 14 civilių gyventojų);

Mūšių vietos

• Kovų su Livonijos ordinu vieta (prie Griežės piliakalnio);
• 1831 m. sukilėlių mūšio su caro armija vieta Ketūnų kaime;
• Tėvynės apsaugos rinktinės karių mūšio su Raudonąja armija vieta Sedoje.

Gamtos paminklai

• Barstyčių akmuo Puokės kaime (didžiausias akmuo Lietuvoje).

Bažnyčios (pavadinimas ir pastatymo metai)

• Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia Sedoje (1770)
• Šv. Jono Nepomuko bažnyčia Sedoje (1783);
• Šv. Izidoriaus bažnyčia Renave (1933);
• Kristaus karaliaus bažnyčia Tirkšliuose (1939);
• Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia Židikuose (1821);
• Šv. Antano Paduviečio bažnyčia Ukrinuose (1857);
• Šv. Lauryno bažnyčia Leckavoje (1958);
• Švč. Jėzaus širdies bažnyčia Mažeikiuose (1935);
• Šv. Marijos Magdelietės bažnyčia Užlieknėje;
• Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia Pievėnuose (1778);
• Šv. Roko bažnyčia Rubikuose;
• Švč. Trejybės bažnyčia Laižuvoje (1884);
• Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia Žemalėje (1826);
• Švč. Trejybės bažnyčia Pikeliuose (1752);
• Jono Krikštytojo bažnyčia Viekšniuose (1854);
• Šv. Onos bažnyčia Vaičaičiuose (1921);
• Švč. Mergelės Marijos apsilankymo mažoji bazilika (1822).

Datos, faktai, skaičiai

• Miestas įsikūręs 10 kilometrų nuo Latvijos Respublikos sienos ir yra šiauriausias rajonas Lietuvoje, išsidėstęs drėgnose, pelkėtose žemėse, netoli Ventos upės. Spėjama, kad šios vietovės pavadinimas kilęs nuo čia anksčiau gyvenusių Mažeikų. Toks kaimas istoriniuose šaltiniuose minimas jau XVI a.
• XII­XIV a. ­ Mažeikių žemės priklausė Ceklio sričiai.
• 1332 m. ­ Hermano Vartbergės kronikoje rašoma apie Livonijos ordino kariuomenės surengtą ekspediciją į Mažeikių ir Vindeikių apylinkes. Istorikas A. Nikžentaitis daro išvadą, kad čia gali būti minima Mažeikių gyvenvietė, kurios teritorijoje XIX a. pabaigoje ėmė kurtis Mažeikių miestas.
• 1426 m. ­ Nustatant Lietuvos-Livonijos sieną dabartinė Mažeikių rajono teritorija atiteko Livonijai.
• 1529 m. ­ Pasirašius sutartį dėl patikslintų Lietuvos sienų su Livonija, beveik visa teritorija, kurioje dabar yra Mažeikių rajonas, atiteko Lietuvai. Atgautose Žemaitijos žemėse, Tirkšliuose ir Viekšniuose, buvo įkurti Lietuvos Didžiojo kunigaikščio dvarai.
• Iki 1794 m. Mažeikiai buvo karališkasis valsčius.
• XVIII a. ­ Mažeikių vietovė priklausė Viekšnių seniūnijai. Mažeikiai miesteliu periodikoje pradėti vadinti XIX a.
• 1868 m. pradėtas tiesti Liepojos-Romnų geležinkelis. Mažeikiuose imtasi statyti geležinkelio stotį. Atsiradus stočiai, ėmė formuotis Mažeikių miestas, kuris ypač sparčiai pradėjo augti po to, kai 1873 m. buvo nutiestas geležinkelis į Rygą. Oficialus geležinkelio Mažeikių atkarpos atidarymas įvyko 1873 m. lapkričio 3 (15) d.
• 1874 m. ­ Baigtas tiesti geležinkelis iš Mažeikių į Jelgavą (Mintaują).
• 1886 m. ­ Mažeikiuose gyveno 260 gyventojų.
• 1887 m. ­ Mieste atidaryta pirmoji vaistinė. Jos savininkas buvo gydytojas O. von Losbergas.
• 1893 m. ­ Miestelyje veikė 13 parduotuvių, 5 smuklės.
• 1893 m. ­ Pradėta statyti stačiatikių cerkvė, kuri užbaigta 1894 m. 
• 1895 m. ­ Gatvės pradėtos grįsti akmenimis.
• 1897 m. ­ Mažeikiuose gyveno apie 2 tūkst. gyventojų.
• 1899­1918 m. ­ Miestas oficialiai vadintas Muravjovu (Muravjovo Koriko garbei), vėlesniais metais ­ Mažeikiais.
• 1896 m. ­ Įsteigta trijų skyrių cerkvinė pradinė mokykla. Tai buvo pirmoji mokykla mieste.
• 1898 m. ­ Mažeikių pašto telegrafe pradėtos priiminėti pirmosios tarptautinės telegramos.
• 1900­1901 m. ­ Vyko geležinkelio stoties išplėtimo darbai.
• 1900 m. ­ Pastatyta žydų sinagoga.
• 1903 m. ­ Mieste gyveno 310 stačiatikių ir apie 40 sentikių.
• 1903 m. ­ Pradėjo veikti Mažeikių geležinkeliečių pradinė mokykla.
• 1904 m. ­ Pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia.
• 1905 m. ­ Birželio 29 d. malūnininko Latčo klėtyje įvyko pirmasis lietuviškas vakaras Mažeikiuose. Suvaidinta Žemaitės ir G. Petkevičaitės ­ Bitės komedija „Velnias spąstuose”.
• 1905 m. ­ Atidarytas A. Žukausko knygynas.
• 1905 m. ­ Pradėtas tiesti Telšių­ Mažeikių plentas.
• 1906 m. ­ Spalio 8 d. iškilmingai pašventinta pirmoji Mažeikių katalikų bažnyčia.
• 1906 m. ­ Įkurtas „Saulės” draugijos Mažeikių skyrius, kuris 1907 m. mieste įkūrė pirmąją lietuvišką pradžios mokyklą.
• 1908 m. ­ Įkurtas Lietuvių katalikų blaivybės draugijos Mažeikių skyrius.
• 1908 m. ­ Mažeikiuose gyvenusių latvių rūpesčiu pastatyta evangelikų
• liuteronų bažnyčia. Vietoje laikinos bažnyčios nauja ­ mūrinė – iškilo 1910 m.
• 1909 (11) m. ­ Įsteigta pirmoji valdinė rusų pradinė mokykla.
• 1911 m. ­ Veiklą pradėjo J. Vaičkaus suburta „Skrajojamojo teatro” trupė.
• 1911 m. ­ Įsteigta pirmoji privati keturklasė L. Markavičienės prekybos mokykla.
• 1911 m. ­ Pradėjo veikti rusų vidurinė mokykla ­ Muravjovskaja škola.
• 1913 m. ­ Įsteigta E. Levino spaustuvė ir litografija. Tais pačiais metais įsteigta ir Chonono Slonimskio spaustuvė.
• 1913 m. ­ Sausio 15 (28) ir 1913 m. gegužės 21 (birželio 3 d.) Mažeikiuose vyko dideli gaisrai.
• 1917 m. ­ Mažeikiuose lankėsi Vokietijos kaizeris Vilhelmas II, kuris pro šias vietas vyko inspektuoti Rytų fronto.
• 1915 m. ­ Palei Ventą ėjo fronto linija. Sugriautas tiltas per upę. Prie Mažeikių vyko aršūs rusų ir vokiečių karių susirėmimai. Atsitraukdami rusai susprogdino Mažeikių geležinkelio stoties elektrinę, kuri elektra aprūpindavo visą miestą.
• 1915 m. gegužės 14 d. ­ Gaisro metu sudegė gražiausia miesto dalis ­ centras.
• 1918 m. ­ Pasibaigus karui, mažeikiškių pageidavimu miestas vėl pradėtas vadinti Mažeikiais.
• 1919 m. ­ Vasario mėnesį vyko raudonarmiečių ir vokiečių geležinės divizijos karių susirėmimai, kurių metu buvo nemažai sužeistų ir žuvusių karių, civilių gyventojų.
• 1919 m. ­ Rugsėjo 1 d. įsteigta privati Mažeikių lietuviška vidurinė mokykla. (progimnazija), kuri vėliau buvo reorganizuota ir 1925 m. tapo valstybine gimnazija. Gimnazijos direktoriumi buvo lotynų ir graikų kalbų vadovėlių autorius, Vilniaus Universiteto profesorius M. Račkauskas. 1927-1933 m. gimnazijai vadovavo S. Totorius.
• 1919-1950 m. ­ Mažeikiai buvo apskrities centras.
• 1919 m. ­ Mažeikių miestas gavo savivaldybės teises. Pirmuoju jo burmistru išrinktas J. Motuzas.
• 1921 m. ­ Tarpininkaujant Anglijos diplomatui prof. Simpsonui, latvių pretenzijos į Mažeikių miestą ir dalį Mažeikių apskrities teritorijos buvo pripažintos nepagrįstomis ir atmestos.
• 1922 m. ­ Rupjūčio 5 d. įsteigta Mažeikių biblioteka. Jos organizatorius ­ A. Vaičkus.
• 1923 m. ­ Įkurta žydų vidurinė mokykla, kurioje dėstyta hebrajų kalba.
• 1924 m. ­ Pastatyta sinagoga.
• 1925 m. ­ Parengtas miesto sutvarkymo planas, trigubai padidintas miesto plotas.
• 1926 m. gegužės 3 d. ­ Vladas Pūnis įsteigė „Senovės pažinimo mėgėjų kuopelę”, kuri rinko senienas, tyrinėjo Mažeikių apylinkes ir mokykloje kūrė muziejėlį, kurį buvo pavadinę „Laisvės muziejumi”.
• 1926 m. ­ Suorganizuotas ir įsteigtas Liaudies universitetas.
• 1926 m. ­ Šv. Vincento Pauliečio draugija suorganizavo ir išlaikė našlaičių namus, kuriuose gyveno apie 100 vaikų. Mieste veikė ir senelių prieglauda, kurią išlaikė savivaldybė.
• 1928 m. ­ Įkurtas Mažeikių muziejus.
• 1930 m. Mieste gyveno daugiau kaip 6 tūkst. gyventojų.
• 1930 m. ­ Išleistas žurnalas „Senovė” (Nr. 3). Pirmasis jos numeris išėjo 1926 m.
• 1932 m. ­ Pradėjo veikti brolių Šadauskių alaus darykla, kuri buvo didžiausia tokios paskirties įmonė Žemaitijoje.
• 1933 m. ­ Birželio 12 d. Mažeikiuose žydai suorganizavo pirmąjį Vilniaus vadavimo sąjungos skyrių, kuriame buvo tik žydų tautybės žmonės.
• 1938 m. ­ Darbo rūmai darbininkams įkūrė kultūros namus.
• 1940 m. ­ Česlovas Kontrimas Mažeikiuose įsteigė M. K. Čiurlionio būrelį.
• 1940 m. ­ Mieste veikė 26 įvairios pramonės įmonės, iš kurių labiausiai garsėjo brolių Šadauskų alaus darykla, molinių puodų, koklių, linų apdirbimo, baldų fabrikai, pieninė, 4 lentpjūvės, malūnas, skerdykla, elektros jėgainė, odos gaminių dirbtuvė, mezgykla, karšykla ir kt.
• 1941 m. ­ Juozas Remys mieste įkūrė simfoninį orkestrą.
• 1941­1945 m. ­ Miestas stipriai sugriautas. Ypač jis nukentėjo 1944 m. rudenį per rusų antskrydžius. Didžioji miesto dalis atstatyta iki 1966 m.
• 1950 m. ­ Mažeikiai tapo Mažeikių rajono centru.
• 1955 m. ­ Įkurta vaikų muzikos mokykla.
• 1959 m. ­ Mažeikiuose buvo 7957 gyventojai, iš kurių 3553 vyrai ir 4404 moterys. 1962 m. ­ Miesto teritorija užėmė 1080 ha plotą.
• 1962 m. ­ Atidaryta vaikų sporto mokykla.
• 1966 m. ­ Pradėjo veikti liaudies teatras.
• 1969 m. ­ Įkurta kompresorių gamykla, kuri ilgą laiką buvo didžiausia pramonės įmonė mieste.
• 1972 m. ­ Juodeikiuose, 18 km nuo Mažeikių, pradėta statyti Mažeikių naftos perdirbimo gamykla, kuriai nafta ilgą laiką daugiausia tiekta „Draugystės” naftotiekio atšaka iš Polocko.
• Pirmoji įmonės eilė paleista 1980 m., antroji ­ 1983 m.
• 1975 m. ­ Zastaučiuose atidarytas Juozo Vaičkaus muziejus.
• 1981 m. ­ Įrengta Č. Kontrimo galerija ­ muziejus.

 Parengė Danutė Mukienė
Sigito Sarno nuotraukos

© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 1998-2000. Tinklalapis atnaujintas 2003.05.15 . Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt