 |
 |
 |
 |
||
   |
|
|
|
|
|
||
|
- Parengė Danguolė Želvytė
Archeologiniai tyrinėjimai rodo, kad šiose vietose žmonės jau gyveno III-IV a. po Kristaus.
Kražių apylinkėse garsus Medžiokalnis. Manoma, kad čia senovėje buvęs alkakalnis. Žmonės tikėjo, kad ant jo gyvena medžioklės deivė Medeinė.
Gyvenvietė pirmą kartą paminėta Mindaugo dokumente 1253 m. 1253-1257 m. Kražių žemė buvo svarbi žemaitijos gynybinės sistemos dalis.
1390 05 26 Karaliaučiuje pasirašytoje Žemaičių bajorų ir Ordino sutartyje paminėti 6 Kražių bajorai: Einoras, Eivildas, Eionoro brolis Vidė, Getežis, Eikutis, Ramovytas.1394-1935 m. rašytiniai šaltiniai mini Kražių pilį, 1410 m. valsčių.
Kražiuose katalikų bažnyčia pastatyta 1417 m. Vytauto Didžiojo
pavedimu. Ji sudegė. 1495 m. pastatyta nauja, kurią gaisras sunaikino 1638 m. Tada
bažnyčią pastatė klebonas M. Barkauskas, o nudegus ir šiai, darbo ėmėsi klebonas
Uvainis. 1807 m. sudegė ir Uvainio statyta bažnyčia. Naujoji buvo baigta įrengti 1841
m., o atnaujinta 1911 m.
1412-1451 m. miestelyje gyveno Vytauto Didžiojo vietininkas Jonas Stanislovas Kęsgaila.
1414 m. Kražiai tapo apskrities centru. Kražių dvaras tada priklausė LD kunigaikščiui.
1559 m. Kražius Žygimantas Augustas pardavė anglams Kotrynai Sufolsk ir Ričardui Berthui. Po jų Kražius valdė Mikalojus Radvila. Jis dvaro teritorijoje pastatė pilį-rūmus, kuriuos juosė vandens pripildytas platus griovys.
Nuo 1566 m. iki XVI a. pabaigos Kražiuose posėdžiaudavo Žemaičių bajorų seimeliai. Tada Kražiai buvo vienas iš didžiausių Žemaitijos kultūros, švietimo centrų, XVII a. kontreformacijos židinys. XVI a. pr. įsteigta pradžios mokykla.
XVI a. pabaigoje Kražiuose įsikūrė jėzuitai, kuriuos čia iš pradžių globojo Radvilas ir Jonas Karolis Chodkevičius. 1621 m. jėzuitai ant Radvilų rūmų pamatų pradėjo statyti bažnyčią (baigė 1689 m.). Turtinga buvo 1614 m.jėzuitų įsteigtos Kražių kolegijos biblioteka (kolegija veikė iki 1844 m.). XVII-XVIII a. miestelyje veikė Mokyklos teatras, kuris pastatė apie 30 vaidinimų. 1817 m. kolegija buvo reorganizuota į pasaulietinę gimnaziją. 1844 m. Kražių kolegija perkelta į Kauną. Po to jos pastatas apie 75 metus buvo tuščias.
1570-1741 m. Kražiuose veikė Žemaičių kunigų seminarija, kurią perkėlė į Varnius. Tai laikais Kražiuose veikė aukštoji jėzuitų teologijos-filosofijos mokykla.
1607 m. įsteigtas jėzuitų, 1639 m. benediktinų, 1758 m.
marjavičių vienuolynas.
XVII-XVIII a. veikė mokyklinis tetras.
Kražiai išgarsėjo 1893 11 22 įvykusiomis Kražių skerdynėmis. Vietiniai gyventojai neleido nugriauti 1757-1763 m. vienuolių benediktinių pastatytos Kražių bažnyčios. Už tai su jais buvo žiauriai susidorota. 1894 m. įvyko Kražių gynėjų teismas. 1910 m. ši bažnyčia suremontuota ir ji iki šiol naudojama visos parapijos reikalams.
1823 m. Kražiuose veikė anticarinė moksleivių organizacija Juodieji broliai.
Nepriklausomos Lietuvos metais Kražiai buvo valsčiaus centras.
Šiuo metu plačiai apie miestelio ir jo apylinkių istoriją pasakoja Kražių muziejėlis, kuriuo rūpinasi mokytojas E. Dirmeikis. Kražių praeitį mena ir išlikęs vienintelis Kražių kolegijos pastatas (bendrabutis), Kražių bažnyčia, senoji varpinė, pro miestelį srovenanti Kražantė, ta pati, kuri Kražių skerdynių dieną sruvo krauju...
Nuotraukos Jono Danausko, Sigito Varno nuotraukos
|
© Žemaičių
kultūros draugijos redakcija, 1998-2000. |
|
|
|
|
|