EKSPEDICIJA "SENIEJI ŽEMAITIJOS DVARAI IR MIESTELIAI"

Loreta Mukaitė

1998 m. rugpjūčio 5-17 dienomis Lenkijos kašubų ir Lietuvos žemaičių jaunimas dalyvavo Akademinio žemaičių jaunimo korporacijos „Samogitia” organizuotoje ekspedicijoje po senuosius Žemaitijos dvarus ir miestelius.

• Pažintį su Lietuva iš Lenkijos atvykusi 10 jaunų žmonių, kurių dauguma priklauso Pamario kašubų kultūrinio susivienijimo studentų kelionių klubui „Pomerania”, grupė pradėjo Vilniuje. Vėliau, į ekspediciją įsijungus AŽJK „Samogitia” nariams – Vilniuje studijuojantiems Žemaitijos vaikinams ir merginoms, – kelias Panemune nusidriekė iki Žemaitijos. Savo kraštą patyrinėti panoro ir grupelė jaunųjų kraštotyrininkų iš Skuodo bei Varnių – šių miestų mokyklų vyresniųjų klasių moksleiviai.

• Ekspedicijos metu aplankyta didelė dalis senųjų Žemaitijos dvarų ir miestelių. Domėtasi ne tik išlikusiais, iki šių dienų gerai prižiūrimais dvarais, kuriuose dažniausiai veikia valstybės išlaikomi muziejai (Plungė, Renavas, Skuodas, Palanga, Kretinga), bet ir tais, kurie šiandien apleisti, neturi pastovių šeimininkų arba dėl lėšų trūkumo netvarkomi (Plinkšių, Vilkėno, Šateikių ir kt.). Įsimintinas rietaviškės muziejininkės ponios Mildos Vyšteinaitės pasakojimas apie Rietavo dvaro įtaką, puoselėjant kultūrinio gyvenimo tradicijas šiose apylinkėse, vystant techninę pažangą Lietuvoje. Neišdildomi įspūdžiai iš Švėkšnos miestelio, paslaptingų piktžolėse pasislėpusio Vilkėno dvaro rūsių, puikių Renavo rūmų, gražių Plinkšių apylinkių. Aplankytas Žemaičių buities muziejus, įvairiaprasmiškai nuteikė akmenyje ir medyje įprasmintas Orvydų gyvenimas Salantuose, Vaclovo Into įkurtas ir jau keletą dešimtmečių puoselėjamas akmenų muziejus Mosėdyje, raketinė bazė-muziejus Plokštinėje, netoli Platelių, Lenkimų gyvenvietės, Skuodo miesto ramybė. Pasimėgauta ir vasariškomis Palangos kurorto nuotaikomis, pabuvota ir visam katalikiškam pasauliui šventose vietose: Žemaičių Kalvarijoje, Kryžių kalne prie Šiaulių, Tytuvėnuose, Šiluvoje, dalyvauta „Vienuolynų kelio” renginiuose Vilniuje ir tradicinės Žemaičių akademijos vasaros konferencijos, įvykusios Plateliuose, atidaryme. Žemaitiškų dainų, žaidimų ir šokių draugus iš Lenkijos, Žemaitijos miesteliuose į ekspedicijos dalyvių vakarones atėjusius vietinius žmones mokė AŽJK „Samogitia” folkloro kolektyvas „Virvytė”, o Lietuvos pajūrio krašto dainas Palangoje ekspedicijos dalyviams priminė kurorto etnografinio ansamblio „Mėguva” dainininkės.

• Per dešimtį dienų Žemaitijoje pamatyta, patirta daug. Stebino kašubų susidomėjimas (gal net didesnis nei pačių žemaičių) lenkų ir lietuvių santykiais Žemaitijoje XVII-XX a., faktai iš dvarų savininkų gyvenimo, mūsų istorija bei kultūa.

• Ekspedicijos metu atlikta lankomų objektų fotofiksacija, vyko susitikimai su vietiniais gyventojais, papildyta, patikslinta jau prieš ekspediciją Žemaičių kultūros draugijos redakcijoje ir AŽJK „Samogitia” surinkta faktinė medžiaga apie senuosius Žemaitijos dvarus ir miestelius. Buvo renkama ir tautosaka, bene kasdien vyko ekspedicijos dalyvių vakaronės, susitikimai su lankomų vietovų gyventojais, bendri koncertai.

• Pamario kašubų kultūrinis susivienijimas įsikūrė dar 1956 m. Jo tikslas – išjudinti visuomenės iniciatyvą ir pastangas tam, kad būtų visapusiškai vystomas Pamario kašubų kraštas, išsaugotos šio regiono kultūros vertybės, žmonės plačiau susipažintų su kašubų dvasine ir materialine kultūra, istorija, dabartimi. Tai nepriklausoma ir autonomiška organizacija, šiuo metu turinti apie 70 filialų. Jiems priklauso apie 6 tūkstančiai narių. Seniausias prie filialų veikiantis klubas yra studentiškas klubas „Pomerania”, įsikūręs 1962 m. Jis jungia trijų miestų – Gdansko, Gdynios ir Sopoto – studentus. Klubas vidurinių mokyklų moksleiviams organizuoja žinių apie Pamario kraštą konkursus, rengia „adaptacines” keliautojų stovyklas pirmakursiams ir tradicines keliautojų stovyklas. Pamario kašubų susivienijimas leidžia mėnesinį kultūros žurnalą „Pamerania”. Nemažai dirbama knygų leidybos srityje: spausdinamos monografijos, grožinės literatūros kūriniai, moksliniai darbai, dainų rinkiniai, kalendoriai, žodynai bei kiti informacinio pobūdžio leidiniai.

• Akademinio žemaičių jaunimo korporacija „Samogitia” Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijoje įregistruota 1996 m. pabaigoje. Tiems, kurie domisi žemaičių studentų kultūrinių sąjūdžių istorija, gerai žinoma tarpukario metais Lietuvos aukštosiose mokyklose veikusių žemaitiškų korporacijų, kurios dažnai vadindavosi „Samogitia”, veikla. Korporacija, įgyvendindama kultūrinę-edukacinę programą „Žemaičių akademinio jaunimo kultūriniai sambūriai XVII-XX amžiais”, šiemet yra surinkusi nemažai medžiagos apie šių studentiškų organizacijų veiklą. Ji jau įvesta į elektroninį leidinį „Žemaitija”. Neseniai įkurta Akademinio žemaičių jaunimo korporacija „Samogitia” – bandymas atkurti buvusių korporacijų veiklą, vienyti įvairiose aukštosiose mokyklose besimokantį, Žemaitijos istorija ir kultūra besidomintį jaunimą ir skatinti jį aktyviau dalyvauti visos Lietuvos kultūriniame ir moksliniame gyvenime. Korporacijos branduolį sudaro įvairiose Vilniaus aukštosiose mokyklose besimokantys studentai, prie jų jungiasi jaunimas iš įvairių Žemaitijos miestų ir miestelių. Korporacijos pirmininkė – „Žemaičių žemės” žurnalo redaktorė Danutė Mukienė. Vilniaus žemaičių jaunimas turi savo folkloro kolektyvą „Virvytė”. Korporacija dalyvauja ir šiemet įsikūrusio Žemaičių kultūros, akademinio jaunimo ir vaikų paramos fondo veikloje, daug kuo prisideda leidžiant ŽKD redakcijos leidinius.

• Su Pamario kašubų kultūriniu susivienijimu bei studentų klubu „Pomerania” „Samogitia” korporacija bendrauja nuo 1997 m. pavasario. Praėjusią vasarą grupė AŽJK „Samogitia” narių dalyvavo tarptautiniame baidarininkų sąskrydyje Lenkijoje, kurį organizavo Šv. Maksimilijano Kolbe namai Gdanske (direktorius tėvas Roman Deyna). Šio sąskrydžio metu turėjome galimybę paplaukioti Lenkijos ežerais ir upėmis, susipažinti su kaimyninės šalies gamta, kultūra, pramokti lenkų kalbos. Sąskrydžio metu glaudesni ryšiai užmegzti ir su Pamario kašubų kultūriniu susivienijimu, studentų klubu „Pomerania”. Šiemet AŽJK „Samogitia” kartu su šiuo klubu įgyvendina prajektą „Lenkų ir lietuvių ilgamečio bendradarbiavimo pėdsakai senuosiuose Žemaitijos dvaruose”. Šį projektą remia ne tik žemaičių kultūriniai judėjimai, veikiantys Lietuvoje, bet ir PHARE Pilietinės visuomenės plėtros programa. Vilniuje ir Žemaitijoje vykusi tarptautinė ekspedicija po senuosius Žemaitijos dvarus ir miestelius – tai dalis minėto projekto.

• Lenkijos kašubus ir žemaičius, anot klubo „Pomerania” narių, jungia domėjimasis savo krašto istorija, kalba, kultūra, tautosaka, aktyvus kultūrinis judėjimas. Panašumų ir skirtumų tarp kašubų ir žemaičių mokslininkai ieškojo ir moksliniame seminare-konferencijoje „Kašubai ir žemaičiai vieningoje Europoje”, kuris įvyko 1998 metų spalio 5-9 dienomis Gdanske, Pamario kašubų kultūrinio susivienijimo centre.

***

Žemačių akademija, Žemaičių kultūros draugijos Informacinis centras, Akademinio žemaičių jaunimo korporacija "Samogitia" bei kai kurios kitos Žemaitijos krašto kultūros įstaigos, kolektyvai bendradarbiavimą su Pamario kašubų kultūriniu susivienijimu, atskiromis jo organizacijomis tęsė ir 1999 metais. Buvo rengiami ir įgyvendinami bendri kultūriniai projektai. 1999 m. pradžioje Vilniuje įvyko bendras Pamario kašubų kultūrinio susivienijimo ir Žemaičių kultūrinio sambūrio organizacijų vadovų, atstovų susitikimas, kuriame aptarti žemaičių ir kašubų bendri veiklos uždaviniai ir perspektyvos. 

1999 m. vasarą bendras kultūrines programas su pamario kašubų krašto tautodailininkais įgyvendino Skuodo muziejus ir Žemaitijos tautodailininkų sąjungos Skuodo skyrius. Akmenės rajono Viekšnių miestelio folkloro kolektyvas "Poilsėlis" dalyvavo Gdanske įvykusiame tarptautiniame folkloro festivalyje. 1999 m. rudenį Pamaro kašubų krašte organizuotame tarptautiniame mėgėjų teatrų festivalyje dalyvavo Kretingos kultūros rūmų teatras.

1999 m. net keturiuose bendrai su Pamario kašubais parengtuose kultūriniuose projektuose dalyvavo Akademinio žemaičių jaunimo korporacija "Samogitia": besimokantis Žemaitijos jaunimas Gdanske kalbų kursuose mokėsi lenkų ir vokiečių kalbų. Tame pačiame mieste buvo surengtas Europos šalių šokių seminaras. Lietuvos, lenkijos ir Ukrainos jaunimas kursų metu gilino žinias žurnalistikos srityje, analizavo teisinius etninės kultūros pagrindus Lenkijoje, Lietuvoje ir Ukrainoje. Skuodo ir Telšių rajono jaunieji kraštotyrininkai, dalyvavę kraštotyrinių darbų konkurse "Kuo panašūs žemaičiai ir kašubai?" ir pateikę jam geriausius darbus, turėjo galimybę plačiau susipažinti su Gdansku, Pamario kašubų kraštu ir 10 dienų paplaukioti baidarėmis po Lenkijos upes ir ežerus. 2000-aisiais metais šis kultūrinis bendradarbiavimas pratęstas.

Danutės Mukienės, Virginijos Valuckienės ir Sigito Varno nuotraukos

© Žemaičių kultūros draugijos redakcija Tinklalapis atnaujintas 2003.10.29 . Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt