- PIRMOSIOS ŽEMAIČIŲ MENO PARODOS
-
- Danutė Mukienė
-
Pirmosios žinios apie Žemaitijoje organizuotą didesnę šio krašto
dailininkų kūrybos parodą, kaip bebūtų keista, mus pasiekia iš
II-ojo pasaulinio karo metų. Jei žinai, kad prieškario ir karo metais
Telšiuose būrėsi didžiausi Žemaitijos intelektualai, kad čia aktyviai
veikė Žemaičių meno ir mokslo centras, žemaičių rašytojų sambūris,
profesionaliais pagrindais dirbo Telšių teatras, tuo itin stebėtis
netenka.
Dailės paroda Telšiuose II-ojo pasaulinio karo
metais
Žemaitijos krašto menininkų veiklos pakilimą karo metais pirmiausia
inicijavo tuo laikotarpiu į Telšius gyventi sugrįžę jauni, tačiau
Lietuvoje jau gerai žinomi dailininkai Paulius Augius-Augustinavičius ir
Telesforas Valius. Jie, bendradarbiaudami su Žemaičių muziejaus Alka
direktoriumi poetu Pranu Geniu, 1943 m. lapkričio 7 d. Alkos
muziejaus didžiojoje salėje ir surengė minėtą parodą. Tai kartu buvo
ir vienas iš svarbesnių Žemaičių meno ir mokslo centro Žemaičių
dailininkų sekcijos renginių karo metais. Reikia pažymėti, kad tokio
pobūdžio parodos Telšiuose buvo rengiamos ir iki karo - Žemaičių muziejaus
Alka iniciatyva, tačiau jos buvo tik įžanga į 1943-ųjų renginį,
kurio atidarymas kaip reta išjudino Telšių visuomenę. Renginyje
dalyvavo pats Žemaičių vyskupas V. Borisevičius, nemažai tuometinės
valdžios atstovų, svečių iš kitų miestų. Tarp jų matėsi F. Kirša
ir grupė Šiaulių teatro aktorių, Tėviškės redakcijos,
radiofono darbuotojai, delegacija iš Salantų ir kt. Apie parodą buvo
parengtas platus reportažas ir per Lietuvos radiją.
Beje, atkreiptinas dėmesys į tą faktą, kad, kaip parodos atidarymo iškilmėse
pažymėjo Žemaičių meno ir mokslo centro pirmininkas K. Mockus, šioje
parodoje kartu su žemaičiais dailininkais savo kūrybą pristatė ir būrys
menininkų iš kitų Lietuvos vietų. Iš viso parodoje dalyvavo 22 žemaičiai
dailininkai ir 22 jų bičiuliai, eksponuota daugiau negu 110 jų
kūrinių.
Minėto laikotarpio spaudoje randame tokius parodos komentarus: Daug
paveikslų vaizduoja Žemaičių peizažą, jūrą arba žemaitį žmogų.
Žiūrėk, čia A. Galdiko Beržoras, čia T. Valiaus - Telšiai.
Tarp dailininkų čia rasi ir vyresnės (A. Galdiką, P. Kalpoką), ir jaunesnės
kartos atstovų - (A. Gudaitis, T.Valius, V. Galdikas - Telšių gimnazijos
mokinys). Parodoje iš viso dalyvauja šie dailininkai: L. Andriejauskas,
P. P. Aleksandravičius, P. Augius-Augustinavičius, J. Bagdonas, G.
Bagdonavičius, A. Bilevičius, J. Dagys, J. Docius, A. Galdikas, V.
Galdikas (gimnazistas), B. Gedvilienė-Vilkutaitytė, A. Gudaitis, J.
Janulis, P. Kaufmanas, P. Kalpokas, R. Kalpokas, L. Kazokas, J. Kiaunė,
Č. Kontrimas, P. Krinickas, T. Kulakauskas, J. Kuzminskas, P. Lukošius,
I. Piščikas, Z. Petravičius, J. Perkauskas, Z. Plechavičienė, B. Pundzius,
V. Ratas, S. Sidabras, V. F. Sipavičius, J. Steponavičius, J. Sarkevičius,
E. Šalkauskas, K. Šaulys, A. Šepetys, K. Šimonis, A. Šukys, S. Ušinskas,
T. Valius, J. Vienožinskis, L. Vilimas, V. Vizgirda, A. Žmuidzinavičius-Žemaitis.
Malonų įspūdį paroda daro savo sutvarkymu ir paveikslų išdėstymu.
Organizatoriai įdėjo milžinišką darbą ir žemaičiai tai vertina.
Jie nori, kad ši paroda būtų atidaryta ne tik Telšiuose, bet ir kitose
Žemaičių vietose, nes dabartinėmis sąlygomis ji daugeliui žemaičių
neprieinama. Jau F. Kirša pažadėjo dėti visas pastangas, kad ji būtų
perkelta paskui į Šiaulius. Šitie meno turtai, kurių žemaičiai be galo
yra išsiilgę, turėtų iš Šiaulių keliauti į Mažeikius, Kretingą,
Tauragę ir Raseinius. (Žemaičių žemė (Telšiai). Meno šventė
Telšiuose - Žemaičių dailininkų dailės paroda . 1943 m., Nr. 44.)
Telesforas Valius: Apie parodą, menininkus ir
Žemaitijos dailės perspektyvas
Aiškesnį vaizdą apie šią parodą galime susidaryti iš 1944 m. sausio
8 d. tame pačiame leidinyje paskelbto Telesforo Valiaus straipsnio
Dailės paroda Telšių Alkos muziejuje. Čia jis rašo
(kalba netaisyta):
Tenka konstatuoti, kad ji teikia gana gerą įspūdį. Bene didžiausia
šios parodos pasisekimo priežastis yra tai, kad dauguma jos dalyvių savo
kūriniuose sprendžia įvairiausius dailės uždavinius, įvairiausiose
temose, su dideliu asmeninės širdies atvirumu ir originalumu.
Daugumos darbų siužetams panaudota pilkoji Lietuvos gamta. Iš viso
gamta yra didžiausias dailininko mokytojas. Tačiau tikras dailės kūrinys
yra vertas kūrinio vardo tik tada, kada dailininkas tą gamtos patiektą
medžiagą perduoda drobėje ar kitoje medžiagoje komponuodamas pagal jo
širdies ir meninės kultūros reikalavimus. Kaip sukurtame gamtovaizdy,
taip ir bet kokio žanro kompozicijoj turi būti aiškus dailininko aš.
Nukopijuoti gamtą, tokią, kokia ji iš tikrųjų kūrimo metu stovi prieš
kūrėjo akis, tai dar nėra kūrinys (
) Tikras dailės kūrinys bus
tik tada, kada dailininkas, kurdamas savo kūrinį, jį išgyvena, perleidžia
per savo vidaus prizmę ir išstudijavęs kiekvieną kompozicijos detalę
sukomponuoja ją medžiagoje. Tik tas kūrinys susilauks turinčių pajautimą
meno dalykuose visuomenės narių tikro pasitenkinimo ir tik tas kūrinys
bus įneštas į Lietuvos meno lobyną kaip neįkainojamas turtas. Šioje
parodoje, tektų pripažinti, ne visi išstatytieji darbai tuo pasižymi.
(
) Jaunosios kartos pratinimas prie tikrųjų dailės kūrinių yra didžiausias
pačių dailininkų uždavinys. (
) Turime eiti prie to, kad lietuvis,
kokio jis išsilavinimo bebūtų, išgyventų visus jam pateiktus kūrinius
kartu su nuoširdžiausiu kūrėju. Kitu atveju atsiras dar didesnis skaičius
pigiųjų, iš užsienio atgabentų Oildrukų garbintojų. (...) Siekiant
kultūros kilimo, reikėtų laiks nuo laiko puikiose Alkos muziejaus
patalpose rengti rinktinių kūrėjų parodas. (
)
Trumpai pažvelkim į tuos, kurie dabartinę parodą padarė įdomią ir
tikrą. Tai visa eilė žemaičių ir jų bičiulių dailininkų, kurie
savo darbais yra išgarsinę Lietuvos vardą plačiame pasauly.
Čia tarp dalyvių surandame Vilniaus Dailės akademijos (V. D.)
profesorių, Lietuvių Dailės pionierių dailininką J. Vienožinskį. Jo
vienas aliejinis paveikslas Turmantų miškelis parodo autoriaus
didelę kultūrą, kaip kompozicijoj, taip spalvose. Koloritas ramus, piešinys
tikras, bet supaprastintas, kaip paprasta ir rami Turmantų apylinkė.
Tačiau dailininko V. Vizgirdos perdėm lietuviškas peizažas. Dailininkas,
kaip šiame, taip ir kituose savo kūriniuose, ieško tikrojo, tik
Lietuvos padangėse būdingo mėlynai-žalsvuose tonuose išlaikyto
lietuviško peizažo. Jis stengiasi, kad kompozicijoj vaizduojamasis peizažas
būtų persunktas lietuviškumo nuotaika.
Dailininko P. P. Aleksandravičiaus skulptūra visuomet patraukia savo
nuoširdumu, ramumu bei stabilumu. Jo kūrinyje kaip tik jaučiasi rašytojo
Anglickio vidinis išgyvenimas.
Profesorius dailininkas A. Galdikas yra labai produktyvus. Parodoje
randame dvi, tik Galdikui charakteringas peizažo temperas, puikią temperą
Bukėtas ir tris grafikas. Visuose dailininko darbuose jaučiasi
meistriškumas ir išgyvenimas.
Profesorius dailininkas P. Augius-Augustinavičius pateikė vieną grafiką-medžio
raižinį ir keletą akvarelių. Kaip grafiką Augustinavičių yra įvertinusi
ne tik Lietuvos kritika, bet pažįstamas jis ir kitur. Savo kūryboje dažnai
naudoja žemaičių buities gyvenimą. Akvarelės atliktos drąsia
technika, spalvose originalus, naujas.
Dailininko P. Kalpoko du puikūs piešti portretai. Jis abu portretus kūrė
Telšiuose.
Dailininkas A. Gudaitis parodai pateikė ankstyvesnius du kūrinius.
Vienas iš jų tempera, antrasis - sangvino piešinys.
Matome ir vieną dailininko Rimto Kalpoko peizažą. Tai pilkame
kolorite atkurta miesto gatvelė. Dailininkas S. Ušinskas pažįstamas
kaip Lietuvoje taip ir užsienyje kaip tapytojas-dekoratorius. Tris jo
dekoracijų eskizus randame parodoje.
Toliau grafikai: dailininkas J. Kuzminskis su vienu medžio rėžiniu,
dailininkas J. Steponavičius su dviem spalvotom litografijom. Dailininkas
L. Truikys parodė naujas, nuotaikingas, puikia technika nupiltas
akvareles.
Dailininką L. Vilimą atstovauja keturi dekoratyviniai darbai. Puikus
freskos Derliaus pabaigtuvės eskizas. Greta šių aukštųjų dailės
mokyklų auklėtojų darbų puikiai reprezentuojama nusipelniusių Lietuvos
dailei senesnės kartos dailininkų kūryba. Dailininkas A. Zmuidzinavičius
išstatė tris lietuviškojo peizažo kūrinius. Kaip šie, parodai
pateikti, taip ir kiti dailininko kūriniai autoriaus paidealizuoti, tam,
kad būtų galima išgauti pasakiškai subtilią lietuvišką gamtą. Greta
jo - dailininko J. Janulio du meistriškai sukurti portretai, kurie
dvelkia senosios tapybos ramumu. Dailininko J. Šimonio Pasaka
nukelia mus į lietuviškųjų pasakų karalystę. Kūrinys atliktas
tempera.
Štai visa eilė jaunesniosios kartos dailininkų: dailininkas B.
Pundzius išstatė monumentalų portretą gipse. Jis pastaruoju laiku yra
iškalęs Puntuko akmenyje Dariaus ir Girėno portretus.
Dailininkas T. Kulakausko grafikos kūriniai pasižymi dideliu skoniu,
gera kompozicija ir ryžtinga linija. Tris grafikas pateikė ir dailininkas
V. Ratas.
Dailininkė B. Vilkutaitytė-Gedvilienė parodoje matoma trijuose
postuose: grynoji grafika, aliejinė tapyba ir spalvota iliustracinė tapyba.
Visi darbai įdomūs, tačiau ryškiausiai atmintina grynoji grafika.
Dailininkas J. Surkevičius džiugina puikia aliejine tapyba ir
nuotaikingai išspręstais dekoracijų eskizais. Dailininkas A. Šepetys
matomas su savo bene geriausiuoju kūriniu Nida. Dailininkė Z. Plechavičienė
pateikė įvairaus žanro tapybos kūrinių. Toliau matome
dailininkus-pedagogus, kuriems yra patikėtas būsimųjų dailininkų brendimas
dar gimnazijos suole.
Akvarelistai: kompoziciniu požiūriu puikus dailininko S. Sidabro
realistinis etiudas Tinklai prie Masčio. Dailininkas Č. Kontrimas
jau iš anksčiau žinomas kaip produktyvus akvarelistas.
Skulptoriai: dailininkas I. Kiaunė (Bulviakasis) ir dailininkas
J. Dagys (Kražių skerdynės).
Tapytojai: dailininkas J. Piščikas ir dailininkas A. Šukys. Ir
grafikas dailininkas G. Bagdonavičius. Parodoje debiutuoja ir dailininko
Sidabro auklėtinis - Telšių gimnazijos VIII klasės mokinys V.
Galdikas. Jo pateiktasis grafikos kūrinys teikia labai daug vilčių, kad
išaugs pajėgus dailininkas.
Paminint dailininką P. Kaufmaną, dailininką J. Perkauską (miręs),
dailininką K. Šaulį (miręs) ir dailininką L. Andriejauską su dailininku
A. Bilevičiu, būtų baigta vardinti bene visa grandinė kūrėjų, kurių
dailės kūrinių paroda dar ir šiandien tebevyksta Alkos
muziejuje.
