|
|
|
|
||
  
|
|
|
|
|
|
|
||
|
|
- BOBREKO DVARAS
Bobreko dvaras, kuris yra 6 kilometrai nuo Osvencimo, buvo didikų Potulickų nuosavybė. Prieš I-ąjį pasaulinį karą dvaras ir jo apylinkės priklausė Austrijai (jai atiteko po Lenkijos ir Lietuvos padalijimo), o po I-ojo pasaulinio karo buvo sugrąžintas Lenkijai.
Prabangius Bobreko rūmus pastatė Kazimieras Vaitiekus Potulickis. Apie juos buvo įrengtas gražus parkas, fontanas. 1880 metais po K. V. Potulickio mirties dvaras atiteko jo dukrai Marijai Gabrielei - Rietavo kunigaikščio Bogdano Oginskio žmonai.
Oginskiai vaikų neturėjo, užtat globojo našlaičius. Paveldėjimo keliu gavusi Bobreką, Marija su vyru nutarė ten įkurti vaikų prieglaudą. Tai buvo padaryta 1901 m. Našlaičiams - atskirai mergaitėms ir berniukams - buvo pastatyti du namai. Marijos Oginskienės rūpesčiu čia pastatyta ir kepykla, dirbtuvės (jose vaikus mokydavo amato), ligoninė, kurią aptarnaudavo iš Osvencimo atvykstantys gydytojai. Būtent čia, į Bobreką, buvo atvežta ir 30 Rietavo orkestrantų. Oficialiai jų pareiga buvo mokyti Bobreko našlaičių prieglaudos vaikus muzikos, tačiau svarbiausia priežastis, kodėl muzikantai atsidūrė Bpbreke buvo ta, kad kunigaikštienė, prasidėjus rusų-japonų karui, juos norėjo išgelbėti nuo mobilizacijos. Bobreke orkestrantams vadovavo Jonas Jakaitis. Čia veikė neoficiali orkestro mokykla, našlaičių choras, dažnai būdavo rengiami koncertai, spektakliai.
Po Bogdano Oginskio mirties M. Oginskienė pusę dvaro užrašė vienuolynui, kad šis toliau globotų našlaičių prieglaudą, o kitą pusę - sesers sūnui Adomui Zigmundui Sapiegai. Šis greitai gautą turtą paleido vėjais. Tada užpykusi kunigaikštienė išvyko į savo tėviškę Potulicus. Čia ji gyveno gana kukliai. Santaupos greitai nyko ir apie 1923-uosius metus ji buvo priversta dar labiau apriboti savo išlaidas.
Mirė Marija Oginskienė 1927 m., būdama 74 metų amžiaus. Ji palaidota šeimos mauzoliejuje Potulicuose.
Bobreke tebeveikia Marijos Oginskienės įsteigti vaikų globos namai. Kasmet čia gyvena apie 200 mažylių. Daugiausia tai vaikai su negalia - sutrikusio intelekto. Jais rūpinasi 15 vienuolių. Viena iš Bobreko gatvių, kuri veda link bažnyčios, pavadinta Marijos Oginskienės vardu. Prieglaudos sienoje 1977 m., minint kunigaikštienės Marijos Oginskienės mirties 50-ies metų sukaktį, jos auklėtiniai įmūrijo memorialinę lentą, kurioje yra užrašas: Didžios dvasios žmogui kunigaikštienei Marijai Oginskienei, mirusiai 1927 m., Bobreko prieglaudos kūrėjai.Nuotrauka iš E. Ravickienės archyvo
|
© Žemaičių
kultūros draugijos redakcija |
|
|
|
|
|
