"ŽEMAIČIŲ ŽEMĖ", 2002 m. Nr. 1
- EILĖRAŠČIAI
- Anglickis Stasīs
- TRUOBALĖ PRI OPĖS
- Vies truobalē čioprīna pašiaušė.
- Sens eso, kap latožis, nudrėbės par kuota.
- Metu peilē lig kraujė nugrondė pakauši
- Ož skuolas ėr ož dounas pasenosė plota.
- Jauno būdams aš pats ton truobalė pri opės
- Sokėrtau ėš velniuonėšku rōstu.
- Puo dėrvuonus aš akmėnis raustiau kap ruopės.
- Šēs laikās tuokė vėina akmens dešimtės ėšsėgōsto.
- Bova galės kap vondens ėr sekies ba vėina
- Merga vešlė dėdlē nuveiziejau par patė.
- Ėr nušvėta truobalės nurūkosės sėinas,
- Kad ana pėrma karta če kuojė pastatė.
- Biega opės. Čiorlena pruo gala truobalės.
- Lēduos vasaras, žėimas, pavasarē vešlė.
- Auga mėižiu auksėniu dėrvalės,
- Auga sūnā, dokteris rūga kap tešlas.
- Vuo kad pauga - stėprībės nabova kor dietė.
- Vėsė akmėnis rautė nuoriejė, draskītė pliešėma.
- Vėsė truoba ėr patė, kap ouga ėšsėrposė, geidė torietė,
- Svėrna pėlna grūdūn, vasaruojaus prikrauta kluojėma.
- Bat dėrvuonā jau bova vėsė ėšdraskītė,
- Ėr kap ruopės išraustītė akmėnis bova.
- Ėr nablėka žaliūkams sūnams, kon truobalie pri opės darītė,
- Ėr sapnā aple dėdėlė laimė kap dūmā pražova.
- Vėins, pražėlosi tieva truobalie palėkės,
- Ėšsėpluovė i pašali žemės par jūrės;
- Kėts, kap rodėni avėns, blaškītėis ožnėkės,
- Vīdams laimė apgaulė, i miesta ėškūrė.
- Vėins lėkau če, pasenės, solinkės.
- Riemou degėn ismegosi šuona.
- Vuo laukūn, tėik laukūn nugīventu aplinkou
- Vėsa žemė kaimīnu - dėrvuonā!
- * * *
- Aš jums dar nieka nasakiau aple ton sala,
- Bornuos napradariau aple prižielosi karklīna.
- Veiziek - tėn ontis nusklėndė i bala,
- Nukrimt kap velienas, nūmestas i ajerīna.
- Anuos tėn lėzdus neš ėš atlašiūn ėr smėlgu
- Ėr vākus ont kiaušēs kanapietās per.
- Geltuonus, kap kiaušīnė, ontīčius ėšved naožėlga
- Anuos ėr galvas i maurouta vondėni lig dogna ner.
- Tėn tuoks tīliejėms, kelnės atsėraitės,
- Puo sėitovas, puo ėštakas, puo maurus braida;
- Tėn tuoks klegiejėms žėlvitēs apžielosiuos pašlaities
- Ėr tuoks tauškiejėms balsa ėš lonkuos i lonka svaida.
- Truobalė tėn, solinkosi i kopra,
- Puo tuopuolēs ėr puo klevās kap senė kiūta.
- Retā pruo soglaustas šakas auksėnēs pėrštās saulė papeš anuos čiopra,
- Retā padraska vies keporė ėš šiaudūn ėr ėš kluosčiūn pasiūta.
- Vākūn tėn kopėtas puo kėima mietuos
- Ėr pelkės vondėns puo lītaus ėšdīkė taška.
- Gīvenėms tėn, kap tas šimtmietis sienis, ein ėš lieta,
- Vākā nu vondėns prisemtūn pelkiu nabtaška.
- Aš jums dar nieka nasakiau aple torpīna,
- Aple tas aplatas, tas ganiavas, tas pėivas,
- Kor moskolingas ronkas kel i dongo ōžoulīnā,
- Kor žemīn klump baltās žėidās apkrautas ėivas.
- BAGDUONS Apuolėnars Petras
- ŽEMAITĖJE
- Tuos žaliuoses pīvas, mėškā sliepėningė
- Tau šėrdi pagluosta kap muotīnas ronkas.
- Opeliu skaidriūju pakrontes žavingas,
- Kor paukštē greitsparnē pavasarēs lonka.
- Prabėls tau i šėrdi ožborontēs žuodēs,
- Nuvīs anī skausma ėr liūdesi pėlka,
- Atneš tava dvasē tāp laukta paguoda,
- Ėšklīdos i tuolėma klajuojėma ėlga.
- Vuo brongi ėr mīla šalės Žemaitėjes,
- Kas gal napamėltė tūn tava gražībiu?
- Sogrinžosi šėrdės jau nieka nabėje,
- Patīrosi meilė ėr džiaugsma barėbi.
- LIEKET, MINTES
- Ėlgesīs kap ronkas tīsās
- I ton krašta, i ton šali,
- Kor palėkuom mas vaikīstė
- Ėr jaunīstė žalė žalė.
- Kor Medžiuokalnis ėr Vėnta,
- Onžūlā žalė rīmuoje,
- Kor ožgimtė bova lėmta
- Žemaitėjuo mīlemuojuo.
- Kor aukštė pošīnā rīma
- Ėr čiuobrelē kvapa skleidė,
- Kor pasielē ėr arėmā,
- Dronses dūmas mūsa veidė.
- Lieket, mintes, jūns i tuoli,
- Gimta žemė apkabinket,
- Sena krīžio kap ton bruoli
- Rūtuoms, mietuoms padabinket.
- VIEL ĖŠVĪDAU
- Ėr viel ėšvīdau ton senōji krīžio,
- Pri kelė barīmonti žīma vasarelė;
- Laukūn žaloma, vasarā sogrinžos
- I sava īprasta auksėni keli.
- Ėr tuolē anī mielenījē
- Akes mon tarītom prikaustė,
- Kor žemė so dongom sosėlīje
- I regėni pati gražiausi.
- Ėr bangas napaprastā mīlas
- Ožplūda mon vėsa krūtėnė,
- Kap tuolėma srauniuojė Nīla,
- Kors tek tėn plačiausē ėštvėnės.
- Ėr ruoduos šėrdėm ėšbočiūtom
- Ton krīžio ėr pīvu žaloma,
- Gal ėlgesė bangas nurimtom,
- Kada to ižėngtom i gimtōji noma.
- BUORUSEVĪČĀTĖ-ŠĖDLAUSKIENĖ Elėna
- Skėro mamā
- Lesiau meilės grūdus
- Aš ėš tamstas ronku
- Tonkē mon dar ruoduos, -
- Stuovi vės pri longa
- Būdava, veizieso, -
- Niekāp nasupraso, -
- Lakstē kap kuoks viesols,
- Pīnē jouda kasa.
- Kumet pabalā tāp,
- Žingsnielis paėlsa?..
- Šėt - ronkas kap ledā
- Kāp? - Nabatsikelsi?!
- Tamstas nier ėr nier vės
- Kamė? Kāp - tėn? Mama?! - - -
- Nuvīst - žīd viel gielės , -
- Longs omžems sutema
- DŽERVIENĖ Teklė
- Taks par rogius
- Kāp ton smėlti, kāp ton žuolė
- Šimtā kuoju mīnė, trīpė!
- Žemė, je gali, - paskuolink
- Sava dėdėlė kontrībė.
- Ėr geroma duovėnuok mon
- Grīžtontiu skuolūm nalauktė.
- Kožd ė šnabžd rogē prinuokėn,
- Nažėnuojėn ėš kuo auga.
- Anėms narūp, kas daigėna,
- Viejūs napalūžtė muokė.
- Krės puo dalgēs vėina dėina,
- Tava meilės nasovuokėn.
- Liūdnos eilieraštis
- Lauks jau ėštoštiejės ėr ėšlīts.
- Joudvarniu būrē paviejou sklonda
- Kor, gerõjē žuodē, jūs paklīduot,
- Kuo i šėrdi kelė nabatrondat?
- Anon dabar lėngvē īr atrastė;
- Toštė tėn, kamė riuogsuojė kliūtis,
- Takā ba dīgliūm ėr seklės brastvas,
- Revā ožneštė, ožžielėn griūtis.
- Ėr pėktoma, ėr pavīda aš ožkeikiau -
- Naėšlīskėt ėš sunkoma vakarīkštė.
- Laisvė kelē nomėi īr parētė.
- Grīžkėt tik, gerõjē mona, grīžkėt.
- Genīs Pranis
- ŽEMAIČIOU
- Tvėrčiau sospausk, žemaiti, ronkuo žombi
- ėr gėlė vaga ėšvarīk par sava šali,
- vuo tava žemės pūdīmu veliena rombi,
- būk tvėrts, - tanapalaužėi tava galė.
- Ka ėšlek gervės, naktis praded šalčio dvelktė
- ėr golbē auksa konkalus padongie skombintė,
- tēp ėlgo rondās ėr tēp sunkē dvasiuo alktė,
- ėr vės nulēdus galva ētė paskou žombi.
- Tvėrčiau sospausk, žemaiti, ronkuo žombi
- ėr vaga ėšvarīk par vėsa žemė platė,
- gėliau ismeik nuoraga, dalgi linksmiau skombink,
- te vėsos sviets tavi ėr tava žemė mata.
- GĖRDĖNIS Aleksėndra
- FESTIVALIE
- Gerė metā, dėdlē poikė metā,
- Dėdlē šėltas, dėdlē švėisės dėinas.
- Naujė vėsū švarkā, naujė batā,
- I mergelkas važuojēs nebvėinas.
- Su neiluonās i su strainēs vaikēs
- Vākščiuo vėsas - poikės kap givatės!
- Kor mon līstė su skarmalās palaikēs? -
- Pri puikībiu tuokiū aš nepratės.
- Stuovio krūmūsė, prisiartintė giedous,
- Už pošėis užlindės šalėp kelė.
- Goudous prisigierosem susiedou,
- Bet i tas - neklausuos nie bėškelė.
- Tiktā spjauduos, cėgarietus kūrėn,
- Kaikū bliorb, tik kū - negal suprastė:
- A ka kuliganā šliauka pradūrõ,
- A ka nomėi kelė nebgalis rastė.
- Miegėno su pėiminims rokoutėis -
- Mona rūpesnē ne galvuo i tėms:
- Rūp velnātems tik po krūmus doutėis,
- Rūp tik dornė špuosā i siotėms.
- Čė užgrajėj trūbā - šonkē tronkē -
- Kuojės patės praded šuokinietė.
- Veizo - šuok vėinkuojē i vėinronkē -
- Kap mon su dvėm kuojėm ištūrietė?
- Junto - kaikas patės kėnklės degėn,
- Vo mergelkas švaipuos, duntis ruoda
- Nebgalio iškintietė - i mauno tekėns,
- No, i šuoko, kap pragierės pruota!
- SĒSTONT
- Albertou
- Kriuok a joukēs - metā maun kap žaltē,
- I nemačīs čė ne kriuoksėna, ne jouks.
- Tik apsižvalgē - vėiziek: jau plaukā baltė
- Kap cėdabros, kap tapaliu pouks.
- Ruoduos, kū tik buvuom mažė vākā -
- Tuokėi mīlemė i tuokėi poikė
- Muotineliau! Vakar, tiktā vakar
- Lakstiem, laigiem paopēs kap zoikē.
- Ruoduos, nesenē vėsā palėkuom vīrā
- I nušuokuom muotinā nu skraita.
- Jaunīstelė, dielkuo to nuvītā,
- Dielkuo praliekē ir išnīkā tėik greit?
- Dā tebspind pastuogie mūsa dalgē,
- Dā i žumbis untā suvės naus,
- Jug i sieklu pūdīmā išalkõ
- Zars kap špuokā rudini nerėmaus.
- Šauk dar atsisoktė i tėi kalnelē,
- Nu katrū pakėltė i tuolėi liektė taisēs.
- Tėkrā šauk!.. Bet negriaudinkēs - nerēk:
- Tiktā dėbėsis ir akminis nesēst.
- ŽEMAIČIŪSĖ
- Jug gerā, ka čė drōsiau varnu būrē
- Par umžius sukiniejēs unt alksnīnās,
- Ka tavi kėtēp čė vadėn, vuo sūrē
- Tėik skanē kvep - pavasarēs i kvīnās,
- Ka niekumet čė nie geriausem žmuogou
- Nie vėins itėktė par daug neimeigė:
- Čė viejē žiaurė dėdlē tonkē kriuokau -
- Toupītė ipratėn i pėktoma, i meilė.
- Jug gerā, ka čė daugiau būn aiškoma,
- Ka kėtēp čė pagoud, net ne tēp mošās,
- Ka žuodē jūro atsidoud i skomb
- Ligu varėnē kamėnūsė unt ōšās,
- Kad anėi - kap tėi alksnē - neišnīkst,
- Ka laikuos - kėitė, ėšdėdė i statė
- Jug gerā, kad apėntās i jaunīstė
- Pargrīžtam, metus svetėmus numetõ!
- KAZRAGIS Algėrds
- Pjaun bA peilė, dor bA īlas
- Vadėnous aš Vaškīs Ontė -
- Prīšakie ba vėina dontė.
- Matuot patis, kuoks aš vaikis,
- Tuokiūn retā pasėtaikīs:
- Platiūn petiūn, aukšta stuota,
- Čioprīnelė garbanuota
- Vuonės, Barbės ė Petruonės
- Kiaurā loptėis lioub diel monės.
- Babkuoms šierė, vīnās gėrdė,
- Ne vėina atvierė šėrdi.
- Aš - nie krust, a nie ėš vėitas
- Sakė - eso būda kėita.
- Tēp ė būtiuo omžio bėngės,
- Meilės bortu gal ėšvėngės,
- Jego ne ta auksaplaukė,
- Kor gīvenėma sojaukė.
- Anuos akis kap perkūnā
- Trėnkė mona vėsa kūna:
- Žondā bala, ausis kaita,
- Junto - vėsa dūšė raituos
- Junto - nabier Vaškė Ontės,
- Belėikt paėiškuotėis pontė,
- Ožsėnertė sau ont kakla
- Ėr ožbėngtė meilė akla.
- Dorni, dorni, - viel galvuojo, -
- Spiesi dar ožverstė kuojės.
- Prabavuok sosėpažintė,
- Prisėglaustė, apkabintė
- Prabavuojau. Atsėkondau -
- Ožveliejė mon par spronda.
- Mažėlėkė, vuo kad diejė -
- Gera posdėini goliejau.
- Puo tuo bova baisi gieda,
- No, bet anuos naregietė.
- Aš, bruolelē, nabgaliejau
- Tēp jau dėdėlē mīliejau.
- Anuos amats - dontis trauktė.
- Nier kuo, mėslėjo, balauktė.
- Nuejau, aprėšėis žonda,
- Sosėgiedės, nusėgondės
- - Pavardė?
- - Aš - Vaškīs Ontė,
- Atejau ėštrauktė dontė
- Gelžėis krasie pasvadėna,
- Mona galva atkragėna
- I anuos akis veiziejau -
- Daugiau nieka nabnuoriejau.
- - Kurioj vietoj jaučiat skausmą?
- - Vėsor, daktarė brongiausė.
- - Kurį trauksim? - viel paklausė.
- - Tou, kor prīšakie, pėrmiausē.
- No ėr traukė, no ėr ruovė,
- Aš kap veršis pjaunams bliuoviau.
- Nuoro anon viel regietė -
- Ontra donti rēks pridietė
- Grētā borna Vaškė Ontės
- Par ton meilė lėks badontė.
- Pjaun ba peilė, dor ba īlas,
- Šėrdės kraujēs apsėpīlė.
- Vaikē, mergės, ratavuokėt,
- Kon darītė - sogalvuokėt.
- Kobėlios Justīns
- KĀP RĒK VĖSKOU PADĖRBTĖ
- - ka nuori Žemaitėjė padėrbtė,
- rēk turietė daug vondėnū
- ė nemažā žemės
- krūvas akmėnū
- rēk vėsor sovėlktė
- ė stombio žvīro arba smėltė
- ėlgus kelius ėšpėltė,
- rēk daug darbū ėšraustė,
- kalnū kalnaliu ėš žemės ėškeltė,
- ka par tas lonkas ė daubas
- biegtom opalē šaltė, -
- ont vėskuo tuo kāp nuorintās
- ožtėmptė da turiesi žema dongo,
- paleistė sunkius debesis,
- ka eitom ė eitom vės rudini
- par Palonga
- bjaurē sunkē būs mon
- priželdintė vėsor tėik mėškū -
- tumsiū eglīnu, švėisiū beržīnu ė mažū krūmaliu -
- ė dā laukus keisto švėiso apšvėistė,
- uo kuokemė torgou rēks mon sulīgtė raistus,
- kvapus numū ė žemės,
- i džiūnontė šėina
- bėjau ė pamislītė, kāp rēks
- tėik muolė daubuos prikastė, išmintė,
- ėšdegtė tėik rauduonū plītu,
- ka ont kuožno kalnalio stuovietom
- puo maža bažnīčė, -
- ak, anou dėina Valončios dā lėipė, -
- rēk itaisītė anam Varnius
- ė vėsa vīskupīstė
- žmuogau, kamė to gausi tėik laika,
- ka tėlptom vėsė karā,
- dešimtimis marū
- ė sokėlėmā, -
- jug šimtās kartu
- spies tavėm ožplaktė
- ė Kaunė pakartė --
- kas apsakīs, kėik rēk vėitas,
- ka vėskas, kou dā padirbsi,
- sotėlptom -
- ė žali žuolie, ė kraujė lašos,
- ė tas ontā liūdnos žmuogos,
- kor stuov ont Bartovas tėlto - -
- Žemaitiu kapalē
- I. Žmuoniū neblonkuomė smėlguos mara kapalē -
- užžielė i anus takā, dolk pruo anus žvīrkelē,
- plaun ėr griauž anus šaltė senė opalē,
- pūn ėr vėrst žemīn krīžē sukrīpė kelė - -
- Tėn žemougės sėrpst - kap kraujė lašelē -
- ėr bokštė drėižā ont kūlēs šėlduos saulelie,
- kap mėslės ėšlaksta, nu gīvūju kavuojės -
- tėi mara metelē - nekrikštītė vākā smėltelie -
- Tėn žmuogos sustuoji, - tēp tīlē aplinkou, -
- tik šnar, rokoujės sau kažėkou lazdīnu lapelē -
- ar anėi pasakuo kou, ar anėi atmėn kou
- ėš lažu laikū - ėšgėrstė nebgalem
- Pareit ėš tėn mamalės, par aploukus senelē,
- ont prigrinda sied, veiz pruo lungus ėlgā,
- kāp lītos žardėinuos līn, kāp džiūn doubuos lėnā -
- tik mes - gīvõjē - ėš niekor pareitė nebgalem
- II. Ištrīška saulelė, dongos deg, gīvenėms bund
- Ėr debeselē kap jautelē nu Darbienu ēn, -
- mūsa darbā, mūsa vargā jau gelžkelēs dund -
- gīvena če suoduo žmuonis, bet jau nebgīven
- Bet saka, ėr tėn aug krīželē ėš ašaras vāka,
- saka, ver tėn širdi suopolė kalavėjē, -
- pašvaistė kap Kristaus kraus deg
- do žuodē, saka, gīven tėn - vrag naroda -
- Baisesnė ož žmuogo, joudesnė ož kaltė, -
- žvaizdie žemaitiu, to kieli paruodīk
- ėr lēsk anims mumis prisėkeltė.
- III. A žvaizdie mirkčiuo, a deg dūšelė,
- a medės tumsuo žībčiuo akės vėlka, -
- nie žėnkla kuokė, nie krīžiaus, nie takalė -
- kāp jums, bruolelē, če mėiguotė ėlgo!
- Kāp švėit tėn mienou, kāp lapā blėzg,
- kāp šalts sėdabros ont šėrdėis jums varv,
- kāp suklink paukštis gīvs lėzdė, -
- kas beatspies jūsa pavardės ė vardus?
- Par naktis vėinė, par dėinas vėinė -
- nematuomė, nežėnuomė - so šaknimis žemie,
- so laisvė ont kaklo, so muotinas pėino,
- so šaltuos smėltės saujeliems
- - A gėrdat vėdurie naktėis, kāp žemė
- ėš mėrtėis keltėis vadėn? -
- - Nie žėnkla nier, nie krīžiaus, nie takelė, -
- tad kāp mes pareisem ėš tėn?..
- KRīževičātė Teklė
- Žemaitėšks pasėrokavėms
- - Vuo kumet, mergelė brongi,
- Aš tavi turieso?
- Vuo kumet kap kvietka longė
- Pas monės žīdiesi?
- - Vuo tumet, bernieli mona,
- Būsma kap balondē,
- Kumet ėšdrapakousi
- Diebesis padongie.
- - Vuo tumet, kumet mienulie
- Rugelius pasiesi,
- Tumet aš tavi vėina
- Truopnē pamīlieso.
- - Vuo kumet, mergelė mona,
- Vėnčiavuotė būsma?
- Vuo kumet veselė trīpsma
- Naujuo truobalie mūsa?
- - Kumet ėš dongaus žvaizdieliu
- Vīna mon ėšspausi,
- Tumet tavi - luocna vīra,
- Pri šėrdėis priglauso.
- Mileikienė Vuona
- Žemaitėška meilė
- Vuo pasakīk, a viel atėisi
- Suklīkos pėmpē ont dėrvuona?..
- Aš tau ronkelė viel ėštėiso
- Ė mūsa meilė būs na muonā.
- To mon sakīsi: Mīlo baisē -
- Ė špuokā švėlpaus ont šakelės
- No, pasakīk, a viel atėisi,
- A gildītė apsėmuok šėrdelė?
- Jezminā pasklēs skani smuoka,
- Saulelė tūpsēs ož beržīna.
- Aš tavės laukso nusėkriuokusi,
- Darželie kvietka nusėskīnusi.
- Vuo kas par kelms ta meilė īra,
- Ka širdi bada kap so peilēs?
- Ba meilės šėrdės jau sostīra,
- Kuoks durnis ėšgalvuojė meilė?
- RAMUONĀTĖ-MUKIENĖ Danutė
- * * *
- Metā
- Vės retiau anus skaičioujo.
- Dėinas
- Kāp laukam ateinontiu!
- Nepagalvuojem,
- Palīdiedamė anas.
- Valondas
- Kuokės trapės anuos,
- Nesolaikuomas.
- Mėnotas
- Sekundės
- Akėis mėrksnis
- Pėrms snėigs
- Pėrms snėigs
- Savės dar negoudo -
- Ligi pavasarė tuolėms kels.
- Pėrms snėigs
- Nuorietiuo šīpsuotėis,
- Bet gal būtė
- Žėmkėnteliou negerā.
- Pėrms snėigs
- Sogėrgžd puo kuojuoms,
- Pėrms snėigs
- Kap pasakuo krimt.
- Pėrms snėigs
- Tuoki krėsėna!
- Sveikėn žemė
- Pėrmuosės snaigės
- * * *
- Žemaitėjuo līn
- Grētā - rodou
- Vuo šėrdie - pavasaris
- Ėr nenuorio pripažintė,
- Ka vėskas jau praejė.
- Dar ne laiks, ne laiks
- Ožtrauktė longus,
- Dar joukas akis,
- Par sapna junto,
- Kāp kvep rīta rasa,
- Kāp maudaus jūruo,
- Palēdo kasas,
- Ėr vėskas aplinkou tep pat,
- Kap pėrma jaunīstės pavasari
|
© Žemaičių
kultūros draugijos redakcija, 2002 |
 |
 |
|
  |