Į pradžią

 

"ŽEMAIČIŲ ŽEMĖS" ŽURNALAS. 2003 m. Nr. 2

Žemaitijos kolegija 

 

Žemaitijos kolegijos svarbiausios datos ir įvykiai:

 

1859 m. kunigaikštis Irenėjus Oginskis Rietave įkūrė pirmąją Lietuvoje lietuvišką žemės ūkio mokyklą;

1925 m. Rietave veikė žemesnioji katalikiška mergaičių žemės ūkio mokykla;

1952 m. žemės ūkio mokykla pertvarkyta į žemės ūkio technikumą;

1967 m. prie mokyklos prijungtas didelis ūkis;

1975 m. prie technikumo įkurta kvalifikacijos kėlimo mokykla;

1991 m. technikumas pertvarkytas į aukštesniąją žemės ūkio mokyklą;

1992 m. privatizuotas prie mokyklos buvęs 6281 ha ūkis;

2002 metais aukštesnioji mokykla reorganizuota į kolegiją - aukštąją neuniversitetinę mokyklą.

 

Dabar Lietuvoje yra dviejų tipų aukštosios mokyklos - universitetai ir kolegijos. Kolegija - aukštoji mokykla, kurioje vyrauja neuniversitetinės studijos, o studentų daugumą sudaro jaunimas, studijuojantis pagal neuniversitetines studijų programas. Čia plėtojami taikomieji moksliniai tyrimai ir taikomoji mokslinė veikla arba profesionalus menas. Neuniversitetinės studijos - vienos pakopos, į praktinę veiklą orientuotos profesinės studijos aukštojoje mokykloje, sudarančios sąlygas įgyti taikomaisiais moksliniais tyrimais ir taikomąja moksline veikla grindžiamą profesinę kvalifikaciją.

Žemaitijos kolegija Rietave įsteigta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 1376.

 

Kolegijos misija, tikslai ir veiklos sritys

 

Laikinojo Žemaitijos kolegijos statuto fragmentai:

 

„Kolegijoje sudaromos sąlygos Lietuvos gyventojams įgyti aukštąjį išsilavinimą ir profesines kvalifikacijas socialinių, technologijų, biomedicinos, meno ir kitose srityse. Kolegija, atsižvelgdama į valstybinius ir darbo rinkos poreikius, rengia specialistus praktikus, gebančius savarankiškai dirbti pagal įgytą kvalifikaciją. Kolegija propaguoja ir įgyvendina mokymosi visą gyvenimą principus, sudaro sąlygas tęstiniam ugdymui, suaugusiųjų mokymuisi pagal asmens poreikius ir pasirinkimą.

Kolegija plėtoja visuomenės ekonominį, teisinį, estetinį, informacinės kultūros ir sveikos gyvensenos švietimą.

Kolegija, įgyvendindama savo tikslus, vadovaujasi demokratijos, visapusiško asmenybės ugdymo ir integracijos į Lietuvos ir užsienio akademinę bendriją principais“.

Kolegijos pagrindinis finansavimo šaltinis - valstybinės biudžeto ir pačios mokyklos uždirbtos lėšos (t. y. studentų studijų įmokos ir pajamos už mokamas studijas). Kolegija lėšų, reikalingų studentų mokymui ir materialinės bazės kūrimui, gauna ir iš Sporto departamento (15000 Lt plaukimo baseino stogo sutvarkymui). Iš žemės ūkio ministerijos bei laimėtų SAPARD konkursų - kursų organizavimui.

Kitas lėšas kolegija užsidirba pati. Vien kolegijos bazės atnaujinimui ir tobulinimui per metus išleidžiama apie 100000 Lt. Vadovėliams ir kitai metodinei literatūrai įsigyti per mėnesį skiriama po 2000 Lt.

 

Kolegijos struktūra

 

Kolegiją sudaro Vadybos bei Technologijų fakultetai.

Įgyvendinant bendradarbiavimo programas su Lietuvos ir kitų šalių studijų, verslo institucijomis, įstatymų nustatyta tvarka gali būti steigiami atitinkami kolegijos padaliniai.

Kolegijos struktūrą ir jos pakeitimus tvirtina direktorius, suderinęs tai su Akademine taryba bei Švietimo ir mokslo ministerija.

 

Kolegijos savivalda ir valdymas

 

Kolegijos savivaldos ir valdymo institucijos:

 

Steigiamoji taryba - visuomeninės priežiūros ir globos institucija, laikinai vykdanti Kolegijos tarybos funkcijas;

Akademinė taryba - aukščiausia akademinės savivaldos institucija;

Kolegijos laikinasis direktorius - vadovauja Kolegijai, veikia jos vardu ir atstovauja jai;

Studentų atstovybė - atstovauja Kolegijos studentų interesams. Atstovybę sudaro pariteto pagrindais išrinkti fakultetų ir studijų centrų studentai.

Žemaitijos kolegijoje 2002-2003 mokslo metus pradėjo 568 dieninio skyriaus ir 554 neakivaizdinio skyriaus studentai. Kolegijoje dirbo 134 žmonių: 54 dėstytojai, 15 administracijos ir būrys kitų darbuotojų.

 

Dieninės ir neakivaizdinės studijos

 

Dieninėse ir neakivaizdinėse studijose (dieninių studijų trukmė - 3, neakivaizdinių - 4 metai) galima mokytis šių programų:

Buhalterinės apskaitos, verslo vadybos, geodezijos ir žemėtvarkos, mašinų techninio eksploatavimo, žemės ūkio technologijų, želdynų ir jų dizaino.

Be to, nuo 2003 m. rugsėjo mėn. 1 d. bus vykdomas priėmimas į neakivaizdines išlyginamąsias aukštąsias (neuniversitetines) studijas asmenims, studijavusiems pagal šias aukštesniųjų studijų programas ir įgijusiems aukštesnįjį išsilavinimą:

* Automobilių techninė priežiūra, remontas;

* Buhalterinė apskaita;

* Geodezija ir žemėtvarka;

* Žemės ūkio komercija

* Žemės ūkio technologija.

 

Suaugusiųjų profesinis tęstinis mokymas

 

Žemaitijos kolegijoje jau keletą metų intensyviai vyksta suaugusių žmonių, taip pat ir žemdirbių, tęstinis profesinis mokymas bei švietimas. Įkurtas suaugusiųjų žmonių tęstinio mokymo centras, kuriam vadovauja Monika Gatulienė. Ji nuolat palaiko ryšius su visomis Telšių apskrities darbo biržomis, kaimų, miestelių seniūnais.

Centro tikslas - plėtoti suaugusiųjų švietimą Žemaitijos regione, sudaryti sąlygas dirbantiesiems įgyti trūkstamas žinias, tobulinti ar keisti turimą profesinę kvalifikaciją.

Užsiimama ir suaugusiųjų kvalifikacijos kėlimo bei profesinio mokymo poreikių tyrimu, organizuojami formalūs ir neformalūs mokymo kursai pagal darbo rinkos dalyvių pageidavimus, palaikomi ryšiai su darbdaviais, įmonėmis, organizacijomis, švietimo ir mokslo įstaigomis, rengiamos naujos, darbo rinkai reikalingos mokymo programos, dalyvaujama įvairiuose projektuose, kurių tikslas yra tobulinti suaugusiųjų tęstinį mokymą.

 

2002-2003 mokslo metais pagal darbo rinkos profesinio mokymo programas organizuojami šie kursai:

* miško pjovėjų;

* miško ruošos darbų vadovų;

* autotransporto priemonių remonto šaltkalvių;

* verslo organizatorių;

* elektros įrengimų priežiūros ir taisymo elektromonterių;

* autotransporto priemonių variklių taisytojų;

* autotransporto priemonių maitinimo sistemų taisytojų;

* A, B, C, D, E kategorijų traktorininkų;

* traktorininkų kvalifikacijos kėlimo;

* apskaitininkų;

* administracijos darbuotojų;

* verslo organizatorių;

* padavėjų;

* virėjų;

* kompiuterio vartojimo pagrindų.

 

Pagal SAPARD projekto krypties „Profesinis mokymas“ programas numatomi organizuoti tokie kursai :

*tvaraus ūkininkavimo privačiuose miškuose pagrindų;

* augalų apsaugos priemonių naudotojų;

* braškių auginimo;

* šiuolaikinių purkštuvų ir jų paruošimo techninei apžiūrai;

* taisyklingo karvių melžimo;

* kiaulių, auginamų mėsai, užkrečiamų ligų profilaktikos;

* kombinuotų pašarų kokybės kontrolės;

* pašarų energijos įvertinimo sistemos;

* ūkininko veiklos apskaitos paprastąja sistema;

* pažangaus ūkininkavimo taisyklių ir rekomendacijų įgyvendinimo;

* ūkininkavimo žinių pagrindų;

* sodybos interjero ir baldų projektavimo bei gamybos;

* žemės ūkio kooperacijos;

* kooperatyvų valdymo ir kontrolės organizavimo;

* kompiuterinio raštingumo, IT panaudojimo.

Į šiuos kursus žmones siunčia darbo biržos, bet galima mokytis ir už savo lėšas.

Per kursus dėstytojai moko ir paprasčiausių amatų, ir sudėtingesnių dalykų - apskaitos, marketingo, informacinių technologijų.

 

Studentų gyvenimas kolegijoje

 

Mokymasis ir poilsis, sportas, saviveikla, visuomeninė veikla - tai studentų gyvenimo kolegijoje kasdienybė. Po paskaitų energingiems, smalsiems, gabiems studentams yra galimybė kur ir kaip save ir savo sugebėjimus bei pomėgius realizuoti.

Kompiuterių kabinetai, interneto ryšys, biblioteka, skaitykla, kabinetai, laboratorijos, dirbtuvės, leidybos ir informacijos centrai - visa tai skirta studijoms, studentų mokslinei veiklai.

Sporto salė, stadionas, uždaras plaukimo baseinas (dėl lėšų trūkumo neveikia nuo 1999 m., dabar remontuojamas) skirti sportininkams, visiems, kas mėgsta aktyvų gyvenimo būdą.

Kolegijos intelektualai vienijasi į klubus - Diskusijų, Spaudos, Keliautojų, Informacinio raštingumo, Menų gildijos, Jaunųjų Oginskiečių, Tinklažmogių, Pirmos ir paskutinės pagalbos, Intelektualiųjų žaidimų ir kt.

Dainą, šokį, teatro meną mėgstantys studentai groja ir dainuoja estradiniame, vokaliniame ansambliuose, šoka šiuolaikinių šokių, aerobikos kolektyvuose, džiugina žiūrovus savo koncertuose.

Dalis studentų gyvena kolegijos bendrabutyje. Šalia jo yra valgykla. Mokestis už bendrabutį simbolinis. Buitinės sąlygos čia nuolat gerinamos - tam kasmet skiriama nemažai lėšų iš kolegijos biudžeto. Kiti studentai, turintys didesnes finansines galimybes, nuomojasi butus Rietavo mieste.

Žemaitijos kolegija savo veikla, planais, vizija ir tikslais tęsia Rietavo krašto tradicijas - ieško ir įgyvendina naujoves, skatinančias kelią į modernesnį gyvenimą.

 

Išsamesnę informaciją apie Žemaitijos kolegiją galima rasti internete. Adresas: http://www.zemko.lt