ŽEMAITIU - LIETUVIU KALBUOS ŽUODĪNS

• Paruošta pagal Končiaus Ėgna „Žemaitė šnekas“. 

• Paruošta pagal Daukonta Sėmuona „Būdas senovės lietuvių kalnėnų ir žemaičių“

S A M O G I T I A 
Nr. 8 (16). 
2002 m. groudis 

I leidėnė pradė 

Paruošta pagal Končiaus Ėgna „Žemaitė šnekas“. Londuons, 1961

• Abalga - negerū gandū skleidėms.

• Dugnuolė - vežėma dognėnė.

• Gakta - prišakėnė užrėista ragiu a pavažū dalės.

• Jepkė - kėimielis miestė, i katrou gal ivažioutė so vežėmo.

• Kinis - kiaulės kinis, migis.

• Kiuocis - kriepšis, kriežis.

• Kodalis - lauknešielis.

• Knioisis - uodas.

• Kramė - gīvatės, rupūžės galva (kartās tēp saka ėr aple žmuogaus galva).

• Kruvainē - so kraujēs somaišītė rogėnē mėltā ėr iškeptė kap douna.

• Kulīnā - akmėnīnā.

• Kūlis - akmou.

• Kopėta - krūva, būrīs žmuoniū.

• Lingīnė - kartė, katra īr skėrta luopėšiou pakabintė.

• Listins - līgē so pakraštio pripėlts inds.

• Mėigas - aruodā.

• Mėrkals - padažos, išvėrts ėš pėina, taukū ėr mėltu (kartās - dar ėr so smetuono).

• Nėbrė - jaunūmenės soejėms, pasėlinksmėnėms.

• Nuotrīnės - dilgielės.

• Perstekė - žebėrklos, īronkis žovėi nodortė ėr nodūros ėštrauktė.

• Ratpiedē - stėpėnā (ikaltė i stebolė).

• Skreits - sterblie.

• Staibis - kuojės dalės tarp kolkšnėis ėr blauzduos.

• Strubis - neaukšts, žems žmuogos.

• Teronkis - duoklos.

• Vaksietė - bartė.

• Vuotkuotis, vuotegs - buotags.

• Zeptas - lūpas, prosnas.

• Žīgioujės - šer, sovarėnie i kūtė gīvulius.

 

Paruošta pagal Daukonta Sėmuona 
„Būdas senovės lietuvių kalnėnų ir žemaičių“

A

• Abelnā (slav.) -visā, apskrėtā, bėndrā, aplamā.

• Abruozds (slav.) - paveikslos.

• Apėnt - iš naujė.

• Apgerbtė - apvalītė.

• Apieravuotė (slav.) - aukuotė.

• Atkalē - atvėrkštē.

• Auglius - javū derlios.

• Aulīs - avilīs.

B

• Bačka (slav.) -statėnė.

• Bariuotė - penietė.

• Bartės (slav.) - drevie so bitiems.

• Barva (slav.) - spalva.

• Bestėjė - gīvulīs, žvierės.

• Bėza (os) - plaukū pīnė.

• Blaivs - žīdros, melsvos (dongos).

• Blėndis - karklu rūšėis miedis.

• Bluks (is) - trinka, stuors pagalīs.

• Brags - ont keturiū kartiu pakelts stuogs.

• Brėsgėls - apīnasris.

• Brūklis - stuora lazda.

• Budīnė - budiejėms pri numirielė, numirielė sauguojėms.

• Būk ta - kap ėr, tarītom.

• Bunts - rīšulīs.

• Buklus - godros, sopratings.

• Buta, butos - ūkis, gīvenėms (truobesē, žemė)

• Bīlus - iškalbings, šnekos.

Č

• Čėdītė - miegtė.

• Čiokors - skīlie pri nomū gala pagal stuoga vėršūnė.

• Čiužins - gīvatė.

• Članks (pol.) - sanarīs.

• D

• Drepintė - drabstītė.

• Drūkts - stuors.

• Dūšė (slav.) - siela.

• Dībavuotė (slav.) - plaktė prirėšta pri giedas stolpa.

• Dīktė - truokštė, nuorietė.

E

• Eila - eilie.

• Erkelė - erkė (parazits).

G

• Gailē - tīru augals, nu katruo kvapa svaigst galva.

• Gaištė - mėrtė žemīn, nīktė.

• Galoutė - žudītė žemīn.

• Gasos (germ.) - gatvė.

• Gaspada (slav.) - nakvīnės noms, viešbutis.

• Gaspaduorios (slav.) - šeimininks, ūkininks.

• Gašus - gražus, puošnus.

• Gedautė - ilgietėis.

• Gėntība - giminīstė.

• Gerbtė - valītė, tvarkītė.

• Girgždelie - sanariū traškiejėms (atrits).

• Glousnioutėis - glamuonietėis.

• Guobietė - nuorietė, geistė.

• Guodings - garbings.

• Guorintė - baugintė.

• Greva - opės vaga.

• Gruometa (slav.) - laišks.

• Gumbs - stėprus vėduriū skaudiejėms, verous skausmos.

I

• Išgaištė - išdviestė, išnīktė.

• Iškada (slav.) - žala.

• Iškernuotė - išplūstė, iškeiktė.

• Iškėltė - išsėruoštė, išvīktė.

• Išlėižis - tarpupirštis.

• Išpeizuotė - išniekintė, išpeiktė.

• Išvainuotė - apšmeižtė.

• Išvuoktė - išvalītė.

J

• Jaukus - ramus, greitā pri kuo nuors priprontous.

• Juots - raitelis.

• Juka (germ.) - kraujėnė srioba.

• K

• Kaiptė - mėnkietė, alptė, sėlpnietė.

• Kakalis (germ.) - kruosnė.

• Kunkuols - mėltu kleckos.

• Karuonė (slav.) - bausmie.

• Kažis - kumelīs.

• Keimaris - do i vėina krūva soaugė rėišotā, vaisē.

• Kėnklės - ilėnkėms par kelius.

• Kernuotė - plūstė, keiktė.

• Kestė - dvė kartis, katruos īr nauduojemas šėinou neštė.

• Klastītėis - dongstītėis, siaustītėis.

• Kliebis - gliebīss.

• Kluoniuotėis (slav.) - lonkstītėis.

• Klupuris - gabals.

• Klūktė -prašītė.

• Kukštera - nogara, kopra.

• Kūlis - akmou.

• Kušintė - imtė, liestė.

• Kuškis - pluošts (plaukū).

• Kutintė - penietė.

L

• Laidars - akminim išgrīsta vėita, katra īr skėrta miešlams mestė.

• Laiškus - rūgštuoks.

• Landuonis - vuotės po nago, ėduonis.

• Leliuotė - džiaugtėis.

• Lieleša - dūrėms i šuona nu biegiuojėma.

• Litara (slav.) - raidie.

• Liousos (germ.) - laisvos.

• Lunka - karna.

• Līkis - skaičius.

M

• Mačītė (slav.) - padietė.

• Maita - dvieseliena.

• Maituotė - gadintė.

• Malkėnė - malku krūva.

• Medė - mėšks.

• Mėnavuotė - paminietė.

• N

• Nedielė (slav.) - sekmadienis.

• Nugis - dabar, juk, gi.

• Nujau - dabar.

• Nusigaloutė - nusižudītė.

• Nuvuoktė - nuvalītė.

O

• Oliuotė - klīkautė.

• Omenė - atmintės.

P

• Pagada (slav.) - giedra.

• Pagebsnus - uolus, i kou nuors linkės.

• Pagīmās - vėns paskou kėta.

• Pakajus - taika.

• Pakala - užpakalis.

• Pakrioštė - sumėnktė, sokrėstė, solīstė.

• Pakūtavuotė (slav.) - atgailautė.

• Palšvos - švėisē pėlks.

• Palšis - pėlksvos jautis.

• Panedielis (slav.) - pėrmadėinis.

• Pavalga - uždars (maists).

• Pesnuotė - tingē dėrbtė.

• Pirkšnis - žarėjės.

• Plenipotencėjė - igaliuojėms.

• Plieška - butelka.

• Prabuočītė (slav.) - atleistė.

• Pujuotė - blaškītė, siaubtė.

• Putelis - putins.

• Pīpīnė - švilpīnė.

R

• Rakanda - iš pliešu arba karklu nupinta nedėdėlė apali pintėnė be lonka.

• Rejė - kluojėms, kluons.

• Rendiets - nelīgus, gumbouts.

• Resnos - petings.

• Ruons - rousts.

• Rotoltė - apvīniuotė.

S

• Skarbs - torts, īžads.

• Skaugs (lat.) - pavīds.

• Skersis - krīžius.

• Skėla - pliauska.

• Skuotertė (slav.) - staltiesė.

• Slinkis - tinginīs.

• Smaigstītėis - par prievarta veržtėis.

• Spieka - jiega.

• Staibis - blauzda.

• Soupīnė - supīnė.

Š

• Šakoms - tarpkuojis.

• Šašoulietis - šešielis.

• Šiukštins - gīvatė.

• Škuobā - šonkaulėnė mēsa.

• Šmulis - beragis galvijas.

• Šuova - drevė, išduba.

• Štikinietė - spieliuotė.

T

• Taukšuotė - rīškietė, būtė matuomam.

• Triškis - kiškis.

• Trukintė - trukdītė.

• Trūkis - tam tėkros kelė gals.

• Tūbs - veltinis.

• Tūls - dažnos.

U

• Ubladė - truobesīs, katramė stuov dės, skėrta dounā keptė arba kor juovala taisa.

• Uitė - vītė, guitė.

• Užkākintė - patėnkintė.

• Užtrėns - taukėnė, užkuls.

• Ūktėis - niauktėis.

V

• Vadaluotė - vuoliuotė.

• Valna (slav.) - galima, leidžiama.

• Vorielka - degtėnė.

• Varsta - soarta dėrva.

• Verpelė - šulė statėnė.

• Vieputinis - pusnis, verpets.

• Viežlībā (slav.) - garbingā.

• Valiuoks - apgavėks.

• vīžėnas - vīžas.

Z

• Zauna - toštės kalbas, plepalā.

• Zedlios (lenk.) - soulioks.

• Zieguorios (lenk.) - laikruodis.

• Zuomats (slav.) - mūra arba akmėnū tvuora.

• Zuovada (slav.) - šuolēs

Ž

• Žombis - arklos.

• Žombs - skverns.

• Žiuogris - tvuora iš šakū.