ŽEMAITIJOS RAŠYTOJAI, LITERATŪROLOGAI, VERTĖJAI, 
KNYGŲ LEIDĖJAI. SKUODO RAJONAS 

Sudarė Mukienė Danutė ir 
Skuodo rajono savivaldybės viešoji biblioteka

Kazimieras Leonardas Andriekus. Dvasininkas, vienuolis, poetas. Gimė 1914 m. liepos 15 d. Barstyčių kaime (Skuodo r.). Mirė 2003 m. Studijavo Austrijoje ir Italijoje. Nuo 1946 m. gyveno JAV. Redagavo „Aidų” žurnalą. Išleido poezijos rinkinius „Atviros marios” (1955), „Saulė kryžiuose” (1960), „Naktigonė” (1963), „Po Dievo antspaudais” (1969), „Už vasaros vartų” (1976), „Atmink mane, Rūpintojėli” (1985). 1934 m. įstojo į Pranciškonų vienuolyną Kretingoje. Nuo 1946 m. gyveno JAV.

Justinas Bertašius. Gimė 1915 m. kovo 21 d. Mosėdžio valsčiaus Šauklių kaime. Kunigas, visuomenės veikėjas.

Vytautas Brencius. Poetas. Gimė 1945 m. Šaukliuose (Skuodo r.). Išleido eilėraščių rinkinių: „Sugrįžimų šviesa” (1976), „Gėlių lietus” (1980), „Žemė jūros taurėj” (1984) ir kt.

Aleksandras Brinza. Gimė 1807 m. Skuode. Mirė 1863 m. Varšuvoje. Mokėsi Kolainių gimnazijoje. Dramaturgas. K. Nezabitausko draugas.

Stasė Bucevičienė-Lygutaitė. Gimė 1936 m. birželio 15 d. Lenkimuose (Skuodo r.). Poetė, žurnalistė. Dirbo Skuodo rajono „Mūsų žodžio” laikraščio ir „Buities” žurnalo redakcijose. Išleido eilėraščių rinkinius „Žalios žolės žaidimai” (1971), „Žiburys tamsoj žibėjo” (1975), „Lengva saulė migloj” (1979), „Medis raudonom uogom” (1983), „Danguje kaštonas žydi” (1985), „Amžinoji žolynų šviesa” (1988), „Rožė viduržiemio naktį (1991), „Vakaro nendrė” (1996), „Visada rudenį” (2001). Gyvena Vilniuje.

Bronius Bušma. Prozininkas. Gimė 1946 m. lapkričio 4 d. Ylakiuose (Skuodo r.). Išleido apsakymų rinkinių: „Šventiškas interviu” (1978), „Monologas savam kieme” (1986), aforizmų knygą „Minčių paunksmė” ir kt. Rašo scenarijus televizijos filmams.

Simonas Daukantas. Istorikas, švietėjas, rašytojas. Gimė 1793 m. spalio 28 d. Skuodo r. Kalvių kaime. Mokėsi Kretingoje, žemaičių Kalvarijoje, Vilniuje. Dirbo Rygoje, Peterburge, Vilniuje, Varniuose. Studijavo Lietuvos metriką ir kitus archyvinius dokumentus. Gyveno Varniuose, nuo 1861 m. – Papilėje, kur 1864 m. gruodžio 6 d. ir mirė. Palaidotas Papilėje. Pirmasis istorikas, rašęs apie Lietuvos istoriją lietuvių kalba. Svarbiausi S. Daukanto veikalai: „Istorija žemaitiška”, „Būdas senovės lietuvių kalnėnų ir žemaičių”, „Pasakojimas apie veikalus lietuvių tautos senovėje”. S. Daukantas pats ir per savo talkininkus, kurių turėjo apie 50, rinko lietuvių tautosaką ir parengė spaudai rinkinius „Dainės žemaičių”, „Pasakos masių”. Parašė Lietuvių-lotynų ir Lenkų-lietuvių kalbų žodynus, vadovėlius „Prasma lotynų kalbos”, „Abėcėlė lietuvių, kalnėnų ir žemaičių kalbos”, išvertė iš lotynų kalbos „Pasakas Fedro”, parašė ir išvertė į lietuvių kalbą nemažai kitų darbų. Dažniausiai pasirašinėdavo J. Laukio, M. Šauklio, J. Girdenio, J. Einoro ir kt. pavardėmis.

Ona Galdikaitė (Vynmedžio šakelė). Sesuo Augustina. Gimė 1898 m. spalio 17 d. Mosėdžio valsčiaus Giršinų kaime. Mirė 1990 m. vasario 9 d. Poetė, vienuolė.

Liudviklas Gadeikis. Gimė 1954 m. spalio 14 d. Skuodo rajono Žebrokų kaime. Mokėsi Mosėdžio vidurinėje mokykloje. Dirbo „Literatūros ir meno” savaitraščio, „Pergalės” žurnalo, „Lietuvos aido” redakcijose. Redaguoja „Veido” žurnalą. Respublikinėje spaudoje kaip prozininkas debiutavo 1979 m.

Ramutė Girkontaitė. Poetė. Gimė 1942 m. spalio 25 d. Gonaičiuose (Skuodo r.). Išleido eilėraščių rinkinių: „Riksmas” (1969), „Aviliai prie kelio” (1978), „Tyla gyvent” (1986) ir kt. Rašo ir leidžia poezijos knygas vaikams.

Juozas Gurauskis. Rašytojas prozininkas. Gimė 1884 m. kovo 2 d. Erkšvoje (Skuodo r.). Mirė 1911 m. gegužės 31 d. Jaltoje.

Laimonas Inis. Gimė 1938 m. balandžio 1 d. Mažeikių rajono Kentaučių kaime. Žurnalistas, rašytojas. Gyveno ir dirbo Skuodo rajone, Kaune, redagavo „Pergalės” žurnalą.

Ambroziejus Jankus. Gimė 1919 m. lapkričio 12 d. Mosėdžio parapijos Nevočių kaime (Skuodo r.). Literatas, visuomenės veikėjas, liaudies poetas. Nuo 1948 m. gyveno Liepojoje (Latvijos Respublika), čia rūpinosi lietuvybės puoselėjimu.

Stasys Jonauskas. Poetas, žurnalistas.Gimė 1948 m. kovo 28 d. Gėsaluose (Skuodo r.). Išleido eilėraščių rinkinius „Didelis laukas” (1973), „Darbų vardai” (1977), „Lekia kaip metai” (1981), „Spindulys po žeme” (1984), „Spaliai” (1986), „Šiuolaikiniai rugiai” (1990), „Širdis plaka delčią” (1998), knygelę vaikams „Šoka žaliosios varlytės” (1995), sudarė Skuodo literatų poezijos rinktinę „Prie Bartuvos ir Luobos” (1993).

Kazys Jonušas. Gimė 1954 m. gegužės 12 d. Kaukolikuose (Skuodo r.). Prozininkas, žurnalistas. Mokėsi Šačių vidurinėje mokykloje, studijavo Vilniaus universitete. Išleido apsakymų rinkinį „Bitės ugnyje” (1981).

Jurgis Kasakauskis. Gimė apie 1650 m., mirė po 1722 m. Pirmosios katalikų maldaknygės lietuvių kalba rengėjas spaudai. Domininkonas. 1676 m. laikinai ėjo Ylakių (Skuodo r.) parapijos administratoriaus pareigas.

Antanas Jackus Klementas. Poetas. Gimė apie 1756 m. Laumėse (Skuodo r.). Mirė 1823 m. birželio 16 d. Telšiuose. Rašė žemaitiškai. Rankraščiuose paliko daugiau kaip 60 tūkst. eilučių poezijos lenkų ir lietuvių kalbomis. Lietuviška poezija paskelbta rinkinyje „Žemaitiška giesmelė” (1972).

Justinas Kubilius. Gimė 1954 m. Kernų kaime (Skuodo r.). Baigė Skuodo vidurinę mokyklą, Vilniaus universiteo filologijos fakultetą. Poetas, knygų redaktorius. Gyvena ir dirba Vilniuje. 2001 m. išleista pirmoji  poezijos  knyga  “Tėvas

Edmundas Malūkas. Prozininkas. Vienas populiariausių ir produktyviausių jaunųjų rašytojų Lietuvoje. Gimė 1945 m. balandžio 15 d. Ylakiuose (Skuodo r.). Išleido romanus „Kraujo skonis” (1992), „Juodieji želmenys” (1993), „Moters kerštas” (1994), „Šiukšlyno žmonės” (1995), „Migla” (1-2, 1997, 1999), apsakymų knygą „Vilko duona” (1998).

Juozas Mickevičius. Istorikas, tautosakininkas. Gimė apie 1907 m. Platelių valsčiaus Mačiukų kaime (Skuodo r.). Baigęs Telšių gimnaziją studijavo Lietuvos universitete Humanitarinių mokslų fakultete. Talkino Šiaulių „Aušros”, Telšių „Alkos” muziejams. Paliko surinkęs neįkainojamos vertės krašotyrinį archyvą. Žymiausi jo darbai: „Žemaičių vestuvės”, „Žemaičių krikštynos”, „Senovės linų ūkis Žemaičių krašte”, „Senovės pieno ūkis Žemaičių krašte”, „Plateliai”, „Putvės pilis”, „1863 metų sukilimo atgarsiai Platelių apylinkėje” ir kiti. Mirė 1984 m. lapkričio 10 d. Palaidotas Beržoro (Plungės r.) kapinėse.

Danutė Ramonaitė-Mukienė. Knygų sudarytoja, redaktorė ir leidėja. Gimė 1957 m. liepos 28 d. Sriauptuose (Skuodo r.). Baigė Vilniaus universitetą. Redagavo „Palangos”, „A mon sakaa?” laikraščius, nuo 1993 m. – žurnalą „Žemaičių žemė”. Sudarė, parengė spaudai ir išleido knygas „M. Daukšos „Katekizmui 400” (1995), Rudys Edvards „Kuotrė”, „Sėmuona malūnā” (žemaitiška proza) (1996, 2001), „Ir aš esu…” (apie Žemaitijos poezijos patriarchą S. Anglickį ir jo kūrybą) (1996), „Kazimieras Olšauskas. Kunigas, profesorius, Sibiro tremtinys”. (1997 m., kartu su R. Valiūniene), Elena Šimulytė „Nebaigtas rožinis”(1997), „Sava muotinu kalbo…” (žemaičių poezijos rinktinę) [1998], Neringa (1998, kartu su V. Jonušiene), skaitmeninę knygą (kompaktinį diską) „Žemaitija” (2000) ir keletą kitų leidinių apie žemaičių kultūrą, istoriją.

Auksė Milvydaitė-Narvilienė.  Poetė,  gydytoja.  Gimė  1941 m.  sausio  14 d.  Skuode.  Baigė  Kauno  medicinos  institutą.  Gydytojauja  Vilniuje,  dėsto  Pedagoginiame  universitete.  Eilėraščių  paskelbė  periodikoje  (“Nemune”,  “Jaunimo  gretose”,  “Literatūroje  ir  mene”),  almanachuose  “Poezijos  pavasaris”,  “Skrenda  paukštė  baltaplunksnė”  (1991). 

Adolfas Nezabitauskis. Gimė 1901 m. liepos 6 d. Baidotų k. (Skuodo r.). Mirė 1968 m. Telšiuose (paskutiniosiomis savo gyvenimo dienomis gyveno Telšiuose, Plungės g. 15). Palaidotas Gargždelės kapinėse (šalia brolių ir tėvų). Buvęs „Lietuvos aido” korektorius, stilistas. Nuo 1941 m. dirbo kultūros paminklų įstaigos viršininku. Suimtas 1949 m., kai dirbo Mosėdžio mokyklos direktoriumi. Kalėjo Vorkutoje, Abezės lageryje. Į Lietuvą grįžo 1956 m. Reabilituotas. Mokėjo senąsias lotynų, graikų, gotų, lenkų kalbas. Visą gyvenimą norėjo dirbti istoriku. Dirbo ekspeditoriumi, vėliau – rinkinių saugotoju Šiaulių „Aušros“ muziejuje. 1968 m. perėjo dirbti į Žemaičių muziejų „Alka”. Tais pačiais metais ir mirė. Žemaičių muziejuje „Alka“ saugoma dalis Adolfo Nezabitauskio archyvo. Pagrindinė jo archyvo dalis yra Vilniaus universiteto bibliotekoje. 

Kajetonas Rokas Nezabitauskis-Zabitis. Pirmojo lietuviško iliustruoto elementoriaus autorius. Gimė 1800 m. rugpjūčio 29 d. Salantų vlsč. Baidotų k. (Skuodo r.), mirė 1876 m. balandžio 11 d. Varšuvoje. Mokėsi Žemaičių Kalvarijoje, Kaune, Vilniuje, kur buvo vienas iš veikliausių žemaičių studentų lituanistinio sąjūdžio dalyvių. 1824 m. K. Nezabitauskis išleido knygelę „Naujas mokslas skaitymo dėl mažų vaikelių Žemaičių ir Lietuvos”. Tai pirmas iliustruotas lietuviškas elementorius. Jame išspausdinta ir pirmoji lietuviškų knygų bibliografija. Joje suregistruotos 73 knygos ir rankraščiai.

Kiprijonas Juozapas Nezabitauskis-Zabitis. Politinės lietuvių poezijos pradininkas. Gimė 1779 m. rugsėjo 12 d. Salantų vlsč. Baidotų k. (Skuodo r.), mirė 1837 m. liepos 10 d. Prancūzijoje. Mokėsi Kražiuose, Vilniuje, Varniuose. 1831 m. Veliuonos bažnyčioje skelbė sukilėlių atsišaukimus, vėliau emigravo į Prūsus. 1834 m. Šiauliuose už akių karo teismas nuteisė mirti. Rankraščiuose liko poezijos rinkinys „Eiliavimas liežuvyje lietuviškai žemaitiškame”.

Liudvikas Nezabitauskis. Teisininkas, etnografas, žurnalistas. Gimė 1903 m. sausio 29 d. Baidotų k. (Skuodo r.). Mirė 1937 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdoje. Palaidotas Gargždelės kapinėse (Salantai). Mokėsi Skuodo progimnazijoje, Telšių gimnazijoje, studijavo Vytauto Didžiojo universitete. Nuo 1925 m. bendradarbiavo leidiniuose „Vairas”, „Lietuva”, „Lietuvos aidas”, „Lietuvis”, „Šiaurės Lietuva”, „Gimtasis kraštas”, „Vakarai”. Rašė teisės, ekonomikos ir kraštotyros temomis. Išspausdino: „Talkos Žemaičiuose” (Tautosakos darbai. T. 1, 1935). Išvertė Vokietijos valstybės baudžiamojo įstatymo knygą (1935).

Juozas Pabrėža.  Humanitarinių  mokslų  docentas.  Šiaulių  universiteto  studijų  prorektorius,  Šiaulių  žemaičių  kultūros  draugijos  “Saulaukis”  pirmininkas,  Šiaulių  LIONS  klubo  narys.  Gimė  1955-09-30.  Mokėsi  Skuodo  vid.  m-kloje,  studijavo  Vilniaus  universiteto  filologijos  fakultete,  paskui  VU  aspirantūroje.  Per  30  mokslo  straipsnių,  skelbtų  “Kalbotyros”  ir  “Baltistikos”  žurnaluose,  knygelės  “Žemaičių  rašybos  patarimai”  (1991),  “Lietuvių  kalbos” (1995)  vadovėlio  studentams  sk.  “”Dialektologija”  autorius.  Gyvena  ir  dirba  Šiauliuose.

Jurgis Ambraziejus Pabrėža. Gimė 1971 m. sausio 15 d. Skuodo valsčiaus Večių kaime, mirė 1849 m. lapkričio 11 d. Kretingoje, palaidotas senosiose Kretingos kapinėse. Mokėsi Lenkimuose, Kretingoje, Varniuose, Vilniuje. Dalyvavo T. Kosciuškos sukilime. 1796 m. įšventintas į kunigus. Vikaravo Šiluvoje, Tveruose, Plungėje, klebonavo Raudėnuose, 1816 m. įstojo į Kretingos pranciškonų vienuolyną. Nuo 1817 m. dirbo Kretingos pranciškonų mokyklos mokytoju. Vėliau buvo paskirtas Kretingos vienuolyno pamokslininku. Rankraščiuose paliko 250 pamokslų, parašytų žemaičių kalba. Svarbus jo darbas „Apei smerti”, dvasinio turinio knygelė „Parkratims sanžines”, knygelė „Spasabs kayp reiyk apsyete so lygoniys kor niera Daktarie”. Iš viso J. A. Pabrėža parašė apie 50 mažesnių ir didesnių knygų iš medicinos ir botanikos. Kūrė ir eilėraščius.

Kazimieras Pakalniškis.  Kunigas,  prozininkas.  Baigė  Kauno  kunigų  seminariją,  kunigavo  Žemaitijos  parapijose  (Mosėdyje  vikaras,  redagavo  “Žemaičių  ir  Lietuvos  apžvalgą”.  Dėdės  Antano,  Tetulės  Onos  slapyvardžiais  paskelbė  “Obrusitelius”,  “Paveikslėlius  iš  sodos”,  “Kandidatą  į  kunigus”  ir  kitas  apysakas.  Gimė  1866 m.  vasario  22 d.  Gedgaudžiuose  (Kretingos  raj.),  mirė  1933 m.  liepos  01 d.  Raudėnuose  (Šiaulių  raj.) 

Ričardas Pakalniškis. Literatūrologas. Gimė 1935 m. rugsėjo 3 d. Skuodo rajono Rukų kaime. Baigė Vilniaus universitetą. 1959-1961 metais mokytojavo, o nuo 1964 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute. Yra parašęs ir paskelbęs nemažai mokslo darbų apie lietuvių poemą, poeziją ir kitais klausimais. 

Danutė Paulauskaitė. Poetė. Gimė 1945 m. rugpjūčio 11 d. Luknės kaime (Skuodo r.). Studijavo Vilniuje, Maskvoje. Išleido eilėraščių rinkinių: „Gatvė vėjuotą dieną” (1980), „Sezono uždarymas” (1989). paskutiniais savo gyvenimo metais gyveno skuose. 2001 m. išleista  nauja –  trečioji – poetės  knyga  “Dviese  su  namais” . Mirė 2003 m.

Vaclovas Pocius. 

Romas Prialgauskas.  Mokytojas,  tremtinys,  publicistas.  Gimė  1929 m.  Mosėdyje,  Skuodo  raj.  1947 m.  ištremtas,  sugrįžo  į  Klaipėdą  1952 m.  Baigė  Vilniaus  ped.  Institutą,  mokytojavo  Klaipėdoje.  Išleista  atsiminimų  knyga  “Paženklintas”  (1993).  Mirė  1992 m.  Klaipėdoje,  nesulaukęs  knygos  pasirodymo.

Juozas Pronskus (Aklosmatė). Gimė 1893 m. kovo 20 d. Ylakių valsčiaus Rumšaičių k. Žurnalistas, rašytojas, visuomenės veikėjas. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, gyveno JAV. Mirė 1984 m. gegužės 21 d. Vinipege (Kanada).

Ramaneckienė  Irena.  Docentė,  Šiaulių  universiteto  Lietuvių  kalbos  didaktikos  katedros  vedėja.  Gimusi  Skuodo  rajone.

Albertas Rosinas. Gimė 1938 m. vasario 7 d. Pajuodupyje (Kelmės r.). Kalbininkas, filologijos mokslų daktaras.

Edvardas Rudys. Gimė 1936 m. gruodžio 15 d. Mosėdyje (Skuodo r.). Ekonomistas, žemaičių prozininkas, knygų „Kuotrė”, „Sėmuona malūnā” autorius. Gyvena Vilniuje.

Rūta Saukienė. Gimė 1929 m. kovo 3 d. Ylakiuose (Skuodo r.). Tekstologė, vertėja. Dirbo „Vagos” leidykloje, redagavo daugelio žinomų lietuvių rašytojų kūrinius. Išvertė nemažai rusų, estų ir kitų tautų rašytojų kūrinių.

Antanas Savickis. Gimė apie 1782 m. netoli Kretingos. Poetas, vertėjas. Mirė 1836 m. Žemalėje (Mažeikių r.).

Alma Simonavičiūtė. Gimė 1952 m. balandžio 2 d. Skuodo rajono Daukšių kaime. Poetė. Gyvena Klaipėdoje.

Petras Skutulas.  Žurnalistas.  Šilutės  raj.  laikraščio  “Pamarys”  redaktorius.  UAB  “Litera”  direktorius.  Gimė  1958 m.  gruodžio  21 d.  Viršilų  kaime  Skuodo  raj.  Mokėsi  Kernų, Gėsalų,  Ylakių  mokyklose,  studijavo  1977-1982 m.  Vilniaus  universitete.  Gyvena  Šilutėje.

Juozas Stasiulis. Prozininkas, poetas. Gimė 1895 m. rugsėjo 25 d. Ivoniškėje (Skuodo r.), mirė 1974 m. rugpjūčio 8 d. Mažeikiuose. Išspausdinta apysaka „Žemaitijos žiedai” (1929). Kelias knygas paliko rankraščiuose.

Adolfas Strakšys. Prozininkas satyrikas, žurnalistas.Gimė 1937 m. balandžio 25 d. Puodkalių kaime (Skuodo r.). Išleido apsakymų rinkinį „Pjūties metas” (1978), nemažai kitų leidinių, redagavo „Šluotos” žurnalą. Paskutiniųjų metų knygos: „Ražienų šalnos” (1989), „Agonija” (1992), „Antausiai” (2000).

Lidija Šimkutė-Pocienė. Poetė, vertėja. Gimė 1942 m. sausio 24 d. Krakėse (Skuodo r.). Per II pasaulinį karą atsidūrė Vakaruose. Gyvena Australijoje. Išleido poezijos rinkinius „Antrasis ilgesys” (1978), „Prisiminimų inkarai” (1982), išvertė amerikiečių rašytojų kūrinių. 

Edmundas Untulis. Rašytojas, režisierius. Gyvena Skuode. 

Matas Untulis. Kraštotyrininkas, publicistas. Gimė 1889 m. spalio 3 d. Rumšaičiuose (Skuodo r.), žuvo 1952 m. Lelėnuose (Klaipėdos r.). 

Albinas Valentinas. Feljetonistas. Gimė 1908 m. gruodžio 3 d. Būdvietėje (Skuodo r.). redagavo humoro žurnalą „Aitvaras”. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, gyveno JAV. Paliko humoristinių kūrinių rinkinį „Skrenda paukšteliai”. Mirė 1967 m. kovo 6 d. Čikagoje (JAV). 

Antanas Valiuška. Gimė 1915 m. gruodžio 20 d. Šačių parapijos Laumaičių kaime. Kunigas, visuomenės ir kultūros veikėjas, kelių knygų autorius. Daugelį metų gyveno JAV.

Birutė Vanagienė. Kalbininkė, tekstologė. Gimė 1934 m. lapkričio 9 d. Mosėdyje. 

Algirdas Vaseris.  Žurnalistas,  prozininkas.  Gimė  1937 m.  birželio  8 d.  Klaipėdoje.  Augo  Skuodo  rajone,  mokėsi  Prialgavos,  Šačių,  Mosėdžio  mokyklose.  Studijavo  neakivaizdžiai  Šiaulių  universitete.  Nuo  1989 m.  gyvena  Vilniuje,  dirba  žurnalistu  “Sargybos”  savaitraštyje.  Išleistos  knygos:  “Kai  verki,  miegas  neima” (1997),  “Glodijos  gaisras” (2000).

Pranas Vaseris. Prozininkas, kunigas. Gimė 1915 m. kovo 29 d. Igariuose (Skuodo r.), mirė 1987 m. rugsėjo 29 d. Melbourne (Australija). Knygos: „Padangių keliai” (1962), „Kaimo muzikantai” (1969), „Girių sargai” (1973), „Vėjo vartai” (1985).

Matas Kiprijonas Veitas (Weitt). Gimė 1834 m. Ylakių parapijos Veitelių kaime (Skuodo r.). Mirė 1923 m. sausio 12 d. Skuode. Kunigas, vertėjas, rašytojas.

© Žemaičių kultūros draugijos redakcija Tinklalapis atnaujintas 2005.03.21 . Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt