- Mūsa laiks
nier žmuogaus sājungininks. Žemaitiou, katros lig pat
šiū dėinū kėik daugiau nego kėtė anuo bruolē
lietovē ī konservatīvos, tas bepruotėšks didmiestiu
žmuoniū liekėms i prieki, tas skobėjėms gousdėn.
Žemaitiou nuorės sostuotė, prisiestė, sovestė gala
so
galo, penkis, šešis kartus pamatoutė ėr jau tik tumet
kėrptė. Vo če
- Pasaulis
dėdėlē greitā mainuos. Esam patemė cėntrė - Euruopas.
Sokis kap beišmanā, kėik nuori tėik būk to, žmuogau,
konservatīvos, vo tas pasaulis atein pas tavi, so sava NATO
konfėrėncėjuoms, Buša vizitās, Maskvuos tragedėjuoms
ėr so vėsās kėtās mūsa patiū pasaulė pasėkeitėmās.
- Šēs laikās
net ėr mamas, katruos dar patės tebsapnou žīdontės
pavasarė pėivas, bejiegėškā noleid ronkas, veiziedamas
i pu pasauli išvažėniejontius sava vākus. Lietovē
daruos išsėbarstontė tauto. Valstībės už žemės pieda
metu metās derības ved, kariaun, vuo mūsa valdininkā,
nesogebiedamė sosėtvarkītė so sava pareiguoms, alėn
valstībė, pavert anou pėnsininku, išeinontiu žmuoniū
krašto.
- Mamas nuor
solauktė sava vākū pri baltā padėngta Kūčiu stala,
vuo tū vākū, daugiau ar mažiau muokītu, jau senē tuo
Lietovuo nier. Vākā gīven sava gīvenėma ėr tonkē ne
tēp, kap ka nuor anėi patis ėr anū tievā. Mums nerēk
vergėška darba ėr paklosnoma Airėjės šampėnjuonu
plantacėjuos, nerēk ėr Vuokītėjės braškiu laukū. Bet
mums rēk gīventė, rēk bėnt dounā užsėdėrbtė, nes
če, tuo žemie, katruo gėmiem, ne kuožnam tuoki
galėmībė īr douta.
- Ėr mes
važioujem, palėkė tievus, draugus, kou tik gėmusius
vākus, tėn, kor toriesem galėmībė dėrbtė ėr
užsidėrbtė, kad ėr mienesiou, dom, metams
Gal pu
2-3-5 metu tėn, tuo mumis i sava gliebi prijemontiuo
Euruopuo, a užjūriūs, mes ėr vėsā atkosem. Vo tėi,
katrėi lėksem Lietovuo, ni kėik ne mažiau ėr ni kėik
ne geresniems sąlīguoms sāžiningā dėrbsem, bet, kuo
gera, tik vėns kėts iš mūsa par tou laika pajos
palėngviejėma - sunkē patėkietė, ka valstībė, par
keliuolėka nepriklausuomībės metu paleidusi i pasauli
tuokė armėjė bedaliu, duoneliautuoju, savartīnu
gīventuoju, istuojusi i tas euruopėnės struktūras,
greitā sogebies pasėrūpintė sava patiuos vākās.
- Ėr tik
valdininkā mumis goud. Iš anū vėina dėina ėr
išgėrstam, ka ministerėjės krieslūs siediedamė anėi
dėdėlē daug kou jau nuveikė - pramuokė mūsa vākus
rokoutėis anglėškā, tad anėi dabar jau drousiau galies
važioutė i užsieni darba ėr pragīvenėma ėiškuotėis
- Vo mums,
muotinuoms, tas anū važiavėms i nežėnė gerā neatruoda.
Mes laukam pargrīžtontiu sava vākū ėr tėkamies, ka
anems parvažiavos atgal kuoks nuors intrigu režisierios
nesogalvuos pasakītė, ka tas sūnos a duktie nier lietovē,
nes anėi šiuo omžiaus pradiuo diel Seima ėr kėtuokiū
tvėrtuoviu akvariumūs siediejusiu ėr varga
nematiusiu išrinktūju prasta darba bova priverstė
palėktė šali
- Šali, katruo
laiks skaičioujems dėdėlē paprastā - nu aušruos, lig
sotemū. Vės dar esam žemdirbių krašts. Vės dar sakuom,
ka kuožnos lietovis īr iš kaima išejės. Vo iš kor
išejē, tėn ėr trauk. Ėr nier nieka geriau, kāp
parvažioutė vasara i sava Žemaitėjė, sostuotė
Plateliū ežera pakrontie ėr pajostė tou begalėnė
ramībė, katra sklind ėš tuos ežera platībės. Ta
ramībė apgaulinga. Nu sena žmuonis pasakuo, ka tas ežers
gīvs, ka ons kuožnās metās sau duoklės pareikalaun -
kas ė kumet anou tēp ožpīkėna, sunkē jau būtom ėr
pasakītė... Plateliū ežera legendas... Kor beėisi, če,
Žemaitėjuo, anū vėsor pėlna. Žmuonis vėns kėtam anas
parpasakuo. Atsėrond ėr tuokiū, katrėi anas užraša.
Kėts tuokem darbou ėr vėsa sava gīvenėma pašvėnt.
Vėns ėš tuokiū - i dešimta dešimti šiou vasara
ikuopės Žemaitiu Kalvarėjuo gīvenous Brožos
Konstantīns. Už tou vėsam mūsa kraštou svarbi darba
Žemaitiu akademėjė anam īr soteikusi pėrmuojė
Žemaitiu akademėjės garbies narė varda. Tuokiū
žmuoniū Žemaitėjuo mažne kuožnamė rajuonė rasi.
- Priš
keliuolėka metu pašiliškis Daujuots Ruoms Skouda rajuonė
bova žėnuoms tik kap gers ūkė zootekniks. Pasėruoda, ka
ons ne tik fermuos poikē tvarkies. Ruoms vėsa sava
gīvenėma iduomavuos tuo krašta istuorėjė. Ėr, ka
vėina karta anuo akėratie pasėruodė meliuoratuoriu
teknika, ka ana jiemė verstė suodība pu suodības, Ruoms
neėškėntė ėr ožkalbėna ėilėnės, sonaikintė
pasmerktuos truobuos šeimininka. Rada so anou kalba ėr ne
vėina vėsam mūsa kultūras paveldou svarbi dākta tēp
ėšgelbiejė. Kelės dešimtis metu Ruoms renk vėskou,
kas, anuo akimis veizont, galietom torietė
ėšlėiktamuosės verties. Kėts eitom ėr praeitom pru i
patvuori išmesta kuoki arklė brėzgėla, vuo ons sostuo,
pakel ėr tonkē rond tou, kas īr diemesė verta. Par kelis
dešimtmetius ons jau bus tėik vėskuo pririnkės, ka tū
ekspuonatu ne vėns muziejos anam galietom pavīdietė.
Nepavīdies tik tėi, katrėi nesupront paprastū daiktū
verties. Vuo kėik anū par mūsa nesopratėma,
neapsėveiziejėma īr žovė! Bova laiks, ka, koplīčelē
sonīkos, ėr nagingiausiu liaudės meistrū padarītas
skulptūrelės žmuonis degėna - tuoks jau bova
isėtėkėnėms, ka so pašvėntinto dākto kėtēp elgtėis
neder.
- Tou
sopratėma patis suformavuom, patis ėr pakoregavuom. Kou
nuors keistė, dėdėlē sunkē, vo daugiausē - žemaitė
sopratėma, nosėstatīma. Bet anėi muok klausītėis,
isėklausītė. Ėr gerā, ka tarp tū, katrū anėi
klausuos, katrū straipsnius skaita, mintis ėr žuodius
citou, īr šėndėin tuokiū, kap plungėškė
bėbliuotekininkė Paulauskātė Zita ėr anuos
bėndramintē Plungės saulutininkā, bibliuofilā.
-
- * * *
- Vo laiks vert
skobietė. Mes ėr skobam. Ėr pasaulis mainuos. Kas šēs
laikās vīkst ėr už jūru mariu niekam nebnaujīna -
televizėjė, radėjė, internets, CD, DVD. No, vo je
nosėšīpsuojė laimė, je atsėdūrē versla sūkurie, je
tēp unt kuokiuos banguos pakliovā, ėr pats sava akimis
vėsus tus pasaulė stebūklus gali pamatītė. Ėr nerēks
tau šėndėin, gīvenont Lietovuo, vėsa omžio taupītė
ėr vėsa gīvenėma lauktė, kumet to galiesi sostuotė pri
Leonarda da Vinčė paslaptinguosės Mona Līzas (Džakondas)
ėr karto so vėso kėto aple tavėm ligo kuokemė bitiu
spėitliou ūžontio pasaulio če, garsiūsiūs Luvra
rūmūs, pasėjostė, ka esi žmuogos. To šėndėin tou jau
gali. Bet daug kou dar ėr ne. Ėr tamė patemė Parīžiou
to, je mūsa krīžkeliu Lietovuo dar neatsėdūrē ont
patiuos banguos vėršaus, vargo ar dar galiesi so kėtās
jaustėis līgos. Euruopa jau skaičiou eurās, vuo mes vės
dar litās. Pasaulis ar bėnt jau dėdliuoji anuo dalės
skraida liektovās, vuo mes, lietovē, par vėsa Euruopa
tonkē vės dar karto so sava artėmiausēs kaimīnās
kratomies autuobusās. Ėr už kavuos poudieli tėn,
Euruopuo, anėi muok do - tris eurus, vuo mes Lietovuo - do
litus. Ne žuodiu akvilibristika, vuo pasėkeitėmu, katrėi
karto so atradėmās atneš ėr praradėmus, sopratėms.
Tėi pasėkeitėmā jau vīkst, ėr pri daug kuo jau
pripratuom. Tik vėsamė tamė pasaulie kartās savės
nebrondam ir sunkē besoprontam, vuo kuoki mūsa vėita
anamė. Važiouk skersā išėlgā tuos vėsuos Euruopas,
bet je tau kas neparuodīs, nepasakīs, gali ėr
nepamatītė, ka če iš tėkrūju žmuonis dar žėna sava
ištakas, brongėn tou, kas īr būdinga tik anėms. Ne tik
brongėn, bet ėr istatīmās sauga. Ėr pamiegink to
šėndėin prancūzou pasakītė, ka mes Lietovuo torem sava
šampana, būsem dėdėlē nesoprastė, nes šampana tik
anėi sava Šampanės sritie tor teisė gamintė, ė tik
tėn tas skanos putuojėntis vīns, katruo priš
artiejontius Naujus Metus kuožnos, kas galem,
pasėrūpėnam, gal būtė šampano vadėnams.
- Laiks jau
pakeltė tuo šampana taurės. Už mumis, už Žemaitėjė,
Lietova, už vėsa Euruopa, už tou, ka nebūtom daugiau
savėžodiu, Maskvuos tragedėju, ka mažietom takuoskīra
tarp skirtingu kultūru, ka sogrīžtom iš užjūriu mūsa
vākā, ka nebūtom badaujėntiu, benamiu, už tou, ka mes
patis kuožnos savėm ė tus, katrėi aple mumis, daugiau
gerbtomem.
- Laimingu vėsėms 2003-ūju!
