„Žemaičių žemė“. 2004 m. Nr. 4

TURINYS

Ylakių etnografinio ansamblio dainos

 

Natas iššifravo Loreta Sungailienė, surinko Ipolitas Petrošius, 

dainų žodžius parengė Emilija Miltenienė ir Danutė Mukienė

 

Eisio i girė

 

Eisio i girė pasiklausītė,

Kas girelie bildiejė.

 

Iškrėta vuoras is ožoulelė

Ir nutrūka sprundieli.

 

Atbiega meška – didi daktarka

Vuorou spronda taisītė.

 

Atnešė drigniu, kartiū čemeriu

Ir arielkas butieli.

 

Atliekė mosės iš prūsu posės

Ir išgierė arielka.

 

Atgīk, vuorieli, šėlts pavasarielis.

Iškark vėsas moselės.

 

Atgėjė vuoras, atnešė šniūra

Ir pakuorė moselė.

 

„Eisio i girė“ – viena seniausių žemaičių liaudies dainų, tapusi Ylakių etnografinio ansamblio himnu. Ją užrašė ir ansambliečius dainuoti išmokė Juozas Tautvydas (1925–1973) iš Gonaičių kaimo ir Birutė Vindašiūtė (1914–1980) iš Gedrimų kaimo.

 

 

Siuntė muni muotinelė

 

Siuntė muni muotinelė i Dunava vondėnelė

Su muolėnio poudo, muolėnelio poudo. (2 k.)

 

Ir atjuojė jauns puonātis, dėdė dvara tijūnātis

Ir sukūlė pouda, muolinieli pouda. (2 k.)

 

Ar tuo puona tuoks dornoms, ar tuo pouda tuoks poikoms,

Kad už muolė pouda auksa žėida douda? (2 k.)

 

Ar tuo puona tuoks dornoms, ar tuo pouda tuoks poikoms,

Kad už muolė pouda biera žėrga douda? (2 k.)

 

Ar tuo puona tuoks dornoms, ar tuo pouda tuoks poikoms,

Kad už muolė pouda ciela dvara douda? (2 k.)

 

Ne tuo puona tuoks dornoms, Tik tuo pouda tuoks poikoms,

Kad už muolė pouda pats savi atdouda. (2 k.)

 

Dainą „Siuntė muni muotinelė“ padainavo Rozalija Čeporienė (1898–1979) iš Gedrimų kaimo.

 

Par birštvinieli

 

Par birštvinieli opės tekiejė,

Vīno, medo kvepiejė.

 

Bornelė prausiau, ronkas

mazguojau

Ir nuskėnda žėidielis.

 

Netėisa kalbi, jauna mergelė,

Nenuskėnda žėidielis.

 

Su kėto gierē ir suderiejē –

Tėn palėka žėidielis.

 

Dainą „Par birštvinieli“ Birutė Vindašiūtė (1914–1980) dar vai-kystėje išmoko iš savo senelės Leokadijos Vaitilavičienės ir daly-vaudama ansamblyje (1971–1980) ją dainuodavo.

 

 

Ak šėlta, šėlta

 

Ak, šėlta, šėlta

Ši vasarelė

Už vėsas vasarelės.

 

Ir išdžiuovėna

Kėimė prūdieli,

Ištruoškėna žovelės.

 

Truoška žovelės

Be vondėnelė,

Kap aš be muotinelės.

 

Dainą „Ak, šėlta, šėlta“ užrašė ir ansambliečius dainuoti išmokė Liudas Jonutis (g. 1927 m.) iš Šniukštų kaimo ir Birutė Vindašiūtė (1914–1980) iš Gedrimų kaimo.

 

Ak kūliau, kūliau

 

Ak, kūliau, kūliau šiaudus be grūdū,

Padariau aluti grīnū avėžū.

 

Alutis mona saldus midutis.

Supīliau aluti i švėisi stėkla.

 

Supīliau aluti i švėisi stėkla,

Užgieriau mergelė skaisti rauduona.

 

Mergelė mona, jaunuoji mona,

Eisiav i lonkelė šėinelė griebtė.

 

Jou tonkiau griebiau, jou gailiau

verkiau,

Unt jouduos žemelės

parsikrėsdama.

 

Ak, žemė, žemė, žemė jouduoji,

To atiemē mona tieva, muotīna.

 

To atiemē mona tieva, muotīna,

Atimkės ir muni – varga mergelė.

 

Atsakė žemė atsilėipdama:

– Neisisiūluosi jauna būdama.

 

Ateis ta dėina ir ta adīna,

Atimsio ir tavi – mergelė jauna.

 

Savo senelės Leokadijos Vaitilavičienės dainuotą dainą „Ak, kūliau, kūliau“ Birutė Vindašiūtė (1914–1980) iš Gedrimų kaimo išmokė dainuoti visus Ylakių etnografinio ansamblio dalyvius.

 

Jau saulelė leidas

 

Jau saulelė leidas, artīn vakarielis,

Uždėngė švėisoma tomsos

debesielis.

 

Ateina naktelė, poilsi nešdama,

Rasa sėdabrėnė žuolelė

dėngdama.

 

Sutūpė paukštelē unt miediū

šakieliu,

Sugolė žvierelē unt aukštū kalnieliu.

 

Pruociauninkā žmuonis nu darbū

pareina

Pu prakaita dėinuos saldē pailsietė.

 

Dainą „Jau saulelė leidas“ žinojo visi vyresnės kartos ansambliečiai. Jiems pageidaujant ši daina buvo įtraukta į ansamblio repertuarą.

 

Juojo, leko

 

Juojo, leko, klauso kelė,

Saulė leidas už kalnelė.

 

Oi lia, oi lia, oi lia lia, lia

Saulė leidas už kalnelė.

 

Vėso kelio raitas juojau,

Par tėltieli vedėns ejau.

 

Pu tou tėlto sriauni opės,

Sriauni opės šaltiniouta.

 

Tėn mergelė lelėjelė

Žlugti skalbė žalnierelė.

 

Žlugti skalbė žalnierelė,

Gailē verkė vainėkelė.

 

Neverk, neverk, merguželė,

Neišvėrksi vainikelė.

 

Tava rūtu vainikielis

Jau nuskėnda šaltėnelie.

 

Priedainis: Oi lia, oi lia, oi lia lia, lia .

 

Dainą „Juojo, leko“ dainuoti išmokė ansamblietė Stasė Bučkienė (1922–1984) iš Girdenių kaimo.

 

 

Gera bova pėimėnelė

 

Gera bova pėimėnelė ir išgėnė i pėivelė

Pajiestėis atošiū ir lapieliu žaliū. (2 k.)

 

Aš tū vuožkū nebganīsio, pu karklīnus nablundīsio,

Strajīsious, žanīsious ir rūteliem kaišīsious. (2 k.)

 

Nusipinsio vainikieli, prisijousio kvartūgieli,

Tegol saka, kad sena, bile tebeso pana. (2 k.)

 

Vuožīs kalba ton girdiejė, mon veselės pavīdiejė,

Bieg riekdams, maknuodams ir barzdelė krutnuodams. (2 k.)

 

Vėsas vuožkas subiegosės, oudėgelės užrėitosės,

Klaus, ponāli, kas raduos, kad barzdelė tau kratuos. (2 k.)

 

Mūs pėimenė suderiejė ir jau žanītėis pradiejė,

Ana mumis nebganīs, vėsas kūtie uždarīs. (2 k.)

 

Savo motinos Kazimieros Vaitkienės dainuotą dainą „Gera bova pėimėnelė“ ansambliui pateikė Stasė Bičkuvienė (g. 1922 m.) iš Pašilės k.

 

 

Balts balundielis

 

Balts balundielis girelie tupiejė,

Girelie tupiejė, kalbietė pradiejė.

 

O, jūs panas, panas, ku jūs če durnavojėt –

Rūtu vainikeli po koju mīniuojėt.

 

Ar jūs nežėnuot, ar jūs neregiejėt

Iš kor patekiejė aušruos žvaigždelė?

 

Aušruos žvaigždelė – iš rītū šalelės,

Švėisos mienesielis – pro debesieli.

 

Dainos „Balts balandielis“ tekstą užrašė ir ansambliečius dainuoti išmokė Birutė Vindašiūtė (1914–1980) iš Gedrimų kaimo.

 

 

Čiolba čiolbutis

 

Čiolba čiolbutis, olba olbutis

Unt putėna šakelės.

 

Ko to če čiolbi, ko to če olbi,

To, raibasis paukštieli?

 

Ko mon nečiolbietė, ko mon

neolbietė,

Kad aš torio balsieli?

 

„Čiolba čiolbutis“ – Žemaitijoje vyrų mėgiama daina. Ją į ansamblio repertuarą įtraukti pasiūlė Tadas Znotinas (1922–2001) iš Trumplaukės.

 

 

Dukrelė mona

 

Dukrelė mona, jaunuoji mona,

Kam ištekiejē nog motošelės? (2 k.)

 

Kū to tėn rasi, pakol priprasi

Tuokiuos vėgadas jau nebatrasi. (2 k.)

 

Rasi oušvieli nenulėnkama,

Jauna vīrieli neparkalbama. (2 k.)

 

Kėlsīs rītieli nežadėnama,

Kursi ognelė neragėnama. (2 k.)

 

Prausīs bornelė su ašareliem,

Atsišloustīsi i kvartūgieli. (2 k.)

 

Verks kūdikielis, žvėigs paršilielis,

Dar tavi bars luocnos vīrielis. (2 k.)

 

Dainos „Dukrelė mona“ tekstą užrašė Bernadeta Baužienė (1921–1998) iš Trumplaukės kaimo. Melodiją pritaikė Sofija Žvinklienė (g. 1941 m.) ir Algimantas Matutis (g.1962 m.). Abu iš Ylakių.

 

Oi, Jozė, Zozelė

 

Oi, Jozė, Jozelė, kuo to vėndravuoji,

Dielkuo to pas muni juotė neatbuoji? (2 k.)

 

Žadiejē sugrīžtė ir muni pajimtė,

Vo dabar nebnuori žuodelė primintė. (2 k.)

 

Kamė ta adīna ir ta laimės dėina,

Kad rūtū darželie buovėjaus ne vėina? (2 k.)

 

To rūtelės skīnē, aš vainėka pīniau,

Unt galvelės diejau, tau pasižadiejau. (2 k.)

 

Atplaukė žovelė rauduonās sparnelēs,

Atjuojė Jozelė geltuonās oustelēs. (2 k.)

 

Aukštuo kaminīčiuo, tomsiuo pivinīčiuo

Vedo so Jozelė meilingā kalbiejuov. (2 k.)

 

Dainos „Oi, Jozė, Jozelė“ pateikėjai: Pranas Gailius (1910–1998) iš Ylakių, ansamblio dainininkė Izabelė Stripinienė (g. 1927 m.) iš Klauseikių k.

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras Tinklalapis atnaujintas 2005.01.01 . Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt