"ŽEMAIČIŲ ŽEMĖ", 2002 m. Nr. 2

Ar neprarasime savitumo?

 

Klausiate-atsakome

 

Parengta pagal Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidinį „Dažniausiai užduodami klausimai apie Lietuvos stojimą į Europos Sąjungą“. Vilnius, 2001

 

Ar Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare neišnyks lietuvių tautinis identitetas, kultūra, kalba ir papročiai?

Turėtų neišnykti... Taip, kaip nesunyko Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos bei kitų šalių
identitetas, kalba ir kultūra joms įstojus į ES. Atvirkščiai, ES priešinasi bendroms pasaulio supanašėjimo tendencijoms, bandydama kurti europietišką kultūrą ir identitetą, kaip puoselėjamą Europos šalių kultūrų, identitetų visumą.

Sakoma, jog ES idėjos tėvas Zanas Mone (Jean Monet) yra užsiminęs, kad jei reikėtų kurti Europos Bendriją iš naujo, jis pradėtų nuo kultūros, o ne nuo bendrosios rinkos. Tačiau būtent dėl to, kad kultūra daugelyje šalių laikoma ypatinga nacionalinio identiteto dalimi, į ES bendrai reguliuojamų sričių sąrašą ji pateko tik 1997 m., kai į Amsterdamo sutartį buvo įtrauktas 128 straipsnis, kuriame teigiama, kad „Bendrija prisideda prie valstybių narių kultūrų klestėjimo, taip pat gerbia jų tautinę ir regioninę įvairovę, kartu iškeldama bendrą kultūros paveldą“. Tas pats straipsnis įgalioja ES Tarybą tvirtinti skatinamąsias kultūros bendradarbiavimo priemones, „išskyrus bet kokį valstybių narių įstatymų ir kitų teisės norminių aktų derinimą“.

Tai reiškia, kad ES neturi jokių formalių galių veikti savo narių kulturos politikos.

Tačiau ES gali skatinti ir, žinoma, skatina Europos kultūrinį bendradarbiavimą, įgyvendindama ES kultūrines programas.

Iki 2000 m. veikė trys tokios programos: Ariadne, Rafaelis ir Kaleidoskopas. Nuo 2000 m. šias programas pakeitė viena bendra programa Kultūra 2000 (lietuviška el. svetainė internete: http://www.durys.org ), kurioje Lietuva dalyvauja nuo 2001 m. Dalyvavimas šioje programoje Lietuvos kultūros projektų autoriams suteikia galimybę gauti ES paramą įgyvendinant stambius tarptautinius projektus ir tokiu būdu skleisti garsą apie Lietuvos kultūrą, identitetą, kalbą ir papročius Europoje ir plačiau.

 

Koks bus lietuvių kalbos statusas Lietuvai įstojus į Europos Sajungą?

Europos Sąjungos sutartyje teigiama, kad ji „žymi naują etapą, kuriant glaudesnę Europos tautų sąjungą, kurioje sprendimai yra priimami kuo arčiau piliečio“ (Europos Sąjungos sutartis, 1 skyrius, A straipsnis). Būtina sąlyga šiam tikslui pasiekti - kad visi ES piliečiai galėtų skaityti visus ES teisės aktus ir dokumentus savo gimtąja kalba.

Lietuvių kalba taps viena iš oficialių ES kalbų. Į lietuvių kalbą bus verčiami visi ES dokumentai, lietuviškai bus galima kreiptis į ES institucijas ir gauti iš jų lietuvišką atsakymą. Lietuviškai į Lietuvos fizinius ar juridinius asmenis turės kreiptis ES institucijos, o per susitikimus ES institucijose bus garantuotas vertimas į lietuvių kalbą ir iš jos.

Kiekvienai šaliai įstojus į ES, jos kalba tampa viena iš oficialių ES kalbų. Šiuo metu tokių oficialių kalbų yra vienuolika: anglų, danų, graikų, ispanų, italų, olandų, portugalų, prancūzų, suomių, švedų, vokiečių. Paskutinio ES plėtimosi metu, į Bendriją įstojus trims naujoms narėms, oficialių kalbų sąrašas pasipildė tik dviem, suomių ir švedų kalbomis, kadangi Austrijoje šnekama vokiškai, o ši kalba jau nuo seno yra oficiali ES kalba.

Tokį patį oficialios ES kalbos statusą įgaus ir lietuvių kalba, kai Lietuva taps ES nare. Tai reiškia, kad į lietuvių kalbą bus verčiami visi ES dokumentai, lietuviškai bus galima kreiptis į ES institucijas ir gauti iš jų lietuvišką atsakymą. Lietuviškai į Lietuvos fizinius ar juridinius asmenis turės kreiptis ES institucijos, o per susitikimus ES institucijose bus garantuotas vertimas į lietuvių kalbą ir iš jos.

© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 2002 Tinklalapis atnaujintas 2003.05.15 . Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt