|
|
|
|
||
  
|
|
|
|
|
|
|
||
|
|
RUDELIS VAIDS: ŽEMAITĖŠKĖ EILIERŠTĒ
Tīloma Ėštėista ronka vėrp, akis veiz i praeinontius. Aš ėiškau akim, kor žīd dongus Žėnau raso tuokės, raukšlies paskėndosės, ė nosėpėrkso dongaus spindoli Už cėnta. Ėš dolkiu Kažkas konsekrava laika i dolkės Vo anuo tėik daug tuo paliepie, Ka brėndi ligo par akmėnis smulkius Atradėmu lėipsnuo žīdietė Vo laps geltuons kap medė, Vo trapos kap Švėnčiausis Vo šėrdės gierė žuodius, degė, Senuovės kvapo džiaugies Pageltuonavė tėi gīvenėmā švėntūju, Valončiaus ronko ožrašītė Ė lapė geltuonamė matītė. Lėkėmā tū, katrėi ožbūrė Ė šėndėin pažėnėma aistra degtė Ė tik geltuonamė poslapie ožgestė. Atgėmėms Saulės pliūpsnis ėš sotrūniejosės vielevas omžiu lėntīnuo lig oužoula šaknis I pėlka spalė vakara! To gali ė tēp Vo aš galio kėtēp Nadouk, nadouk ni vėina spindolė pralēstė tarp pėrštu To, katros sava maluonės spindolius pakavuojē tarp oužoula šaknum. Nelaisvie Kap ėšsakītė savi tau Lig rūka debesie paskėndosē fiejē Tēp aš tavi prīš akis matau, Tik jausmū i žuodius sorinktė naspiejo. Ka laika bangas vėrš dėinuos vės rėtās, Kuožna nobluošk moni i pakrontė. Palaiminta ta valonda, tėi metā, Ka sožėbiejē To. Ė mona ronkas Jau dėinū daug i tavi tėisas. Kāp išsakītė savi Tau? Ka žuodē jausmū neiškeisto Ė Tavi lig pro rūka tamatau. Apreiškėms Prarasta laika ronkuo naktės ėšsėsklaida sava joudas garbanas Veizo i bekraštė tomsa. Ė vies mon atneš apreiškėma prarasta laika ronkas par sėlpnas naktėis garbanuom sošokoutė Diekavuonė Mūsa žemės kraus mūsa gysluoms tek Ka gīvenėms sožeid, ėš žaizduos spindulioun smūtkieliu švėisa. Ė tuo švėisuo klaupous aš, žemė Saulė Dā saulė savi duovėnuo Akims, ėštruoškosiuoms skaistoma Aš Tava To sostuok Tarp spinduliū gražoma To mona Tau sakīso Tarp žvaigždium ė tarp saulės. Ė Tava varda irašīso, I šėrdi, katra daužuos. Lig spindolīs tarp debesum Sopliešīso aš pėlka rūka Te tava akis Saulė būn, Tešėlda mona lūpas. Atsėsveikėnont Aš ėšvažiouso tou tėlto tarp laika i Tava ašaras. Aš palėkso šalta gīvenėma lapa, katram mon grīžtont pražīs dvė omžėnā jaunas šėrdis! * * * Vo geroms kap saulė, Vo saulė kap geroms Aš gero kuožna spindoli Vo degėn, vo palaima, vo truokšto
|
© Žemaičių
kultūros draugijos redakcija, 2001 |
|
|
|
|
|