Į pradžią

 

"ŽEMAIČIŲ ŽEMĖS" ŽURNALAS. 2003 m. Nr. 2

Algirdas Kazys Jankauskas: „Rietavo orkestras“

 

Lietuvių muzikos kultūra pagrįstai didžiuojasi Rietavo muzikine praeitimi. Dabar, prabėgus daugiau kaip šimtmečiui nuo kunigaikščių Oginskių epochos, susidomėjimas išskirtiniu Rietavo muzikos kultūros reiškiniu didžiulis.

Rietavo muzikos centras buvo vienas ryš-kiausių Lietuvos dvarų muzikos kultūros pavyzdžių. Jis tęsė ilgaamžes Lietuvos didikų muzikos puoselėjimo tradicijas, ypatingu profesionalumu puošė XIX a. pab. -XX a. pr. dvarų muzikos panoramą, darė didelę įtaką vėlesnei profesionaliosios muzikos raidai Lietuvoje.

Garsių Europos dvarų pavyzdžiu Bogdanas Oginskis 1872 m. įsteigė orkestrą. Pasamdė vadovą, nupirko instrumentus. Orkestrantams mokėjo algą, davė išlaikymą, drabužius, paradinę uniformą. Pastatė namą, skirtą muzikantams gyventi ir dirbti. Iš pradžių orkestrui vadovavo Varšuvos konservatorijos (instituto) absolventas kompozitorius ir vargonininkas (1873-1880 m.) Juozas Kalvaitis (1842-1900).

Po jo 1883-1903 m. orkestrui vadovavo čekas kapelmeisteris Josefas Mašekas (1864-1927). Jį kunigaikščiui Bogdanui Oginskiui rekomendavo Tilžės muzikos kapelmeisteris A. Bergeris. Paskutiniais veiklos metais J. Mašekui talkininkavo buvęs jo mokinys, Varšuvos konservatorijos absolventas, violončelistas ir kornetistas Mykolas Butkevičius (1869-1952).

Orkestras buvo didžiūniškos reprezentacijos dalis. Orkestro muzikantai privalėdavo siekti aukšto profesinio meistriškumo. Kiekvieną sekmadienį po pietų iškilmių salėje arba parke orkestras grodavo kunigaikščiui, jo svečiams. Kunigaikštis užsienyje pirkdavo brangius, kokybiškus instrumentus, rūpinosi tolesniu muzikiniu savo auklėtinių lavinimu aukštosiose muzikos mokyklose, džiaugėsi jų profesiniais laimėjimais - kunigaikštis remdavo visus muzikos mokslo siekusius gabius jaunuolius.

B. Oginskis turėjo gerą muzikinį išsilavinimą. Jis dažnai keliaudavo po Vakarų Europą ir iš kiekvienos kelionės parveždavo savo orkestrui įvairiausio repertuaro (partitūrų).

Žinoma, kad Rietavo orkestras 1878 m. jau pasirodydavo visuomenei. Jo koncertines programas pasirinkdavo pats kunigaikštis Bogdanas Oginskis.

Repertuaras

 

Išlikę natų sąrašai, kurie kad ir fragmentiškai, bet parodo, kad kunigaikščio B. Oginskio orkestro repertuaras buvo tolygus to meto garbingiausių pasaulio orkestrų repertuarui. Nemažą jo dalį sudarė kunigaikščio orkestrui būtina proginė muzika, t. y. valstybių himnai, maršai, gausybė šokio žanro kūrinių (valsų, polonezų, mazurkų, kadrilių, gavotų, polkų), kompozitorių Benjamino Bilsės (1816-1902), Alphonso Czibulkos (1842-1894), Loniso Gastono Ganne,o (1862-1923) ir Rudolfo Novačeko (1860-1929) maršai. Johanno Schrammelio (1850-1893), Johanno Strausso (1825-1899) ir Emilio Waldteufelio (1837-1915) valsai. Repertuare būta nemažai klasikos šedevrų. Tai F. A. Boieldieu (1775-1834), L. Cherubinio (1760-1842), J. Haidno (1732-1809), L. J. F. Heroldo (1791-1833), Ch. W. von Glucko (1714-1787), W. A. Mozarto (1756-1791), L. van Beethoveno (1770-1827) instrumentiniai kūriniai bei sceniniai kūrinių fragmentai. Itin gausu romantinės muzikos. Buvo griežiami iškiliausių epochos kompozitorių - A. Ch. Adamo (1805-1856), P. Čaikovskio (1840-1893), L. Delibes’o (1836-1891), Ch. Guonod’o (1818-1893), A. G. Lortzingo (1801-1851), F. Mendelssohno - Bartholdy (1809-1847), Ch. C. Sait - Saėnso (1835-1921), R. Wagnerio (1813-1883), C. M. von Weberio (1786-1826) ir kt. kompozitorių kūriniai. Daug grota XIX a. operų fragmentų. Rietaviškiai neblogai žinojo, kas tai yra D. F. Auberas (1782-1871), V. Bellinis (1801-1835), G. Bizet (1838-1875), A. Boitas (1842-1918), G. Donizettis (1797-1848), F. von Flotowas (1812-1883), P. Mascagnis (1863-1945), G. Meyerbeeris (1791-1864), G. Rossinis (1792-1868), A. Thomas (1811-1896), G. Verdis (1813-1901). Grojo ir operetės klasiką - Ch. A. Lecocq’ą (1832-1918), K. Milloeckerį (1842-1899), J. Straussą (1825-1899), F. Suppe’ą (1819-1895), H. Zumpę (1850-1903) ir kt. kompozitorių kūrinius.

Kunigaikščio B. Oginskio orkestro repertuare būta ir anam laikui ultramodernių kūrinių. Tai Cyrillo Kistlerio (1848-1907) ar Maxo von Schillingso (1868-1933) kūrybos fragmentai. Suprantama, skambėdavo ir Mykolo Kleopo Oginskio (1765-1833) kūryba.

Savo orkestru B. Oginskis visada didžiuodavosi. Orkestrui tekdavo reprezentacinės užduotys. Jis grodavo žemės ūkio ir pramonės parodose, žirgų lenktynėse, aukštuomenės pobūviuose, sutikdavo garbingus svečius, linksmindavo kunigaikščius, vasarojančius Palangoje ar Latvijos kurortuose. Raiti trimitininkai, pasidabinę puošnia uniforma, lydėdavo kunigaikščius iškilmingose išvykose. Orkestras koncertuodavo Rygoje, Peterburge, Maskvos aristokratams, vokiečių dvarininkams ir kitiems kilmingiesiems. Rietavo muzikantai aukštu meniniu atlikimo lygiu buvo žinomi Vakarų Europoje.

Brolių Oginskių puoselėjami orkestrai ilgainiui pasiekė tokį lygį, jog galėjo patenkinti bet kokį muzikinį įgeidį. Svečiui, mėgusiam muziką, atvykus į Rietavą, Mykolas patardavo broliui: „Įsakyk griežti Wagnerį“. Kunigaikščių orkestrų repertuare buvo visų žymiausių Richardo Wagnerio operų - „Lohengrino“, „Tannhäuserio“, „Rienzi“, „Parsifalio“, „Skrajojančio olando“, „Dievų sutemų“ bei „Tristano ir Izoldos“ instrumentiniai fragmentai.

 

Rietavo orkestrantų likimai

 

Susirgus kunigaikščiui B. Oginskiui, 1903 m. orkestro veikla pradėjo apmirti. Muzikantams algų niekas nebemokėdavo. Spaudžiamas finansinių problemų, J. Mašekas paliko orkestrą (išvyko gyventi į Salantus). Trisdešimt jaunųjų muzikantų kunigaikštienė Marija Gabrielė Oginskienė išsivežė į Bobreko dvarą, kuris yra Galicijoje (Austrija). Taip jie buvo išgelbėti nuo nedarbo ir karo tarnybos vykstant Pirmajam pasauliniam karui. Orkestrui vadovavo kapelmeisteris Jonas Jakaitis (1883-1963). J. Jakaičio prašoma kunigaikštienė siųsdavo jiems natas. Taip Babreke atsidūrė didesnioji unikalios, dešimtmečiais kauptos Rietavo nototekos dalis.

1908 m. Jonas Jakaitis atvyko į JAV, Čikagą. Jis čia vadovavo orkestrams bei chorams.

Tiems orkestrantams, kurie liko Rietave, ėmėsi vadovauti Mykolas Butkevičius (1869-1952). Orkestras grodavo Rietavo dvare.

Tik nedidelė dalis buvusių Rietavo muzikų po karo įsiliejo į besikuriančios Lietuvos muzikos kultūros sąjūdį. Daug orkestrantų pasirinko gyvenimą užsienyje - nemažas jų būrys atsidūrė JAV, kai kurie, ieškodami darbo, pasklido po Lenkiją, Latviją, Rusiją.

 

Žymiausi Rietavo orkestrantai

 

Rietavo muzikos mokykloje kunigaikščių Oginskių laikais mokėsi ir dirbo nemažai iškilių lietuvių muzikų. Tai kompozitorius ir kapelmeisteris Emerikas Gailevičius (1874-1949), Varšuvos konservatorijos profesorius Aloyzas Butkevičius (1840-1896), kompozitorius, kapelmeisteris, pirmojo lietuviško karo orkestro įkūrėjas Juozapas Gudavičius (1873-1939), klarnetistas, kompozitorius Petras Stankevičius (1874-1914), kornetistas, kapelmeisteris Mykolas Butkevičius (1868-1952), vargonininkas Steponas Dargis (1888-1965), kornetistas, Čikagos orkestrų vadovas Edvard Baksewicz, kapelmeisteris, triūbininkas „Lietuviško tautiško orkestro“ vadovas (Cleveland, OH), (? - 1933), muzikas, kunigas Balys Chomskis (1907-1978), trombonistai W. Ezerskis, Konstantinas Janušauskas (1889-1967) (šis smuikininkas, trombonistas priklausė Jaunosios Lietuvos Sąjungos Rietavo rajono reprezentaciniam orkestrui, 1944 m. pasitraukė į Vokietiją), Zigmantas Jautokas (1874-1955), klarnetistas, muzikos instrumentų meistras Vincas Jucius (1883-1972), kornetistas Kazimieras Pocius (1886-1964), trimitininkas Mykolas Malcevičius (1875-1942), klarnetistas, vargonininkas Romas Chomskis (1878-1939), kornetistas, kapelmeisteris Vytautas Lukauskas (1877-1972).

 

Vytautas Lukauskas

 

Apie 1905-uosius metus Vytautas Lukauskas su dviem savo draugais pasitraukė į JAV (Čikagą). Čia jau buvo apsigyvenę broliai Jonas ir Alfonsas Jakaičiai. Prie jų prisidėjo dar keletas Rietavo orkestrantų ir jie pradėjo koncertuoti, groti gegužinėse, vestuvėse ir kt. Orkestras turėjo didžiulį pasisekimą. Juo susidomėjo ten gyvenęs ir kūręs kompozitorius Mikas Petrauskas. Orkestras susijungė su M. Petrausko vadovaujamu „Birutės“ choru ir pastatė M. Petrausko operą „Birutę“, operetę „Kaminkrėtys ir malūnininkas“. Šie kūriniai turėjo didžiulį pasisekimą tarp Čikagos lietuvių.

Apie 1914-uosius metus Vytautas Lukauskas grįžo į Rietavą ir įsijungė į Mykolo Butkevičiaus vadovaujamą orkestrą. Rietavo orkestras, vadovaujamas Mykolo Butkevičiaus (jis buvo sukaupęs didelę muzikos kūrinių biblioteką) gyvavo iki 1944 metų.

Nuo 1945 metų Mykolo Butkevičiaus įpėdiniu tapo jo buvęs mokinys Vytautas Lukauskas, vadovavęs orkestrui iki pat savo mirties - 1972-ųjų metų. V. Lukausko vadovavimo metu orkestras dalyvaudavo respublikinėse dainų šventėse Vilniuje, Žemaitijos festivaliuose Plateliuose, grodavo gegužinėse ir kituose krašto kultūriniuose renginiuose.

 

Rietavo meno mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras

 

Rietavo meno mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras įkurtas 1996 metais. Jo įkūrėjas ir dabartinis vadovas - mokytojas metodininkas Algirdas Kazys Jankauskas.

Orkestras kasmet daug koncertuoja, dalyvauja įvairiose apžiūrose, konkursuose ir pelno jame gana aukštus apdovanojimus. Iš viso dabar orkestre groja 30 moksleivių.

Jie dalyvavo 1997 m. moksleivių dainų šventėje Vilniuje, 1999 m. jaunimo festivalyje Mendene (Vokietija), 1999 ir 2001 m. respublikiniame pučiamųjų orkestrų festivalyje Plungėje, 2000 m. Lietuvos regionų dienose Vilniuje, 2001 m. Rietavo krašto vakare „Šviesos blykstė“, kuris vyko Vilniaus mokytojų namuose, regioninėje dainų, šokių ir muzikos šventėje Mažeikiuose, Lendringseno (Vokietija) parapijos šventėje, koncertinėje turnė po Riugeno salą Vokietijoje.

Daugiausia Žemaitijos krašte koncertuota 2001/2002 mokslo metais. Labiausiai įsimintini šie renginiai: koncertas Veiviržėnuose, Rietavo savivaldybės šventė, Žemaitijos krašto Šaulių stovyklos renginiai, Rietavo miesto seniūnijos dienos, koncertas-paskaita Daugėdų pradinėje mokykloje, koncertas „Mūsų vaikai - Tėvynei Lietuvai“, vykęs Klaipėdos universitete, renginiai Rietave, skirti Lietuvos elektrifikavimo 110-ųjų metų sukakčiai, Labardžių pagrindinės mokyklos 85-erių metų šventė, 10-oji žemaičių dūdų šventėje Mažeikiuose, Telšių apskrities dainų šventė „Telšiai 2002“, Joninių šventė Kaltinėnuose, Panevėžio apskrities dainų šventė „Supynėm pynimą“, šventė Girdiškėse (Šilalės rajonas).

2001 m. orkestrui įteikta 2000-ųjų metų AUKSO PAUKŠTĖS nominacija „Naujai suspindusi žvaigždė“, Tais pačiais metais orkestras pelnė pirmąją vietą Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionate „Panevėžio garsas - 2001“.

2001 m. Rietavo meno mokyklos pučiamųjų orkestras išleido kompaktinį diską.

Rietavo meno mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras dalyvavo 2002 m. gegužės mėn. 17-18 dienomis vykusiame Lietuvos pučiamųjų instrumentų čempionato „B“ kategorijos varžybose Panevėžyje, kur laimėjo antrąją vietą. 2002 m. liepos 11 d. orkestras grojo Vilniaus mokytojų namuose vykusiame koncerte „Skamba vario dūdos“. Orkestras dažnai koncertuoja Klaipėdos, Plungės, Šilalės, Kretingos rajonuose.

Trečiajame Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionate (vyko 2003 m. kovo mėn. 9 d. Panevėžyje) „C“ orkestrų kategorijoje laimėta trečioji vieta.

2003 m. išleistas II Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionato kompaktinis diskas, kuriame įrašyta ir Rietavo meno mokyklos pučiamųjų orkestro atliekamų kūrinių.

Pučiamųjų instrumentų orkestras, kuriam iki šiol vadovauja mokytojas metodininkas Algirdas Kazys Jankauskas, puikiai pasirengė ir 2003 m. Pasaulio lietuvių dainų šventei.

Orkestro repertuarą sudaro lietuvių ir užsienio autorių kūriniai.

 

Naudota literatūra:

1. Kudaba Č. Kalvotoji Žemaitija Vilnius, 1972.

2. Kiauleikytė L. Lietuvos kultūros tyrinėjimai. T. 2. 1996.

3. Jautokaitė Saulė K. Lietuviai muzikai vakaruose. 1999.

4. Ravickienė E. Atsisveikinimas su tėvyne. 1992.