PUOCIOS VACLUOVS
- 1998 m. išleistuo žemaitiu poezėjės rinktėnie Sava muotinu kalbo Puocios Vacluovs raša: Eso gėmės 1943 m. pavasari Barstītiu kaimė, gražiuo, medēs apaugosiuo suodībuo. Muokiaus Barstītiu vėdorėnie, vo paskiau - žemės ūkė teknikomė. Vėsa gīvenėma daugiausē muni traukė literatūra ėr tautuodailė. Druožiau miedi, kaliau akmini, rašiau eilieraštius. Prisiejė ėr žemė dėrbtė. Eso Kaima rašītuoju sājungas narīs. Gīveno Žemaitėjuo. ( ).
- 1992 metās mūsa redakcėjės organizoutamė pėrmamė žemaitėškas poezėjės konkursė V. Puocios karto so kėtās geriausēs šiū dėinū žemaitėškā rašontēs poetās bova pripažints laureto. Pėrmiausē - ož eilieraštius Saulės laiškā, Pėlka gintarėnė dėina, Atsėsveikėnėms so jaunīstė, Sosvetėmiejėms, Pakeliou.
- 1998 m. Vacluova eilieraštis Saulės laiškā bova pajimts kap svarbiausis, vėskou apjungous koront Telšiū Žemaitės tētra spektakli Žemaitėškė žuodē paukštelēs čiolb (režisierė Laima Puocevīčienė).
- Ont laukū ėr pėivu
- Saulė raša pavasariou žėidās kvepunti laiška.
- Solaikės alsavėma, vies tīlē skaita, skaita
- Vuo jautrė pumporā, pajotė anuos šėloma,
- Tujau atsibund.
- Išsipīlusi vešli žaloma,
- Nušlam par mėškus ėr krūmus,
- Greitā nubieg tuolīn rasitās, laukās ėr pėivuoms.
- Pavasaris nesolaikuomā bodėn vėsus, kas tik gīvs ( ).
- Tuokė Vacluova eiliū nuotaika bova pradedams spektaklis, tuokė bėngams.
- V. Puocios rašė ne tik žemaitėškā. Geriausius anuo lietovėškus eilieraštius, tēp pat kap ėr žemaitėškus, tonkē liuob spausdintė Skouda rajuona Mūsa žuodė laikraštis.
- Paskotėnēs metās Vacluovs gīvena ont savės - iš tuo, kou liuob oždėrbs kordams, kou žemė liuob išaugintė. Vėsos anuo gīvenėms sokuos aple gimtuosės vėitas: Barstītē, Vindeikē, Nuotienā Bova žemės ėr nomū žmuogos, nuors ni vėina, ni kėta kap ė netoriejė. Bet vėskas, kas aplinkou, bova anuo: mėškā, dongos, laukū platībės ėr so paukštēs, da aukštiau anū kėlstontės svajuonės. Vėskou tou ons liuob sodietė i sava stuogastolpius, medė skulptūras, eilieraštius. Nikumet neliuob skobietė, kėtam skersā kelė nestuojė. Žėnuojė, kuo nuor ėr i tou kontrē, neožmėršdams žmuogėškoma ejė. Nerinka, nekaupė ėr nesistemėna sava kūrības. 2001 metās Skouda bėbliuotekas organizoutam žemaitėškas poezėjės konkursou atsiuntė vėsa punda eilieraštiu. Tėi, katrėi toriejė kontrībės ėr vėsus anus lig gala parskaitė, atrada ėr gīvenėma išmintėis, ėr filuosuofėjės, ėr paprastiausė gīvenėmėška jumuora, sarkazma. Pri eilieraštiu pridietamė laiškė - kelė paaiškėnėmā:
- Rašau žemaitėškā, tiktās neso toriejės žemaitiu rašības taisīkliu, kėtēp sakont, koro ėr galvuojo žemaitėškā. Vo priš Gėrdieni Aleksa, Pabrieža Jūzapa neso nosėstatės. Priešingā.
- Spausdėnau sava eilieraštius A mon sakā? laikraštie. Bovau net pėrmuojė žemaitėškas poezėjės konkursa laureats.
- Kortė žemaitėškā savėms žmuonims dar daug daug onkstiau pradiejau. Liuob skaitītė ėr sakītė, ka anėms iduomē. Juokiū speceliū literatūriniu muokslu neso bėngės. Rašau tēp, kap muoko, kap šėrdės lėip.
- Tēp Puocios Vacluovs rašė metu pradiuo. Vo bėrželė 3 dėina V. Puociaus gīvībė notrūka. Ne lėga ėr ne senatvė anou privertė užverstė nebėngta prirašītė puopieriaus lapa. Ėr tik kou pradietas kortė medė skulptūras ne patėis Vacluova valė lėka i pasauli neišvestas ėr žmuoniū nepamatītas. Svetėma ronka notraukė Vacluova gīvībė
- Išejė
Atsėsveikėnė so Vacluovo, dar karta pervertiem mūsa redakcėjuo sorinktus anuo eilieraštius. Pluoštieli spausdėnam šėndėin.Mukienė Danutė
Puocios Vacluovs. Eilieraštē
Kalnā
- Aukštībė tū kalnū
- Kap mėlžėnėškas
- Suakmeniejosės pasaulė
- Palapėnės.
- Trauk šalta, snėigouta
- Omžėna
- Speigū dainė.
* * *
- Dūzgunti ėr kvepunti medo
- Dėdėlė lėipas karūna -
- Kap kvepous guojos.
- Pailsiesi atsikviepusi,
- Nu saulės kaitriū spinduliū
- Pasisliepsi.
Kars ėr taika
- Dund pabūklā -
- Ne stebuklā.
- Vos nustuo -
- Viel žėlėn pjūklā.
Dongaus veidruodis
- Blėzg tėik skaidrē, tėik aiškē,
- Romantėškā taikē,
- Ruoduos, pasėlėpsi unt kalna
- Ėr pasėiksi anou švariuoms ronkuoms.
Dėdmiestė žmuonis
- Žmuonis tonkē
- Panašė i šešoulietius:
- Šormoliou, jod,
- Vėins kėta nepastebiedamė,
- Nematīdamė,
- Ligo būto viejė
- Nešamas bekūnės dvasės.
- Bet isterėškā praded žvėigtė,
- Kumet netīčiuoms untlipi unt kuojės.
Puokaris
- Mes tuokėi, nes mūsa
- Dėinas tuokės -
- Tėik končiuos
- Tėik suopolė pakeltė
- Kad priš bruoli
- Tėkros bruolis
- Stuoto
- Ėš končiuos
- Pasiunt mon
- Dontis geltė
Atšėlėms
- Nežėnau -
- Vaikīstės gal nebova,
- Rausvė debesis
- Kraujēs gal būtė išlėjė.
- Guorizontė giedrėjės
- Padongė
- Vėrš gimtuosės
- Mona Žemaitėjės.
- Šėlts snėigs
- Tapaliu snėigs
- Vo tuoks šėlts,
- Vo tuoks sausos.
- Taka žuolīnus
- Pripostė, apsnėga.
- Mažos paukštielis
- Lėzdelie ožmėga,
- Vo gal būtė
- Viejelė šīpsuodamuos
- Klausuos
Metu duovėnas
- Aš mindiau šėltuos
- Vasaras kėlėma žali,
- Vīniuojau saulės
- Kamuli auksėni.
- Susiūsiu kailinius
- Aš baltus žėimā,
- Kad viejē
- Nebėparpūsto krūtėnės.
- Rodou mon siūla
- Rosva puiki kaili
- Ėr apkaklė
- Kudluota, minkšta, porė -
- Par buobu vasara
- Priverps daug sėlka,
- Vo glousnis dous
- Žemaitėška keporė.
Rodėnėnė ruožė
- Ak to, ruožė vielīvuoji,
- Ak to, skaistos žėidė,
- To atruodā iškilmingā,
- Ruoduos, himnus gėidi.
- Klevā, oužolā paroda,
- Met jau laps pu lapa.
- Rodou - dailininks pražėlės -
- Auksa spalvuoms tapa.
- Kėik če prabunguos, kėik torta,
- Net užtrauk ėr dvasė,
- Kor pažvėlgsi, paveiziesi,
- Vėn stebuklus rasi.
- Kad ėr liūdna, ėr graudinga,
- Bet matā vėn gera.
- Diel tuo kartās nebsuprasi,
- Kas iš pruota vara.
- Ak to, ruožė vielīvuoji,
- Nuostabiausis žėidė,
- Tavi - dievėškā sukorta -
- Unt šalnū nusvėidė.
- Vo to žīdi, to svīrouji,
- Ruoduos, šuoktė šuoki
- Unt tuo graudulinga lauka
- Paskutini šuoki.
- Tuo poikoma, tava kvapa
- Bijuos patės šalnas.
- Saulė, ligo muočė, parskob
- Par padungiu kalnus.
- Karalėškuoji lelėjė
- Žemaitėjė, Žemaitėjė,
- To balčiausiuoji lelėjė,
- Tėik umžiu žīdiejusi,
- Tėik umžiu kintiejusi.
- Žemaitėjė, Žemaitėjė,
- To kap švėnta Kalvarėjė,
- Nenustuojusi mīlietė,
- Nepaliuovusi tikietė.
- Mėrtėis upiems išplaukus,
- Šėtėik laukus ėr sulaukus.
- Kėik pagimdiusi, apverkusi,
- Bodont akiū nesumerkusi.
- Žemaitėjė, Žemaitėjė,
- To kap krovėna lelėjė.
- Sūnus i karės līdiejusi -
- Rasuo ašaras blizgiejė.
- Nutautiejė mūsa puonā
- Nu savuos kalbuos atgoda.
- Geriau lėnku, geriau goda -
- Gimta Lietova pražoda.
- Savus papruotius ėr liaudi
- Trīpė, niekėna ėr spjaudė.
- Diekou priešams
- Nevėduonams,
- Vo svarbiausē -
- Sava puonams!
- Tėik kilmingė pasėdarė -
- Sava laukus lėnkams arė.
- Žemaitėjė, Žemaitėjė,
- To - kap šuoblis kalavėjė.
- Atsėsveikėnėms
- Sudėiv, pasauli
- Mona švėisos,
- Ėr mielėnū
- Akiū padongė.
- Lig stėrnas
- Šuokdamas par
- Kėisus
- Nudūmė mona dėinas
- Brongės.
- Tas svaigos
- Jaunū dėinū karštis
- Ėr sauguo omžēs
- Meilės ognė,
- Ka dūmu sutemuos
- Bežvaigždies
- Neleistos
- Saulė i bedognė.
- Sudėiv,
- Pasauli jaunū dėinū,
- Kor esam meilės,
- Džiaugsmū pėlnė,
- Ėr mūsa planā,
- Ėr sėikėmā
- Kap laisvės siekē
- Bova kėlnė.
|
Tinklalapis atnaujintas 2003.05.15
. |
 |
 |
|
  |