"Žemaičių žemės" žurnalas. 2004 m. Nr. 3. Motiejaus Valančiaus paminklas Varniuose

Idėją statyti paminklą Motiejui Valančiui Varniuose 1923 m. subrandino ir pradėjo įgyvendinti tuo metu Naujųjų Varnių parapijos klebonu dirbęs kunigas Antanas Juozapavičius. Jo sumanymas sulaukė didelio visuomenės palaikymo. Paminklo statymo komiteto nariais tapo generolas Valantinavičius, M. Steponavičius, L. Daukša. Vieta paminklui buvo parinkta Varnių miestelio centre, sodelyje tarp namo, kuriame 1850–1864 m., būdamas Žemaičių vyskupu ir gyvendamas Varniuose, šeimininkavo Motiejus Valančius (1801–1875), ir Varnių kunigų seminarijos, kur šiuo metu veikia Žemaičių vyskupystės muziejus. Ši vieta, žinoma Valančiaus darželio vardu, šiuo metu gražiai tvarkoma ir yra vienas iš svarbiausių senojo žemaičių dvasinio ir kultūros centro akcentų.

Biustas buvo užbaigtas 1925 m., pažymint M. Valančiaus mirties 50 m. sukaktį. Jo priekinėje plokštumoje buvo užrašyta: „Žemaičių Vyskupas Motiejus Valančevskis-Valančius. 1801–1875“. Priešingoje plokštumoje – „Blaivybės Apaštalui – Pasekėjai“. „Dešinėje pusėje užrašas skelbė „Žemaičiui – Žemaičiai. 1925“. Kairėje pusėje – „Šviesos skleidėjui – Visuomenė“. Cementinio postamento priekinėje plokštumoje buvo išlieta vyskupo mitra, dešinėje – atskleista knyga, joje užrašas „Žemaičių vyskupystė“, o kairėje – knyga, joje – plunksna ir užrašas „Palangos Juzė“.

Paminklą iškilmingai atidengė ir pašventino 1927 m. liepos 18 d. Iškilmėse dalyvavo, kalbėjo Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona, kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas, paminklą pašventino Telšių vyskupas Justinas Staugaitis, buvo daug kitų iškilių visuomenės, mokslo, kultūros, bažnyčios veikėjų, taip pat ir paminklo statybos iniciatorius, šventės organizatorius kunigas A. Juozapavičius.

Toks paminklas Varnių miestelio centre sovietmečiu daug kam užkliūdavo. Vieną 1951-ųjų naktį jis buvo nuverstas ir nugabentas į antrinių žaliavų supirkimo punktą. Antanas Norkus, anuo metu dirbęs šio punkto vedėju, pamatęs, kas pas jį atvežta, nutarė išsaugoti paminklą. Paslapčia jį parsigabeno namo ir ilgus metus slėpė ne tik nuo tuometinės valdžios, bet ir nuo šeimos narių. Jo paslaptį žinojo buvęs bendradarbis Povilas Blažys, matęs į skudurus suvyniotą M. Valančiaus biustą A. Norkaus garaže.

Lietuvos kultūros visuomenei pradėjus atstatinėti sovietmečiu nugriautus Nepriklausomybės laikų paminklus, buvo nutarta atstatyti paminklą ir Varniuose. Pradėjus darbus paaiškėjo, kad yra vilties surasti senąjį paminklą, – Povilas Blažys, Lietuvoje prasidėjus Atgimimui, savo sūnui Algimantui, kuris buvo aktyvus Jonavos kultūros fondo klubo „Taurosta“ narys, buvo papasakojęs, kad sovietmečiu senasis vyskupo M. Valančiaus biustas buvo pas A. Norkų (pats matęs), kad vėliau ėjęs gandas, esą A. Norkus tą biustą į šulinį įleidęs… A. Blažys šią naujieną papasakojo „Taurostos“ klubo nariams ir po kurio laiko su keliais bendraminčiais išsiruošė ieškoti vyskupo biusto. Pirmosios paieškos rezultatų nedavė. Tačiau jonaviškiai vilties neprarado, ypač K. Šimkus. Jis susirado A. Norkaus žmoną, vaikus, kitus artimuosius, Varniuose sovietmečiu klebonavusius kunigus ir kasdien vis labiau artėjo prie tikslo. Žaduvėnuose gyvenęs A. Norkaus sūnus Antanas Norkus, dar prieš apsilankant pas jį K. Šimkui, sužinojęs, kad ieškomas M. Valančiaus paminklas, norėjo pradėti vienas jo ieškoti, nes atsiminė, kad vaikystėje matė tą biustą gulint tėvo garaže. Susitikęs su K. Šimkumi, nutarė pradėti paieškas. Nuvyko į Varnius, prie buvusio senojo A. Norkaus namo (Dariaus ir Girėno g. 8), kur tuo metu gyveno Vlado Grikšto šeima. Gavus šeimininko leidimą, paminklo buvo pradėta ieškoti po prieangio grindimis (Antanas Norkus atsiminė, kad vaikystėje vieną naktį girdėjo, kaip tėvas su bičiuliu tame prieangyje ilgai darbavosi, po to nuėjo į garažą, iš ten kažką sunkaus atitempė, vėl kuriam laikui užsidarė tame prieangyje, komentuodami, kad dabar jau tai tikrai neras. Gyvenimas po tos nakties lyg ir nepasikeitė, tik to biusto garaže neliko…).

1988 m. lapkričio 23 d., atplėšus senojo Antano Norkaus namo prieangio grindis, žemėje po akmenimis paremta sija vyskupo Motiejaus Valančiaus biustas buvo surastas. Šis namas vieno iš paieškų iniciatoriaus A. Šimkaus (mirė 1994 m.) iniciatyva paženklintas lenta, kuriame yra įrašas: „Šiame name 1988. XI. 23 buvo surasta išsaugota VYSKUPO M. VALANČIAUS skulptūra“.

Atstatytą paminklą, dalyvaujant tūkstančiams M. Valančiaus gerbėjų ir idėjų pasekėjų, 1990 m. liepos 28 d. pašventino tuometinis Telšių vyskupas ir Klaipėdos apaštalinis administratorius Antanas Vaičius. Šventėje dalyvavo tuometinės Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys, didelis būrys iškilių ano meto Lietuvos visuomenės, mokslo, kultūros ir bažnyčios veikėjų.

Iki mūsų dienų išliko ir vyskupo Motiejaus Valančiaus namas Varniuose. (S. Daukanto g. 10a). Jis pastatytas XIX a., restauruotas 1994–1995 m. (restauracijos autorius architektas Algirdas Žebrauskas). 2003 m. gegužės 2 d. šis pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą. Pastatas vieno aukšto, medinis. Būtent čia ilgą laiką buvo Žemaičių vyskupijos valdymo centras, iš čia žemaičius ganė pats Žemaičių Didysis – vyskupas, rašytojas, švietėjas, blaivybės sąjūdžio organizatorius Motiejus Valančius.

© Žemaičių kultūros draugijos informacinis kultūros centras Tinklalapis atnaujintas 2004.09.28 . Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt