Į pradžią

 

"ŽEMAIČIŲ ŽEMĖS" ŽURNALAS. 2004 m. Nr. 3

Etnografinės ekspedicijos Telšių ir 

aplinkiniuose rajonuose

 

Vida Rimkuvienė, Žemaičių muziejaus „Alka“ 

Etnografijos skyriaus vedėja

 

Viena iš pagrindinių Žemaičių muziejaus „Alka“ veiklos sričių – etnografinių ekspedicijų organizavimas. Muziejuje iš viso per 72 metus surengta 17 tokių ekspedicijų. Jos vyko Telšių ir aplinkiniuose rajonuose. Ekspedicijų metu surinkta medžiaga papildė muziejaus mokslinį archyvą, fototeką, eksponatų rinkinius, šiandien yra prieinama visiems, kas domisi XX a. Žemaitijos kaimo gyvenimo, amatų, papročių raida.

„Alkos“ muziejus kartu su Žemaičių senovės mėgėjų draugija „Alka“ pirmąją ekspediciją suorganizavo 1934–1935 m. Vyko ji Drobūkščių kaime. Jis tuo metu buvo skirstomas į vienkiemius. Drobūkščių kaimo valstiečių ūkio sklypai buvo ne vientisi, o sudaryti iš kelių, kartais iš keliolikos atskirų sklypų, išmėtytų įvairiose kaimo vietose. Šie sklypai, išskirsčius į vienkiemius, turėjo išnykti. Žemės tvarkymo departamentas matininkus ir kultūrtechnikus įpareigojo rinkti etnografinę ir istorinę medžiagą, fiksuoti objektus, turinčius išliekamąją vertę. Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorius Pranas Genys ekspedicijai vadovauti pakvietė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorių Igną Končių.

Ekspedicijoje tyrinėta kaimo geografinė-topografinė ir hidrografinė padėtis, istorija, archeologija, senovės kultūros ir gamtos paminklai, žemės ūkio kultūros būklė seniau ir dabar, žemės valdymo teisės, liaudies meno bruožai, architektūra, švietimas, tautosaka. Ekspedicijos metu surinkta apie 100 eksponatų. Vienas vertingiausių – pėsčio šv. Jurgio skulptūrėlė. Į muziejaus rinkinius iš ekspedicijos tąsyk parvežta ir keletas kraitinių skrynių, kultuvių, prieverpstėlių, tekstilės eksponatų, buities rakandų.

P. Gaidamavičius fotografavo trobesius, vidaus įrengimus. P. Ramanauskis ir dar vienas škicuotojas piešė, škicavo (buvo padaryta apie 50 piešinių, 100 fotografijų). Agronomo T. Cyvinskio sudaryta Drobūkščių kaimo ūkiškoji monografija saugoma ŽAM moksliniame archyve (Nr. 36).

Kaimuose prasidėjus melioracijai, griaunant senąsias sodybas, žmones iškeldinant iš vienkiemių į gyvenvietes, buvo pradėtos organizuoti kompleksinės etnografinės ekspedicijos. Viena iš jų 1975 m. birželio 24–26 dienomis vyko melioruojamuose Janapolės apylinkės Sebų ir Padvarių kaimuose. Gyventojai iš dalies melioruojamų kaimų jau buvo išsikėlę. Ekspedicijos metu lankytos tik tos sodybos, kur dar gyveno žmonės. Rinkta informacija apie vietovių istoriją, sodybas, pastatus, vandens naudojimo įrengimus, gyvulių ūkį, verslus, maistą, gėlių darželius, tautodailę ir vietovardžius.

Tąsyk iš viso buvo surinkti 87 eksponatai. Jie perduoti Telšių kraštotyros muziejui. Užrašyti ir vietinių gyventojų prisiminimai ir pasakojimai (ŽAM MA 156). Ekspedicijos metu buvo fotografuojami kaimo objektai. Nuotraukos, negatyvai saugomi muziejuje.

Vietos gyventojai papasakojo, kad Padvarių kaimo pavadinimas atsirado tada, kai ponai Lapačinskiai iš Viržulės dvaro (dabar Janapolė) už 3 šunis nusipirko Vokietijoje jauną vaikį dirbti liokajumi. Jam davė Gustavo vardą. Gustavas susilaukė trijų sūnų, už gerą tarnybą Lopačinskiai sūnums davė žemės, kad šie namus pasistatytų. Antanas Gustys gavo žemės prie dvaro. Taip kilo pavadinimas Padvariai.

1977 m. rugsėjo 13–16 dienomis vyko Laimutės Valatkienės vadovaujama kompleksinė ekspedicija Varnių apylinkės Zdoniškės, Gautkalnio, Daukantų, Ridikų ir Ditkiškės kaimuose. Rinkti senųjų vietos gyventojų prisiminimai apie buvusį Zdoniškės dvarą, kumetyną, 1923 m. žemės reformą dvare ir susikūrusius naujakurių ūkius, pokario metus kaime. Buvo užrašinėjami prisiminimai ir etnografine tema, tyrinėjami vandens telkiniai, senosios sodybos ir jų interjerai, fiksuojami archeologijos, meno paminklai. Šios ekspedicijos metu surinkta 19 eksponatų, nufotografuota nemažai pastatų, kultūros ir archeologijos paminklų, gyventojų, užrašyti 67 vietinių gyventojų prisiminimai. Ekspedicijos metu užrašyti prisiminimai, nuotraukos saugomos muziejuje – ŽAM MA164.

1979 m. gegužės 14–18 dienomis Telšių kraštotyros muziejaus darbuotojai, Paminklų apsaugos ir Lietuvos kraštotyros draugijos Telšių skyriaus nariai ekspedicijos metu lankėsi Telšių rajono melioruojamuose viensėdžiuose Baltakiškės, Bedakių, Burnių, Dumitrų, Geruliškės, Gerulių, Guivėnų, Maldenių, Pavirvytės, Padegupio, Paliepių, Pirmųjų Sakalų, Smilgių kaimuose. Buvo aprašinėjamas vienkiemių pastatų išdėstymas, gyvenamųjų namų išorė ir vidaus apstatymas, užrašomi gyventojų prisiminimai apie ūkio sukūrimą, čia gyvenusius žmones. Rinkti ir muziejinę vertę turintys eksponatai. Ekspedicijos dalyviai naudojosi atmintine, kurią buvo sudarę „Alkos“ muziejaus darbuotojai. Tąsyk per ekspediciją padarytos 95 fotonuotraukos, 4 sodybų ir pastatų planai su gyvenamųjų namų apstatymu, užrašyti 37 pasakojimai. Ekspedicijai vadovavo, jos medžiagą tvarkė vyr. mokslinis bendradarbis P. Girčys.

1980 m. rugsėjo 8–2 d. įvyko Paminklų apsaugos, Lietuvos kraštotyros draugijos Telšių skyriaus ir Telšių kraštotyros muziejaus jungtinė kraštotyrinė ekspedicija melioruojamuose Degaičių apylinkės Micaičių, Patausalės, Juodininkų, Jonauskų, Užupės kaimuose. Ekspedicijos tikslas buvo pagal sudarytą programą tyrinėti minėtus kaimus, užrašyti gyventojų prisiminimus, padaryti aprašus istorine, etnografine, geografine tema, rinkti duomenis apie vietos gyventojų kalbą, liaudies kūrybos eksponatus, užfiksuoti ir patikrinti paminklus, užfiksuoti ir aprašyti įdomesnes sodybas, gamtovaizdį, asmenis.

Anksčiau buvusiame gana nemažame Užupės kaime surasta vos viena sodyba (melioracijos pasekmė). Micaičiuose, Patausalyje dalį sodybų gyventojai jau buvo apleidę, iš daugelio kitų rengėsi išsikelti.

Ekspedicijos metu (vadovavo L. Valatkienė) sudaryti 82 aprašai, padaryta 41 fotografija, 34 negatyvai, 11 piešinių, surinktas 51 eksponatas. Sutvarkyta medžiaga saugoma muziejuje – ŽAM MA 198.

1981 m. rugsėjo 7–11 dienomis ekspedicija, kuriai vadovavo Laimutė Valatkienė, vyko Biržuvėnų apylinkėse. Jos metu lankytasi Biržuvėnų, Rapalių, Petraičių kaimuose. Ekspedicija vyko pagal iš anksto sudarytą programą. Monografiškai buvo tyrinėjami Biržuvėnai ir jų apylinkės, užrašinėjami senųjų vietos gyventojų prisiminimai, daromi aprašai istorine, etnografine, kultūrine tema, tiriama gyventojų buitis, renkami eksponatai, liaudies kūryba, fiksuojami istoriniai, dailės, kultūros paminklai, architektūra. Ekspedicijoje sužinota, kad žmonių atmintyje dar gyvi prisiminimai apie Biržuvėnų dvarą, jo savininkus Gorskius. Buvo surinkta daug medžiagos apie Rapalių kaimą, išsidėsčiusį palei vieną gatvę. Anksčiau čia gyveno 18 ūkininkų šeimų. Visi jie buvo savarankiški, nedirbo Biržuvėnų fabrikėlyje, nebuvo Gorskių kumečiai. Daug žinių apie Biržuvėnų apylinkes, gyventojus, žymias vietas suteikė buvęs Biržuvėnų gyventojas Aleksandras Jukavičius.

Ekspedicijos metu užrašyta nemažai prisiminimų, padaryti 103 aprašai, 6 piešiniai, 46 fotografijos, 54 negatyvai, surinkti 54 eksponatai. Visa ši medžiaga saugoma muziejuje – ŽMA MA 230.

1982 m. rugpjūčio 23–28 dienomis vyko jungtinė Telšių kraštotyros muziejaus ir Lietuvos kraštotyros draugijos Telšių skyriaus ekspedicija po Gadūnavo apylinkės kaimus – Brėvikius, Buožėnus, Česnius, Gadūnavą, Jonauskius, Kęstaičius, Sarakų I, Sarakų II, Šiliškę, Taučius. Ekspedicijai vadovavo Gediminas Šatkauskas. Dalyvių tikslas buvo pagal sudarytą programą tyrinėti minėtus kaimus, užrašyti prisiminimus ir sudaryti aprašus istorine, etnografine, geografine tema, surinkti duomenis apie vietos gyventojų kalbą, liaudies kūrybą, užfiksuoti ir patikrinti paminklus, įdomesnes sodybas, gamtovaizdį, asmenis.

Iš viso sudaryta 60 aprašų, užrašyti 25 prisiminimai, padarytos 52 fotografijos, 83 negatyvai, 15 piešinių, surinkti 103 eksponatai. Rašytinė medžiaga saugoma muziejuje – ŽAM MA 253 (surinkta medžiaga išskirstyta pagal temas: kaimų istorija, etnografiniai pasakojimai, amatai ir verslai, pobūvių kultūra, muzika, dainos, šokiai, drabužiai, gėlių darželiai, liaudies meteorologija, liaudies medicina).

1983 m. rugsėjo 5–9 dienomis vyko kraštotyrinė ekspedicija Žarėnų apylinkės kaimuose: Keguose, Feliksave, Užminijoje I ir Užminijoje II, Kereliškėse, Karšteniuose, Žarėnuose, Girkontiškėse, Vismalduose (vadovavo Gediminas Šatkauskas).

Ekspedicijos dalyviai užrašė daug prisiminimų apie Žarėnų dvarininkus Underavičius, Žarėnų bažnyčios statybą 1911 m., Karštenių dvarą. Užrašyta daug prisiminimų apie prieškario miestelio gyventojus žydus, jų žudynes. Ekspedicijos metu padaryta 16 aprašų, užrašyti 46 prisiminimai, padarytos 44 fotografijos, 44 negatyvai, 18 piešinių, surinkti 26 eksponatai. Visa ši medžiaga pagal temas suskirstyta į kelias grupes. Rašytinė medžiaga sugoma muziejuje – ŽAM MA 261.

1984 m. liepos 2–6 dienomis vyko jungtinė Paminklų apsaugos, Lietuvos kraštotyros draugijos ir Telšių kraštotyros muziejaus etnografinė ekspadicija po Varnių apylinkės kaimus – Drobūkščius, Jaušaičius, Nevardėnus, Gomalius, Palūkstį, Ožtakius, Kulšiškius, Varnelius, Klubokus ir Pribitkus (Tverų apylinkė). Šioje ekspedicijoje kaip mokslinis konsultantas dalyvavo Lietuvos istorijos instituto Etnografijos skyriaus vyr. mokslinis bendradarbis Vacys Milius. Ekspedicija vyko pagal numatytą programą. Minėtuose kaimuose buvo renkama rašytinė medžiaga apie žemdirbystę, žvejybą, gyvulinkystę, maistą, namų apyvokos daiktus, liaudies pedagogiką, mediciną, meteoreologiją, buitį ir papročius, piešiami buities daiktai, renkami eksponatai, fotografuojami momentai iš ekspedicijos gyvenimo. Padaryta 88 aprašų, 17 fotografijų, 21 piešinys, surinkti 65 eksponatai. Rašytinė medžiaga saugoma muziejuje – ŽAM MA 269.

1985 m. birželio 10–18 dienomis vyko jungtinė kraštotyros ekspedicija po Upynos apylinkės kaimus – Kaunatavą, Montvydus, Kinčiulius, Paškuvėnus. Ekspedicijos tikslas buvo pagal sudarytą programą tyrinėti šiuos kaimus, užrašyti žmonių prisiminimus, daryti aprašus istorine, etnografine, geografine tema, surinkti duomenis apie vietos gyventojų kalbą ir liaudies kūrybą, rinkti kultūrinę vertę turinčius eksponatus, užfiksuoti ir patikrinti paminklus, įdomesnes sodybas, gamtovaizdį, asmenis. Ekspedicijos metu sudaryti 3 aprašai, užrašyta 30 prisiminimų, padarytos 25 fotografijos ir 25 negatyvai, 22 piešiniai, surinkti 62 eksponatai. Rašytinė medžiaga saugoma muziejuje – ŽAM MA 336 (aprašai pateikiami pagal temas, kai kurie iliustruoti fotografijomis, piešiniais).

1987 m. rugsėjo–spalio mėnesiais vyko jungtinė kraštotyros ekspedicija po Viešvėnų apylinkės kaimus: Viešvėnus, Viešvėnus II, Vembūtus, Vilkakius, Sydeklę, Jomantus, Getautę, Liūnus, Nekrošiškius (vadovavo G. Šatkauskas). Ekspedicijos metu užrašyta 15 prisiminimų, padaryti 8 aprašai, 64 negatyvai ir tiek pat nuotraukų, 10 piešinių, surinkti 32 eksponatai. Ekspedicijos medžiaga saugoma muziejuje – ŽMA MA 337.

1988 m. rugsėjo 12–19 dienomis jungtinė kraštotyrinė ekspedicija vyko Telšių apylinkės kaimuose: Lauksodoje, Brazdeikiuose, Brizgiuose, Judrėnuose, Ryškėnuose, Vilkuose, Sodelėje. Padaryti 4 aprašai, užrašyta 18 prisiminimų, padaryta 18 negatyvų ir fotonuotraukų, 10 piešinių. Ekspedicijos medžiaga saugoma muziejuje – ŽMA MA 424.

1996 m. birželio–rugsėjo mėnesiais vyko istorinė-etnografinė ekspedicija Pakapių, Patumšalių, Rūdupių, Mildagės, Lapurvių kaimuose. Užrašyti prisiminimai, susiję su kaimų istorija, etnografija, amatais ir verslais, daryti šeimų ir sodybų aprašymai. Ekspedicijos metu padaryta 20 aprašų, 8 rankraščiai, užrašyti 29 prisiminimai, padarytos 53 fotografijos, 145 negatyvai, surinkti 97 eksponatai. Ekspedicijos medžiaga saugoma muziejuje – ŽAM MA 449.

1999 m. rugsėjo 7–23 dienomis ekspedicija vyko Lieplaukėje. Jos metu užrašyta 114 prisiminimų, apklausti 46 įvairaus amžiaus žmonės. Buvo domimasi įvairiomis etnografinėmis temomis (papročiai, amatai, amatininkai, darbai, talkos). Užrašyti prisiminimai apie trėmimus, kolūkių kūrimą, gyvenimą po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, apie buvusius miestelio žydus, jų žudynes. Ekspedicijos dalyviai aplankė miestelyje ir jo apylinkėse gyvenančius tautodailininkus, surinkta daug eksponatų (dokumentų, fotografijų, etnografinių daiktų), padaryta 112 negatyvų.

2000 m. Žemaičių muziejaus „Alka“ darbuotojai surengė ekspediciją Alsėdžiuose. Ji buvo tęsiama ir 2002 m. Ekspedicijos dalyviai užrašė vietinių gyventojų pasakojimus apie miestelio vardo kilmę, žmonių gyvenimą, darbus, karo metus, žydų žudymą ir gelbėjimą. Labai daug medžiagos pateikė Edvardas Šiaulys, senas alsėdiškis, buvęs kalvis, keletą dešimtmečių dirbęs Alsėdžių bažnyčios zakristijonu. Stasys Jundulas, gyvenantis puikiai prižiūrimoje sodyboje, kurioje net ir medžiai pavadinti lietuvių liaudies pasakos „Eglė žalčių karalienė“ personažų vardais, rašo dienoraštį nuo 1940 m. Jame aprašyta kiekviena diena, visi svarbiausi miestelio įvykiai. Ekspedicijos metu aplankyta Elena Norkienė, užsiimanti kaimo turizmu. Jos žvakidžių muziejuje pamatėme žvakides, padarytas iš šakų, rastų Platelių ežero vandenyje. Iš viso ekspedicijos dalyviai užrašė 108 prisiminimus, padarė daug fotografijų (fotonuotraukos sudaro tris bylas, į fototekos fondą pateikta 300 negatyvų).

2004 m. gegužės–birželio mėnesiais surengta ekspedicija Luokės apylinkės Viekšnalių, Spukaičių, Gelsodės kaimuose. Ekspedicijos metu muziejaus darbuotojai domėjosi besikeičiančiu kaimu, kaip smulkūs ūkininkai reaguoja į Lietuvos įstojimą į Europos Sąjungą. Taip pat buvo užrašinėjami prisiminimai apie tremtį, rezistenciją, šių kaimų istoriją, papročius, kaimo šviesuolius. Aprašinėtos, fotografuotos ir seniausios šių kaimų sodybos. Daug darbo teko muziejaus fototekos skyriaus vedėjai Marinai Petrauskienei. Ji fotografavo pastatus, vietinius gyventojus, gamtos vaizdus. Kol kas ekspedicijos medžiaga nėra galutinai sutvarkyta. Džiugu, kad per keletą dienų užrašyta apie 30 prisiminimų ir padaryta nemažai aprašų, iš ekspedicijos į fototeką atvežta apie 200 negatyvų. Surinkta tik keletas eksponatų. Šios ekspedicijos metu suradome nuostabią XIX a. padarytą saulutę, stovėjusią ant didelio medinio kryžiaus Macių sodyboje (Spukaičių kaime), – ji pateko į muziejaus fondus. Daug medžiagos gauta iš Viekšnalių bibliotekos. Už tai esame dėkingi bibliotekos vedėjai Z. Stasiulienei. Ekspedicijai vadovavo Vida Rimkuvienė, dalyvavo muziejaus darbuotojai: R. Petrikas, K. Švėgždavičius, E. Spudytė, Z. Jurkuvienė, A. Jonušas.