- Bovosės Kretinguos apskrities Andriejava valsčiaus Šlepštikū
kaime šiuo omžiaus pradiuo gīvena vėsuo apīlinkie garsos mozėkonts
Balsevīčė Konstontėns. Bova ons gėmės 1892 metās, augėna tris
doktėris ėr vėina sūno. Toriejė maža ūkieli, bet daugiausē laika
liuob skėrtė ne anam, vuo mozėkuoms.
- Grajėjė ons vėsuokēs instrumėntās: klarneto, smuiko,
akardeuono, potamāsēs, mošamāsēs, vėsās kėtās, koriū tās
laikās tik galiejē kaimė atrastė. Daugiausē anam patėka klarnets.
Tou sava patraukėma mozėkā perdavė ėr sava vākams. Anėi, būdamė
augoma vuos so lig stalo, jau sava ronkuos liuob laikītė smoika ar kėta
kuri mozėkas instrumėnta (anėi paugė, kap ė tievs, muokiejė
grajītė so daugībė instrumėntu). Mozėka bova ta kalba, katrou K.
Balsevīčė liuob išsakītė ėr džiaugsma, ėr skausma. Eso gėrdiejusi
senus žmuonės pasakuojint tuoki notėkėma:
- Ka prasėdiejė Pėrmāsis pasaulinis kars, valdė sorinka iš
apīlinkiu vėsus jaunus vīrus, sosvadėna anus i ėlga vežėma ėr
atvežė i miestali. Atsėsveikindamas so artėmāsēs, muotrėškas,
vākā riek, kriuok baisiausē, brauk ašaras ėr vyrā. Neseinė tuo.
Atsėstuojė ratūs Balsevīčė Konstantins, pajiemė klarneta ėr
tēp griaudē pradiejė grajītė - vėsėms atruodė, ka pati šėrdės
iššuoks ėš tuo skausma...
- Tuokės bova tuos palīdas, ėr musiet kėtēp tou karta K. Balsevīčė
pasėelgtė nagaliejė - ons nomėi juk toriejė palėktė jauna patė,
vuos vėinū metu doktėrelė Juovita...
- Iš tuo kara K. Balsevīčė pargrīža gīvs ėr svēks. Pu tuo
akies beveizint pradiejė dėdietė anū šeimīna. Ka vākā praauga,
sosėkūrė ėr ta garsiuojė Balsevīčė kapelėjė. Tievs liuob
grajītė so klarneto, vuo vākā - so smoikās. Grajėjė kapelėjė
vakareliūs, gegožėnies, veselies ėr vėsuokiuos kėtuokiuos švėnties
sava ėr aplinkiniūs valsčiūs.
- 1930 metās K. Balsevīčė soorganizava dūdu orkestra. Anamė grajėjė
tuo apīlinkie gīvenė žmuonės. Orkestros bova gers, anou vertėna
ėr pruofesiuonalā.
- Konstantins bova mozėkonts savamuokslis, bet dėrba ne prastiau už
tus, katrėi bova muokslus bėngė.
- Pu kara iš Balsevīčė vākū Lietovuo lėka jauniausiuojė doktie
Adelė, katra ėr dabar tebgīven Endriejavė, ėr anuos janāsis
bruolātis (mėrė dar sovietu laikās). Ka pu kara tievs tuo apīlinkies
viel soorganizava orkestra, anamė grajėjė ėr tėi abodo
Konstantina vākā.
- Bovusi valdė vertėna K. Balsevīčė darba. Ne vėina karta ons
bova apduovėnuots pagīrėma raštās ėr medalēs. So sava klarneto
ons nesėskīrė ni lėguos prispausts. Net ėr goliedams luovuo liuob
pajims i ronkas instrumėnta, pridies pri lūpu ėr grajīs sava mīlėmas
meluodėjės...
- Mėrė K. Balsevīčė solaukės 83 metu omžiaus.
