BAGDUONS APUOLINARS. ŽEMAITĖŠKĖ EILIERAŠTĒ
Ėš praeitīs Sovėrp džiaugsma sporgas pašėrdie, Ka apžvelgu praeiti sava, Kīk daug mīlemūju paveikslu Pruo mona akis pražīgiava. Ka šėrdie jaunīsti prašneka, Er prišauki bortus gražeusius, Mona dīnas žīdieje so vīšniems Ale aš anū nabatšauksu. Tik ateiti pinsu ėš nauje, Gal žvaizdes nušvīs mona keli, Gal laimi lauktuoji švīsiausi Ištīs mon sava ronkeli. Žuodē Vėntā Tėn kalnelē, tėn guojelē Palei mūsa Vėnta. Džiaugsmu nušvīt kuožna veida, Kam tėn būti lėmta. Ta padongi Žemaitėjės Tuoki mīla šėrdē, Ruods, ka prašnek meilis žuodēs Ar tu mumis gėrdi? Gėrdo, gėrdo ėr supronto, Ka dar muni mīlet. Ėr šėrdėm joms atsakīso, Tegol lūpos tīlē. 2000 m. līpas 27 d.
|
©
Regionų kultūrinių iniciatyvų centras |
|